Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Eligijaus Gladučio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. S. ir jo gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 9 d. nutarties priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė D. Navickienė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad buvo padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimai ir netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Esminis pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys, kurie vėliau buvo perkelti į V. S. pateiktą įtarimą, o po to jais remiantis V. S. nuteistas. Kadangi kriminalinės žvalgybos informacija į šią bylą buvo pateikta ir panaudota nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos (nuslėpta, kad buvo gauta minėta informacija ir neatskleistas jos turinys), tam kad būtų įvertinta, ar kriminalinės žvalgybos metu gauti duomenys atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus, gynyba prašė apeliacinės instancijos teismo išreikalauti šią informaciją. Tačiau prašymas be jokių motyvų (arba motyvais, kurie neatitinka dabartinių įstatymo realijų) buvo atmestas ir nutartyje apie kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų teisėtumą, pagrįstumą ir įrodomąją jų reikšmę nepasisakyta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemotyvuotai atmetė apeliaciniame skunde pateiktą prašymą pakartotinai apklausti nukentėjusiąsias bei išreikalauti duomenis apie jų teistumą ir padarytus administracinius nusižengimus.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios į ikiteisminio tyrimo institucijas su pareiškimu kreipėsi praėjus itin ilgam laiko tarpui ir patvirtino pareigūnų prašomą bei prieš tai jų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotą informaciją iš esmės dėl to, kad pačios buvo sulaikytos dėl neteisėtų veiksmų. Kasaciniame skunde dėstoma nukentėjusiųjų A. C. ir S. M. pareiškimų atsiradimo ir kitos su tuo susijusios aplinkybės bei teigiama, kad asmens atpažinimo pagal nuotrauką procesiniai veiksmai atlikti ir atpažinimo protokolai surašyti kitu laiku, negu yra užfiksuota. Kadangi atpažinimo iš nuotraukų tvarka buvo esmingai pažeista, šie iš esmės vieninteliai kaltinimą patvirtinantys įrodymai, kuriais rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, laikytini neatitinkančiais BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių pašalinti akivaizdžius prieštaravimus abiejų nukentėjusiųjų parodymuose, taip pat nesiaiškino jų patekimo į policiją aplinkybių, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą reikalavimą išsamiai ir nešališkai ištirti aplinkybes, remiantis visų bylos duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus ir savo nutartyje nepateikė aiškių motyvų, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.

Ikiteisminis tyrimas byloje atliktas šališkai. Jo metu nebuvo atlikta jokių procesinių veiksmų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad pareigūnės A. G. tarnybiniame pranešime nurodytas Artūrčikas ir nukentėjusios A. C. apklausoje nurodytas V. yra tas pats asmuo. Prieš atpažinimą buvo pateikta neaišku iš kur gauta nuteistojo nuotrauka. Prie apklausos protokolo sąmoningai nebuvo pridėtas telefono apžiūros protokolas, kuris patvirtintų tokios nuotraukos nukentėjusios telefone buvimą ir jos gavimo laiką. Dėl to kyla abejonės, ar tokią nuotrauką nukentėjusioji apskritai turėjo ir leidžia manyti, kad nuotrauka galėjo atsirasti tiesiogiai dėl policijos pareigūnų veiksmų. Iš esmės analogiška situacija yra ir su nukentėjusiąja S. M., juolab kad ją atvykti į policiją ir parašyti pareiškimą įkalbėjo būtent policijos pareigūnė. Tokio šališko (tendencingo) tyrimo metu surinkti įrodymai negali būti laikomi patikimais ir leistinais įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme.

Byloje apskritai nėra jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų nukentėjusiųjų parodymuose užfiksuotas aplinkybes. V. S. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nepadarė. Nuteistojo veiksmus kvalifikuoti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nėra jokio faktinio ir įstatyminio pagrindo. Teoriniame lygmenyje nuteistojo veiksmai galėtų būti vertinami tik kaip atviroji vagystė pagal BK 178 straipsnį.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

Kasacinio skundo argumentai dėl padarytų baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimo atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo šališkumo, netinkamo įrodymų ištyrimo ir vertinimo teisminio bylos nagrinėjimo metu, nepagrįsto V. S. nuteisimo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo) grindžiami subjektyviu bylos įrodymų vertinimu ir nesutikimu su nustatytomis bylos faktinėmis aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą, išsamiai atsakė į apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl V. S. kaltumo būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas. Nuteistasis ir jo gynėja kasaciniame skunde nepateikia teisinių argumentų dėl šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo ir BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų pažeidimus nurodo deklaratyviai. Tačiau deklaratyvūs pareiškimai apie padarytus procesinius pažeidimus, nustatytų bylos aplinkybių ginčijimas savaip vertinant įrodymus ir pateikiant įrodymais nepagrįstas versijas, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie argumentai nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme, nes jie nepagrindžia, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, būtų padaręs esminius baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimus ir netinkamai aiškinęs bei taikęs baudžiamąjį įstatymą.

Bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimo nepagrindžia ir kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo sprendimu netenkinti apeliaciniame skunde pateikto prašymo pakartotinai apklausti nukentėjusiąsias, išreikalauti duomenis apie jų teistumus ir padarytus administracinius nusižengimus bei teismo posėdyje gynybos pareikšto prašymo išreikalauti duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas netenkino minėtų prašymų, nelaikytina neišsamiu apeliacinio skundo išnagrinėjimu. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio apeliacinės instancijos teismo 2023 m. gegužės 4 d. ir rugsėjo 26 d. posėdžio protokolo matyti, kad apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje pareikšti prašymai buvo išspręsti BPK 270 straipsnyje nustatyta tvarka ir priimti sprendimai išsamiai argumentuoti. Pažymėtina, kad tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Aptariamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kriminalinės žvalgybos duomenų išreikalavimo, pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad būtų atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir nėra pagrindo reikalauti juos atskleisti, tirti ar vertinti byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo V. S. ir jo gynėjos advokatės Dianos Navickienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.