- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-16
- Bylos Nr.
- Ik-2363-95/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00536-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Liuda Arlauskienė
- Pareiškėjas
- Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos beisbolo asociacijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytautas Ruškis
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 70.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjos atstovui L. R., atsakovės atstovei Ledai Žilinskienei ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokato padėjėjui Vytautui Ruškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos beisbolo asociacijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Asociacija „Žirmūnų bendruomenė“ (toliau – ir pareiškėja, Asociacija) su skundu (I t., b. l. 1-6), kurį patikslino (II t., b. l. 16-23) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktorius Įsakymą Nr. 30-258 „Dėl pavedimo organizuoti sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detaliojo plano rengimą“ (toliau – ir Įsakymas).
Skunde nurodė, kad Administracijos direktoriui nėra suteikta teisė ar įgaliojimai organizuoti, rengti ar tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, kurie apima ir detaliuosius planus. Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka tvirtinti teritorijų planavimo dokumentus, vadovaujantis galiojusio Vietos savivaldos įstatymo 17 str. 30 d., išimtinė teisė suteikta savivaldybių taryboms. Tai reiškia, kad tik Taryba turėjo teisę parengti ir patvirtinti Įsakymo turinio dokumentą. Tačiau Administracijos direktorius, viršydamas jam įstatymo suteiktus įgaliojimus, o taip pat neturėdamas Tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka įforminto pavedimo, Įsakymu pavedė organizuoti sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detaliojo plano rengimą. Mano, kad Įsakymas priimtas neturint įgaliojimų spręsti tokio turinio klausimus, viršijant savo įgaliojimus, t. y. Įsakymą išleido netinkamas subjektas. Tvirtino ir tai, kad tiek nacionaliniais, tiek tarptautiniais teisės aktais yra nustatyta pareiga teritorijų planavimo sprendimus derinti su visuomene bei atsižvelgti į jos nuomonę. Atsakovė tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į pagrįstus visuomenės prieštaravimus, bei, nepaisant to, priėmė nesuderintą sprendimą rengti detalųjį planą. Taigi akivaizdu, kad priimant skundžiamą aktą buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Be kita ko, teigė, kad prieš priimant sprendimą dėl detaliojo plano minėtoje teritorijoje rengimo, turėjo būti atliktas šio sprendinio pasekmių vertinimas. Tačiau atsakovė, priimdama ginčijamą Įsakymą, bei vėliau planuojant teritoriją, pvz. 2011-11-15 Detaliojo plano projekto viešajame susirinkime teigė, kad sprendinio poveikio vertinimas yra nereikalingas ir jo neatliko, tokiu būdu pažeisdama teisės aktų nustatytą tvarką. Todėl ginčijamas aktas, kaip žemesnės galios aktas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, t. y. Teritorijų planavimo įstatymui. Taip pat pabrėžė, kad, apreiškėjos nuomone, sprendinys rengti apie 9 ha sporto komplekso detalųjį planą neatitinka Bendrajame plane keliamų planavimo tikslų ir tai prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui kaip aukštesnės galios teisės aktui. Akcentavo, kad Įsakymas bei jame išvardinti sprendimai privalo atitikti Vilniaus miesto teritorijos bendrąjį planą. Tą patvirtino ir atsakovės atstovė 2012-07-16 teismo posėdyje. Be to, Įsakymas priimtas ir įsigaliojo dar negaliojant Tarybos Sprendimui Nr. 1-1519, kuriuo patvirtintas šiuo metu galiojantis Bendrasis planas, bei kuriuo remdamasi atsakovė šiuo metu organizuoja sporto komplekso Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detaliojo plano rengimą. Taigi Įsakymas buvo priimtas dar neegzistuojant ir negaliojant Sprendimui dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų. Daro išvadą, kad Įsakyme numatyti sprendiniai nebuvo rengiami pagal nustatytus reikalavimus. Anot Asociacijos, Įsakymas turi būti vertinamas ir pagal jo įsigaliojimo metu galiojusį Bendrąjį planą. Tuo metu galiojo 1998-12-18 Tarybos sprendimu Nr. 292 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano tvirtinimo“ patvirtintas Bendrasis planas. Šiame plane sprendinys įrengti sporto komplekso teritoriją Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto nėra numatytas. Atsakovė, išleido skundžiamą Įsakymą su jame numatytais sprendiniais, prieštaraujančiais galiojančiam 1998-12-18 Bendrajam planui. Toks sprendimas rengti detalųjį planą nėra suderintas nei su galiojusiu, nei su dabartiniu Bendruoju planu, kaip to reikalauja ir Teritorijų įstatymo 27 str. 1 d. 2 p. Pažymėjo, kad bendrojo plano grafinėje dalyje Vilniaus miesto bendrojo plano reglamentų brėžinyje ginčo teritorija pažymėta simboliu B24, kuris pagal aprašomąją medžiagą yra priskirtas saugomo reljefo, želdinių, bendro kraštovaizdžio erdvinio raiškumo teritorijai. Todėl kiti sprendiniai nepakeitus bendrojo plano negalimi. Atsakovė priimdama skundžiamą aktą vadovavosi Tarybos 2006-12-06 sprendimu Nr. I-1436 „Dėl tarybos 2006-09-30 sprendimo Nr. 1-1314 „Dėl pritarimo sporto ir pramogų centro plėtros schemai“ dalinio pakeitimo“. Šis sprendimas laikytinas norminiu aktu skirtu teritorijų planavimui. