Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės-Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-06213-23, kurioje E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. R. 2023 m. vasario 18 d., apie 11.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė keturis kartus kumščiu savo motinai T. R. į dešinę ranką, taip sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai T. R. fizinį skausmą.

E. R. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jį apklausus įtariamuoju, jis kaltu prisipažino visiškai. Jis parodė, kad gyvena kartu su savo motina T. R. Nuo šių metų sausio mėn. pradžios pas juos dar gyvena jo sesuo su mažu vaiku, kuriam gal kokie 6 mėn. 2023 m. vasario 18 d. jis miegojo, kiek tiksliai buvo valandų, jis nežino, bet jį pažadino tas mažas vaikas, jis surėkė. Jis kojos kulnu trenkė į sieną, kad motina nuramintų tą vaiką. Nuo suduoto smūgio sienoje pasidarė skylė. Motina T. R. atėjo į kambarį, pradėjo priekaištauti, kad jis daro nesąmones. Jie susipyko ir jis mamai keturis kartus kumščiu trenkė į ranką. Daugiau jokių smūgių nesudavė. Kad motinai sukėlė fizinį skausmą jis tikrai labai nuoširdžiai gailisi. Policiją iškvietė jo sesuo G. R. Sesers, kai tarp jo ir motinos įvyko konfliktas, namuose nebuvo, ji atėjo vėliau. Jis matė, kad mamai ant rankos nuo jo suduotų smūgių buvo paraudimai. Sekančią dieną jis mamos dėl jai sukelto fizinio skausmo atsiprašė (el. b. l. 75-78).

Kaltinimas E. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:

Nukentėjusiosios T. R. parodymais, kad 2023 m. vasario 18 d., apie 11.20 val., ji buvo savo bute, kuriame gyvena kartu su sūnumi E. R. Ji prižiūrėjo savo anūkę, E. miegojo. Žaisdama su anūke garsiau pakalbėjo, prižadino sūnų E. Šis supykęs pradėjo daužyti sieną. Ji pradėjo jį raminti, kad nesugadintų sienos. E. dėl to supykęs, atsikėlė iš lovos ir jai sakydamas: „Dvėsk“ ne mažiau kaip keturis kartus trenkė jai į dešinę ranką. Prieš tai ji vaikščiojo kambaryje, surinko reikalingus rūbus skalbimui, E. buvo tuo tarpu prabudęs, sakė netrukdyti miegoti ir ji, pasiėmusi reikalingus skalbinius, išėjo. Kai sūnus jai trenkė į ranką, jai skaudėjo, jis sukėlė fizinį skausmą. Ranka matosi, kad yra paraudusi, tačiau medikų pagalbos jai nereikia. Policiją iškvietė atėjusi jos dukra G. R. Ji paskambino jai ir pasakė apie E. elgesį ir paprašė, kad ateitų, nes labai išsigando sūnaus elgesio. E. namuose dažnai būna konfliktiškas, ypač paskutiniais metais, kai jų šeimą pradėjo stebėti socialiniai darbuotojai (el. b. l. 10-13).

Liudytojos G. R. parodymais, kad ji su savo 8 mėn. dukryte maždaug nuo 2023 m. sausio mėn. pradžios gyvena kartu su mama T. R. ir broliu E. R. Pas juos gyvena, kol ieškosi buto. 2023 m. vasario 18 d. ryte, maždaug apie 11.00 val. ji išėjo į parduotuvę, savo dukrytę paliko su mama. Tuo metu brolis E. dar miegojo. Jai dar nespėjus grįžti paskambino mama. Ji buvo apsiverkusi, paprašė, kad greičiau grįžtų, nes ruošiasi kviesti policiją. Kai parėjo namo, iš karto pamatė, kad mamos dešinė ranka raudona, mama buvo apsiverkusi. Ji pasakė, kad E. sudavė. Ji nieko nelaukdama iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams ji liko su savo dukryte, o mama ir brolis pakaitomis buvo pakviesti į policijos automobilį. Vėliau iš mamos sužinojo, kad kol jos nebuvo namuose, mama žaidė su jos dukryte, prabudęs brolis E. spyrė į sieną, padarė sienoje skylę. Kai mama nuėjo pasiaiškinti, ką jis čia daro, brolis kelis kartus jai trenkė kumščiu į ranką, mama sakė, kad jai skaudėjo (el. b. l. 103-105).

2023 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – foto nuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta yra buto, (duomenys neskelbtini) kambarys. Kambario kairėje pusėje yra lova, siena ištapetuota, vienoje šios sienos vietoje, virš lovos, matoma išmušta skylė (el. b. l. 43-51).

2023 m. vasario 18 d. asmens apžiūros protokolu ir jo priedu – foto nuotraukomis, iš kurių matyti, kad apžiūrint T. R. ant jos dešinės rankos peties matomi paraudimai (el. b. l. 1-3, 40-42).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau išdėstytus ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus laikytina įrodytu, kad E. R. 2023 m. vasario 18 d., apie 11.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu sudavė keturis kartus kumščiu savo motinai T. R. į dešinę ranką, taip sukėlė šeimos narei nukentėjusiajai T. R. fizinį skausmą, todėl jo veika atitinka ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už šią nusikalstamą veiką, kaip viena iš alternatyvių bausmių rūšių kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė.

E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Prokurorė prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti E. R. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skirti galutinę 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kartu su bausme skirti auklėjamojo pobūdžio priemonę, numatytą BK 85 straipsnyje ir skirti 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Kaltinamasis sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 89; 90-92).

Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).

Parenkant E. R. skirtiną bausmę ir jos dydį, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad jis padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, kaltinamojo atžvilgiu yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nėra, jis neteistas (el. b. l. 95-97), administracine tvarka baustas (el. b. l. 59-62), nusikalstamą veiką padarė būdams jauno amžiaus (nepilnametis), (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes laikytina, kad prokurorės siūloma bausmės rūšis ir jos dydis yra tinkami ir atitinka padarytos veikos pavojingumą, padės pasiekti BK nustatytus bausmės tikslus ir bus proporcinga padarytai veikai bei neprieštaraujanti teisingumo principui.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, E. R. savo kaltę pripažįsta, todėl skirtina bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

BK 48 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Nepilnamečiui nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai gali būti skiriami nuo 20 iki 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį ir tik tuo atveju, jeigu nepilnametis sutinka (BK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Prokurorė prašo E. R. kartu su bausme skirti auklėjamojo pobūdžio priemonę, numatytą BK 85 straipsnyje ir skirti 20 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį. Kaltinamasis sutinka su prokurorės siūloma auklėjamo pobūdžio priemone (el. b. l. 90-92).

Teismas sprendžia, kad šiuo atveju pagrįstai manytina, jog nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai nepilnamečiui E. R. darys teigiamą poveikį jo elgesiui, todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bei esant kaltinamojo sutikimui, E. R. kartu su bausme skirtina BK 85 straipsnyje numatyta auklėjamojo pobūdžio priemonė – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 79-83), paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį:

-visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.;

-dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, E. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį:

-visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val.;

-dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti E. R., kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalimi, 85 straipsniu, skirti E. R. auklėjamojo pobūdžio priemonę – 20 (dvidešimt) valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Informuoti E. R., kad jis turi galimybę prisijungti prie Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemio interneto svetainėse www.e.teismas.lt ir www.epaslaugos.lt, kuriame galima gauti bei pateikti elektroninius dokumentus baudžiamojoje byloje, susipažinti su bylos eiga.

Išaiškinti E. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.