Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešejas Ryšardas Skirtunas Baudžiamoji byla Nr. 1A-180-376/09

2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 2.4.6.4.2.;

1.2.8.1.2.

2009 m. gegužes 8 d.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ryšardo Skirtuno,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo ir privataus kaltintojo A. S. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo nuosprendžio, kuriuo G. G. išteisinta pagal kaltinimus del nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. padarymo, nesant veikos, turincios nusikaltimo požymiu, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustate:

G. G. privataus kaltintojo A. S. buvo kaltinama tuo, kad ji, budama savaitrašcio „Karštas komentaras“ vyr. redaktore, 2007 m. balandžio 13-17 d. numeryje, 23 psl., straipsnyje „Jus klausiate – karštas komentaras atsako“, šmeiže ir ižeide nukentejusiji, paskelbdama tokio turinio informacija:

„<...> ... esa kai kuresi privati saugos tarnyba „Ekskomisaru biuras“, automobiliu užpirkimui iš „Aurabanko“ buvo paimta 5 mln. litu paskola. Bankui žlugus, paskolos dokumentai atsidure „Turto banke“. Tuo metu jame dirbo toks D. D., kuris gražiai ekskomisaru paprašytas, šios paskolos dokumentus neva išeme, ir tokiu budu „Ekskomisaru biuras“, atseit, „Aurabankui“ neliko skolingas. O kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku tapo vienas iš „Ekskomisaru biuro“ steigeju A. S., tai šis, neva atsidekodamas Dabašinskui. už kadaise suteikta paslauga, ikure saugume penktojo pavaduotojo etata ir ji ten idarbino.“

Teismas nuosprendyje padare esmine netinkama išvada – G. G. paskleistas žinias laike nuomones paskleidimu. Pirmiausia turi buti realiai ir objektyviai ivyke konkretus ivykiai, realiai turi egzistuoti konkretus duomenys, kuriuos straipsnio autorius subjektyviai vertindamas gali susidaryti vienokia ar kitokia nuomone ir ja išsakyti. Nuomone yra realiai ivykusiu faktu ir duomenu vertinimas. Jeigu ivykiu nebuvo, tai apie juos nuomone negali susidaryti. Realiai neivykusiu faktu destymas ir ju aprašymas, net jeigu jie ivardinami kaip versija, nuomone, atsakymas i klausima ar pan., yra nauju teiginiu sukurimas, kuriems taikomas tiesos kriterijus. Teismas nuosprendyje net nepasisake ir net netyre ar paskleisti teiginiai realiai buvo ivyke ar ne. Buvo pateikti irodymai, kad paskleisti teiginiai niekada neivyko, todel apie neivykusius faktus negalejo susidaryti nuomone. Kadangi buvo paskleisti tikroveje neivyke ivykiai, tai teismas negalejo ir neturejo tam teisinio pagrindo juos laikyti nuomone. G. G. prasimane tikroveje nebuvusius ivykius, kuriu paskleidimas nera nuomones skleidimas, paskleistiems išgalvotiems teiginiams taikomas tiesos kriterijus. Išgalvoti ir niekada neivyke dalykai negali suformuoti nuomones, net jeigu jie yra skelbiami su prierašu nuomone, versija, manymas, tiksliai nežinome, galvojimas ir pan. Visi šie žodeliai yra tik priedanga paskleisti tikroves neatitinkancias žinias ir pažeminti asmeni, apie kuri tokios žinios skleidžiamos. Teismas negalejo remtis ir rubrikos pavadinimu „Jus klausiate – mes atsakome“, nes šioje rubrikoje yra skelbiami vien anoniminiai klausimai, kas taip pat yra tik priedanga skleisti šmeižta, t.y. tik pridengimas tiesiogines tycios – suvokimo, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina jo garbe.

Pateikto teismui privataus kaltinimo esme buvo ne del savaitraštyje „Karštas komentaras“ paskleisto straipsnio pavadinimo, ne del straipsnio lingvistikos, ne del straipsnio pateikimo budo ir formos, o del konkreciu paskleistu teiginiu, kurie ji šmeižia. Straipsnyje buvo paskleisti konkretus teiginiai: -UAB „Ekskomisaru biuras“ buvo paemes 5 mln. litu paskola iš „Aurabanko“; -A. S. yra susijes su tokia paskola; -mineta paskola negražinta; -paskolos dokumentai buvo pavogti „Aurabanke“ dirbusio D. D. deka; -A. S., atsidekojimui už D. D. nusikalstamus veiksmus isteige jam etata Valstybes saugumo departamente ir idarbino ji departamento vadovo pavaduotoju. Mineti teiginiai realiai niekada neivyko, jie neatitinka tikroves ir žemina bei žeidžia ji. Todel G. G. negalejo susidaryti nuomones iš to, ko nebuvo. Paskleistiems teiginiams taikomas tiesos kriterijus. Teismas, priimdamas nuosprendi privalejo konstatuoti ir nustatyti ar paskleisti teiginiai atitinka tikrove ar ne, taciau teismas šios bylos esmes visai neatskleide ir net netyre ar teiginiai, kurie yra pagrindas privaciam kaltinimui, atitinka tikrove ar ne.

Paskleisti teiginiai apie tariamus ivykius yra sukurti publikacijos autoriaus. Tai samoningas melas, turint tiksla pažeminti, apšmeižti ji kaip žmogu ir pakirsti pasitikejima juo kaip tuo metu buvusiu Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Paskleistu teiginiu esme yra aiškiai suprantama. Paskleistais teiginiais buvo siekiama viešai paskleisti teiginius neva jis, A. S., yra susijes su neteisetais veiksmais – su tuo, kad buvo pasisavintas svetimas turtas (negražinta 5 mln. litu paskola iš „Aurabanko“), neva jis yra susijes su tuo, kad buvo sunaikinti banko dokumentai (paskolos dokumentai neteisetai buvo sunaikinti siekiant negražinti paskolos), neva jis piktnaudžiavo tarnyba ir viršijo igaliojimus (ikure Valstybes saugumo departamente penkta pavaduotojo etata ir i šias pareigas idarbino D. D., nors tam neturejo jokios teises). Visa tai yra ne nuomone, o autoriaus paties sukurti teiginiai, už kuriu paskleidima autorius turi atsakyti. Skleidžiamai žiniai taikomas tiesos kriterijus yra netaikomas nuomonei, taciau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomone butu reiškiama sažiningai ir etiškai, samoningai neiškreipiant faktu ir duomenu (b.b. Nr. 2K-7-408/2007). Šiuo atžvilgiu teismas, nuosprendyje remdamasis Lietuvos Aukšciausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartimi Nr. 2K-7-645/2005, daro visai priešinga šiai nutarciai išvada.

Tekste vartojami tokie intarpai kaip „versija“, „nuomone“, „galbut“, „kaip ten iš tikruju buvo reiktu klausti paties...“, „tiksliai nežinome“ ar kiti panašus intarpai nepanaikina paties teiginio ir nekeicia butinos salygos, kad paskleistam teiginiui yra taikomas tiesos kriterijus. Straipsnyje nurodžius, jog tai yra „versija“ teiginys savaime netampa nuomone. Nuosprendyje aiškinama, kad versija yra vienas iš keliu to paties dalyko aiškinimu. Tuo tarpu aukšciau išvardinti motyvai ir byloje esantys irodymai patvirtina, kad tikroveje nebuvo jokio dalyko, o vadinama versija nuo pradžios iki galo paremta tik išgalvotais teiginiais, kurie turejo itakoti ir itikinti skaitytoja tokios versijos teisingumu. Intarpai ir žodeliai „neva“, „galbut“, „manytina“, „versija“, „tiksliai nežinome“ ir t.t. yra tik prasimanytu teiginiu priedanga, siekiant išvengti atsakomybes už paskleista šmeižta.

Nors straipsnyje prisidengiama žodžiais versija, pateikiamu irodymu visuma irodo, kad G. G. žeminancio pobudžio tikroves neatitinkancia informacija paskleide tycia, netyredama jokiu realiu, faktais patvirtintu duomenu apie paskleistu žiniu tikruma, tai dare samoningai, suvokdama, kad paskleistos žinios bus paskleistos viešai ir jos pažemins ji kaip asmeni ir kaip Lietuvos Respublikos Seimo nari. G. G. paskleide samoninga mela, ji paskleide tiesiogine tycia, turedama tiksla apibudinti ji kaip nesažininga politika, asmeni ivykdžiusi nusikaltima ir asmeni, piktnaudžiavusi pareigomis, t.y. turedama tiksla ji apšmeižti. G. G. paskleisti tikroves neatitinkantys teiginiai ji šmeižia, visa tai irodo, kad G. G. ivykde nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d.

Teise tureti savo nuomone, teise skleisti idejas, mintis nera absoliuti ir ji visiškai nesuderinama su ižeidimu, melu, šmeižtu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. numato, kad „žmogus turi teise tureti savo isitikinimus ir juos laisvai reikšti, taciau ši laisve reikšti isitikinimus ir skleisti informacija nesuderinama su nusikalstamai veiksmais – tautines, rasines, religines ar socialines neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu (BK 154 str.). Kadangi G. G. paskleide šmeižta, tai ji privalo buti patraukta baudžiamojon atsakomyben.

LAT nuosekliai laikosi praktikos šmeižto, garbes ir orumo gynimo bylose. LAT teiseju kolegija pažymejo, kad prielaidomis ir versijomis negali buti grindžiami teiginiai. Teiginius paskleides asmuo juos turi irodyti tik realiais irodymais, to nesant toks teiginys laikytinas šmeižtu (b.b Nr. 2K-7-408/2007). Teismo nuosprendis šioje byloje iš esmes pažeidžia LAT suformuota praktika. Toks nuosprendis, kuriuo yra atleidžiama nuo atsakomybes už tai, kad publikacijoje yra panaudoti žodžiai versija, nuomone savaime suteikia precedentines galimybes toliau tekste nebaudžiamai rašyti bet ka, net ir išgalvotus kaltinimus nusikaltimais. Toks ydingas teises ir fakto interpretavimas yra antikonstitucinis ir pažeidžia Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijoje itvirtintas jo, kaip žmogaus prigimtines teises buti apgintam nuo daromo nusikaltimo jo atžvilgiu.

Jeigu teismas už pagrinda laike straipsnyje nurodytus tokius duomenis saugumo kuluaruose sklando tokia versija, tai teismas privalejo ištirti ir isitikinti ar tikrai tokios versijos sklando Lietuvos valstybes saugumo departamente, kokiu pagrindu jos keliamos, kuo remiantis tokios versijos sklando, kokiais duomenimis jos pagristos. Kadangi su skundu buvo pateiktos Turto banko ir Lietuvos Respublikos Saugumo departamento pažymos, kad D. D. niekada nedirbo „Aurobanke“ ir „Turto banke“, kad UAB „Ekskomisaru biuras“ niekada nebuvo paemes paskolos iš „Aurabanko“, tai akivaizdu, jog straipsnyje minetos versijos negali pagristai sklandyti nei Lietuvos Respublikos Saugumo departamente, nei kur nors kitur, nes tai neatitinka tikrovei. Kadangi byloje tokie teiginiai nepasitvirtino, tai straipsnio autorius turi atsakyti už šmeižta.

„Karšto komentaro“ paskelbimas, jog savaitraštyje pateikta versija yra klaidinga, nera irodymas, kad publikacijos autorius sažiningai klydo ir, kad atsiprašymas buvo nuoširdus. Tai buvo tik siekis išvengti atsakomybes. G. G. yra profesionali žurnaliste, kuri prieš skleidžiant tokia informacija, privalejo patikrinti duomenu tikruma ir neskleisti duomenu neisitikinus ju tikrumu. Be to, G. G. po bylos iškelimo samoningai publikavo ir dabar publikuoja ne viena straipsni apie ji, kuriuose toliau skleidžiamas šmeižtas. Teismas netinkami atribojo nuomone nuo žinios, netinkamai ivertino savaitraštyje paskleistus teiginius, nepagristai niekada neivykusius faktus ir neatitinkancius tikroves teiginius laike nuomone ir nepagristai išteisino G. G..

Išteisindamas G. G. del numatytos Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. veikos, teismas motyvavo, kad publikacijoje nuomone nebuvo išreikšta nepadoria, ciniška forma. Taciau teismas neivertino, kad pateikiami prasimanymai apie akivaizdžiai jo neteiseta, nusikalstama veika yra visiems suprantami ir užgauliai kalba apie ji kaip apie vagi, nusikalteli ir ji žemina, užgauna. Teismas, teigdamas, kad jis kaip viešas asmuo, politikas neišvengiamai ir samoningai atsivere nuodugniai kiekvieno savo žodžio bei darbo kontrolei ir turejo rodyti daugiau tolerancijos, neatkreipe demesio i tai, kad šiuo atveju iš jo puses nebuvo nei jokiu žodžiu, nei veiksmu. Todel teismas nepagristai nustate, kad G. G. veikoje nera nusikaltimo požymiu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d.

Teismo posedyje privatus kaltintojas ir jo atstovas praše skunda tenkinti, o išteisintoji ir jos gynejas - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo 2008 m. gruodžio 4 d. išteisinamasis nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis teismo nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.), dalyje byla nutrauktina.

A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. išteisinamaji nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi – pripažinti G. G. ivykdžius nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d., ja nubausti ir patenkinti civilini ieškini (b.l. 145-148).

Kaip matyti iš A. S. 2007 m. rugpjucio 20 d. skundo, jis praše teismo pradeti privataus kaltinimo byla pagal nusikaltimo požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. ir nubausti nusikaltima padariusi asmeni G. G. (b.l. 1-4). Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 12 d. nutartimi buvo atsisakyta pradeti privataus kaltinimo procesa G. G. atžvilgiu pagal A. S. skunda (b.l. 5-7). A. S. apskunde Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 12 d. nutarti dalyje, kurioje atsisakyta pradeti privataus kaltinimo bylos procesa G. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. (b.l. 9-11). Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 6 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 12 d. nutarti dalyje del atsisakymo G. G. atžvilgiu pradeti privataus kaltinimo procesa pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. (b.l. 37-39). Šioje Vilniaus apygardos teismo nutartyje pažymeta, kad atsisakymo pradeti G. G. atžvilgiu persekiojima pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. privatus kaltintojas negincija. Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartimi nutraukus procesa pagal A. S. skunda del baudžiamojo proceso pradejimo privataus kaltinimo tvarka G. G. del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. (b.l. 48-49), Vilniaus apygardos teismas 2008 m. kovo 5 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. vasario 4 d. nutarti dalyje, kuria nutrauktas procesas pagal A. S. skunda del baudžiamojo proceso pradejimo privataus kaltinimo tvarka G. G. del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir byla gražino Vilniaus miesto 2 apylinkes teismui nagrineti nuo taikinamojo proceso stadijos (b.l. 58-60). Iš nurodytu nutarciu matyti, kad privatus kaltintojas A. S. neskunde Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007 m. rugsejo 12 d. nutarties dalyje, kurioje atsisakyta pradeti privataus kaltinimo procesa G. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (ižeidimas), nutartis šioje dalyje yra isiteisejusi. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 6 d. nutartyje pažymeta, kad atsisakymo pradeti G. G. atžvilgiu persekiojima pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. privatus kaltintojas negincija. Todel akivaizdu, kad privatus kaltintojas A. S. apeliaciniu skundu del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio nepagristai prašo G. G. pripažinti kalta ivykdžius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d. (ižeidimas), kai iš bylos medžiagos matyti, jog jau buvo atsisakyta pradeti G. G. persekiojima pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas del to 2007 m. rugsejo 12 d. prieme šiuo klausimu nutarti, kuri yra isiteisejusi. Todel privataus kaltintojo A. S. apeliacinis skundas dalyje, kurioje prašoma G. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 d., laikytinas nepagristu, todel atmestinas ir byla šioje dalyje nutrauktina BPK 3 str. 1 d. 6 p. pagrindu.

Privatus kaltintojas A. S. apeliaciniu skundu taip pat prašo pripažinti G. G. kalta padarius nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. (šmeižimas). Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padare esmine netinkama išvada – G. G. paskleistas žinias laike nuomones paskleidimu. Kadangi buvo paskleista informacija apie tikroveje neivykusius ivykius, tai teismas negalejo ir neturejo tam teisinio pagrindo šios paskleistos informacijos laikyti nuomone. G. G. prasimane tikroveje nebuvusius ivykius, kuriu paskleidimas nera nuomones išreiškimas. Teismas negalejo remtis ir rubrikos pavadinimu „Jus klausiate – mes atsakome“, nes šioje rubrikoje yra skelbiami vien anoniminiai klausimai, kas taip pat gali buti tik priedanga skleisti šmeižta, t.y. tik pridengimas tiesiogines tycios – suvokimo, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina jo garbe.

Šmeižimas – tai paskleidimas apie kita žmogu tikroves neatitinkancios informacijos, galincios ji paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikejima juo. Taigi, baudžiamoji atsakomybe už šmeižima kyla asmeniui, paskleidusiam tikroves neatitinkancia informacija, t.y. perdavusiam žinias. Žinia yra informacija apie faktus ir ju duomenis – reiškinius, savybes, veiksmus, ivykius, grindžiamus tiesa, kuria galima užtikrinti patikrinimo bei irodymo priemonemis. Šmeižimas yra tycinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbe ir orumas (LAT teiseju kolegijos nutartis b.b. Nr. 2K-7-545/2005). Objektyviosios puses požymis – paskleidimas – tai istatyme nurodyto pobudžio informacijos perdavimas bent vienam treciajam asmeniui (LAT teiseju kolegijos nutartis b.b. Nr. 2K-7-645/2005). Galimi ivairus informacijos perdavimo budai: žodinis, rašytinis, panaudojant spauda, kitas visuomenes informavimo priemones.

Kaip matyti iš straipsnio savaitraštyje „Karštas komentaras“ „Jus klausiate – „Karštas komentaras“ atsako“ apie A. S. buvo paskleista tikroves neatitinkanti informacija, jog -UAB „Ekskomisaru biuras“ buvo paemes 5 mln. Litu paskola iš „Aurabanko“; -A. S. yra susijes su tokia paskola; -mineta paskola negražinta; -paskolos dokumentai buvo pavogti „Aurabanke“ dirbusio D. D. deka; -A. S., atsidekojimui už D. D. nusikalstamus veiksmus isteige jam etata Valstybes saugumo departamente ir idarbino ji departamento vadovo pavaduotoju. Ši informacija nera patvirtinta jokiais objektyviais irodymais (b.l. 21, 23, 25), todel G. G. savaitraštyje „Karštas komentaras“ 2008 m. vasario 1-15 d. paskelbe šios informacijos paneigima (b.l. 46).

Teiseju kolegija sutinka su A. S. apeliacinio skundo argumentais ir daro išvada, kad G. G., 2007 m. balandžio 13 d. savaitraštyje „Karštas komentaras“ (2007 m. balandžio 13-27 d. p. 23; b.l. 19), spaudinyje paskleisdama tikroves neatitinkancia informacija apie A. S., paniekino ji ir pažemino bei pakirto pasitikejima juo, t.y. G. G., pateikdama klaidingus faktus apie A. S., priskyre jam bruožus ir poelgius, diskredituojancius ji kaip politika ir kaip asmeni. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagristai G. G. minetame spaudinyje išspausdinta informacija nelaike žinia, o tik autores nuomone, kadangi nuomone - tai realiai ivykusiu faktu ir duomenu (ko šioje byloje nera) vertinimas. Šiuo atveju, nuomone susidaryti negalejo, kadangi paskleistoje informacijoje buvo minimi niekada neivyke faktai. Be to, net ir nuomone turi remtis tikrais faktais, nors jai ir netaikomas tiesos kriterijus (LAT 2005 m. lapkricio 22 d. nutartis b.b. Nr. 2K-7-645/2005). Be to, LAT kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-408/2007 konstatavo, kad <...> žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, taciau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomone butu reiškiama sažiningai ir etiškai, samoningai neiškreipiant faktu ir duomenu“. Be to, pirmosios instancijos teismas, remdamasis straipsnio pavadinimo lingvistine analize, nepagristai padare išvada, kad straipsnyje pateikta informacija yra tik nuomone, o ne žinia. Teiseju kolegija sutinka su A. S. nurodytais argumentais, kad tekste vartojami tokie intarpai kaip „versija“, „nuomone“, „galbut“, „kaip ten iš tikruju buvo reiktu klausti paties...“, „tiksliai nežinome“ ar kiti panašus intarpai nepanaikina paties teiginio ir nekeicia butinos salygos, kad paskleistam teiginiui yra taikomas tiesos kriterijus. Vien del minetu intarpu straipsnyje iterpimo tikroves neatitinkancios informacijos negalima laikyti autoriaus nuomone, kadangi reikia vertinti ne tik straipsnyje pateiktu teiginiu išdestymo forma, bet ir turini. O straipsnio turinys šiuo atveju negali buti laikomas autoriaus nuomone.

Teiseju kolegija sutinka su A. S. nurodyta aplinkybe, kad straipsnyje paskleistu teiginiu esme yra aiškiai suprantama, šie teiginiai neatitinka tikroves, todel teiseju kolegija daro išvada, kad paskleidžiant mineta informacija A. S. buvo pažemintas ir apšmeižtas ir kaip žmogus, ir kaip tuo metu buves Lietuvos Respublikos Seimo narys. Taigi, G. G., spaudinyje apie A. S. paskleide ne savo nuomone, o tikroves neatitinkancia informacija, A. S. priskirdama konkrecius veiksmus bei pateikdama juos kaip objektyviai egzistuojancius faktus ir duomenis.

Pagal subjektyviuosius požymius šmeižimas yra tycinis nusikaltimas, todel tikroves neatitinkanti informacija turi buti paskleista ja paskleidusiam asmeniui suvokiant, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikroves ir gali paniekinti ar pažeminto kita asmeni, pakirsti pasitikejima juo. Taigi, kaltininkas turi suvokti, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbe. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. G. paskleide tikroves neatitinkancia informacija apie A. S.. Ši informacija laikytina žeminancio pobudžio žinia. Teiseju kolegija daro išvada, kad G. G., spaudinyje paskleisdama tikroves neatitinkancia informacija, kuria buvo pažeista A. S. garbe ir orumas, šia žeminancio pobudžio informacija paskleide tycia, neturedama jokiu realiu, faktais patvirtintu duomenu apie žiniu tikruma, tai dare suvokdama, kad paskleistos žinios pažemins A. S. kaip asmeni ir kaip Lietuvos Respublikos Seimo nari, suprasdama, kad paskleista informacija gali pakirsti pasitikejima juo, neigiamai paveikti jo veikla ir to sieke, o jei to ir nesieke, tai, budama profesionalia žurnaliste, privalejo isitikinti paskleistos informacijos teisingumu ir suvokti, kad žeminancios asmeni informacijos paskleidimas gali asmeni pažeminti ir paniekinti arba pakirsti pasitikejima juo. Tai, kad G. G. „Karšto komentaro“ (2008 m. vasario 1-15 d. p. 23, b.l. 46) savaitraštyje paskelbe, jog pateikta versija klaidinga, neduoda pagrindo manyti, kad G. G. sažiningai klydo ir kad tai buvo nuoširdus atsiprašymas. Kolegijos nuomone, kad toks informacijos paneigimas išspausdintas praejus daugiau kaip 5 menesiams po to, kai A. S. pateike skunda del privataus kaltinimo bylos iškelimo, todel nelaikytina, kad straipsnio paneigime G. G. atsiprašymas buvo nuoširdus, tai tik siekis išvengti atsakomybes. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. G. ir po 2007 m. balandžio 13-27 d. savaitraštyje „Karštas komentaras“ tikroves neatitinkancios informacijos paskleidimo ir toliau samoningai publikavo ir publikuoja ne viena straipsni apie A. S., kuriuose, pasak A. S., skleidžiamas šmeižtas (b.l. 109-122).

Lietuvos Respublikos visuomenes informavimo istatymo 54 str. nustatyta, kokiais atvejais viešosios informacijos rengejas ir (ar) viešosios informacijos skleidejas neatsako už tikroves neatitinkancios informacijos paskelbima, t.y., jeigu jis nurode informacijos šaltini. Taciau, kaip matyti iš mineto straipsnio, 2007 m. balandžio 13-27 d. rubrikoje „Jus klausiate – mes atsakome“ pateikti klausimai yra anonimiški. Todel informacijos skleidejas, šiuo atveju savaitrašcio „Karštas komentaras“ redaktore G. G., neatskleisdama nei anoniminius klausimus uždavusiu asmenu, nei i šiuos klausimus atsakymus davusiu informacijos šaltiniu, turi pati atsakyti istatymo nusistatyta tvarka ir atlyginti nukentejusiajam padaryta žala.

Tokiu budu teiseju kolegija daro išvada, kad G. G. savaitraštyje „Karštas komentaras“ 2007 m. balandžio 13-27 d. straipsnyje Jus klausiate – „Karštas komentaras“ atsako (b.l. 21) paskleide apie A. S. tikroves neatitinkancia informacija: „<...> ... esa kai kuresi privati saugos tarnyba „Ekskomisaru biuras“, automobiliu užpirkimui iš „Aurabanko“ buvo paimta 5 mln. litu paskola. Bankui žlugus, paskolos dokumentai atsidure „Turto banke“. Tuo metu jame dirbo toks D. D., kuris gražiai ekskomisaru paprašytas, šios paskolos dokumentus neva išeme, ir tokiu budu „Ekskomisaru biuras“, atseit, „Aurabankui“ neliko skolingas. O kai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku tapo vienas iš „Ekskomisaru biuro“ steigeju A. S., tai šis, neva atsidekodamas Dabašinskui. už kadaise suteikta paslauga, ikure saugume penktojo pavaduotojo etata ir ji ten idarbino.“, galincia paniekinti ar pažeminti ji arba pakirsti pasitikejima, tuo padarydama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. Minetas straipsnis nereikalauja, kad tikroves neatitinkancia informacija žmogus butu paniekintas ar pažemintas kaip asmuo arba pakirstas pasitikejimas juo, istatymu leidejas numate atsakomybe už tai, kad tokios informacijos paskleidimas gali sukelti tokias pasekmes ir nurodytu pasekmiu nereikalauja.

Teiseju kolegija, skirdama G. G. bausme, atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni (nesunkus nusikaltimas), kaltes forma (tycia), nusikalstamos veikos stadija (baigtas nusikaltimas). Byloje nera duomenu apie G. G. asmenybe, t.y. duomenu apie jos asmenines savybes, šeimynine ir turtine padeti, kadangi byla nagrinejama privataus kaltinimo tvarka. Bylos duomenimis patvirtinta, kad G. G. neteista (b.l. 11-12), administracine tvarka nebausta (b.l. 94). Nenustacius G. G. neigiamai charakterizuojanciu duomenu ir nenustacius kaltinamosios atsakomybe lengvinanciu bei sunkinanciu aplinkybiu, teiseju kolegija daro išvada, kad G. G. turi buti paskirta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. straipsnio sankcijoje numatyta bausme, nesusijusi su areštu ar laisves atemimu, nes bausmes tikslai gali buti pasiekti paskiriant G. G. bauda, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant i visas bylos aplinkybes.

A. S. prašo teismo patenkinti jo civilini ieškini ir priteisti jam 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustato, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Šis straipsnis numato, kad neturtine žala privalo buti atlyginama visais atvejais, jei padaryta del nusikaltimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad del spaudinyje tikroves neatitinkancios, žeminancios jo garbe ir oruma, informacijos paskelbima A. S. patyre arba galejo patirti pažeminima, buvo arba galejo buti pakirstas pasitikejimas juo kaip asmeniu ir kaip Lietuvos Respublikos Seimo nariu. Todel teiseju kolegija sprendžia, kad A. S. ieškinys del neturtines žalos atlyginimo yra pagristas. Teiseju kolegija, nustatydama neturtines žalos dydi, atsižvelgia i žala padariusio asmens kalte, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, todel A. S. ieškinys del neturtines žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. A. S. praše atlyginti jam 10000 Lt padaryta neturtine žala, kadangi G. G., pasak jo, padare du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. Taciau teiseju kolegija G. G. pripažista kalta padarius tik viena nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d., todel sprendžia, kad turi buti atitinkamai mažintinas ir priteistinos neturtines žalos dydis, priteisiant A. S. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

nusprende:

A. S. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi: G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1971-03-30, aukštojo išsilavinimo, gyv. Goštauto g. 12-143, Vilniuje, neteista, pripažinti kalta padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 154 str. 2 d. ir nuteisti ja 10 MGL(1300 Lt) bauda.

Bauda turi buti sumoketa per 2 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos i Vilniaus apskrities valstybines mokesciu inspekcijos saskaita.

A. S. civilini ieškini tenkinti iš dalies – priteisti jam iš G. G. 5000 (penkis tukstancius) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje A. S. apeliacini skunda atmesti ir baudžiamaji procesa del kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d. nutraukti BPK 3 str. 1 d. 6 p. pagrindu.