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 str. tai laikytina specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu, nors jo pavadinimas neatitinka šiame straipsnyje nurodytiems dokumentams. Pagal savo turinį jis laikytinas turizmo ir rekreacijos schema. Pagal minimo įstatymo 16 str. 3 d., specialieji planai gali būti rengiami, derinami, svarstomi ir tvirtinami supaprastinta tvarka pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytas taisykles bei 30 straipsnio 3 dalyje nurodytus nuostatus. Minimo įstatymo 18 str. 1 d. nustatyta, kad specialiųjų planų rengimo, svarstymo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo ir galiojimo tvarką nustato šis įstatymas, atitinkamą veiklą reglamentuojantys įstatymai ir specialiųjų planų rengimo taisyklės. Pagal kompetenciją ministerijos rengia atskirų rūšių specialiųjų planų rengimo taisykles ir tvirtina jas kartu su Aplinkos ministerija. Tokios Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisykles patvirtino 2004-06-17 Lietuvos Respublikos ūkio ir aplinkos ministerijos ministrai įsakymu Nr. 4-246/D1-341. Pagal minimų taisyklių 28 p., planavimo dokumento projekto svarstymą ir derinimą sudaro dokumento viešo svarstymo ar konsultavimosi, derinimo su institucijomis ir ginčų nagrinėjimo procedūros, atliekamos teisės aktų (Priedo 2, 9 p.) ir šių taisyklių nustatyta tvarka. Ginčo atveju, tokio viešo svarstymo su visuomene nebuvo, todėl laiko, kad buvo grubiai pažeista dokumento priėmimo procedūra, toks dokumentas negali būti pagrindas dėl tolimesnio teritorijos planavimo.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai (II t., b. l. 100).
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti pagal ABTĮ 101 str. 1 ir 6 p.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 137-140; II t., b. l. 73-79) nurodė, iš skundžiamo Įsakymo paskirties ir procedūrinio pobūdžio darytina išvada, kad šis aktas nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad gali būti ginčijami galutiniai materialines teisines pasekmes sukeliantys teismų sprendimai, t. y. teisinių pasekmių nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, darytina vienareikšmiška išvada, kad Įsakymas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Ginčo objektu galėtų būti tik nustatyta tvarka kompetentingos institucijos patvirtintas teritorijos detalusis planas. Be to, pažymėjo, kad ir pačios pareiškėjos argumentai yra nukreipti į detaliojo plano sprendinių ginčijimą. Kadangi Taryba nėra priėmusi sprendimo dėl sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detaliojo plano patvirtinimo, todėl dėl detaliojo plano sprendinių nurodyti pareiškėjų argumentai neturi teisinės reikšmės. Įsakymas nesukelia materialinių teisinių pasekmių, todėl jokiu būdu negali pažeisti pareiškėjos teisių ar įstatymų saugomų interesų. Pareiškėja nėra detaliai planuojamos teritorijos valdytojas ar naudotojas, ji nėra su planuojama teritorija besiribojančių žemės sklypų valdytoja ar naudotoja. Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta teisė kreiptis teisminės gynybos gali būti realizuojama tik tada, kai asmuo kreipimąsi motyvuoja savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimu. Orhuso konvencija ir jokie kiti teisės aktai nagrinėjamu atveju nesuteikia pareiškėjai teisės kreiptis į teismą jeigu ji siekia apginti ne save pažeistas teises. Pažymėjo, kad Asociacijos atstovai dalyvavo detalioje plano svarstyme ir aktyviai pasinaudojo Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintomis visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procedūroje galimybėmis – teikti pasiūlymus dėl detaliojo plane bei apskųsti planavimo organizatoriaus atsakymą. Nagrinėjamu atveju visuomenės dalyvavimas detaliojo planavimo procedūroje nepatenka į Orhuso konvencijos taikymo sritį. Taigi, nepaisant to, kad pareiškėja neturi reikalavimo teisės ginčyti Įsakymą, tačiau ir skundą teismui ji pateikė praleidusi Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą skundo padavimo terminą ir šio termino neprašo atnaujinti. Su detaliojo plano rengimu visuomenė buvo supažindinta apie detaliojo plano rengimą paskelbus viešai, taip pat 2011-11-15 viešajame susirinkime. Todėl skundo padavimas praleidus nustatytus padavimo terminus yra savarankiškas pagrindas nutraukti bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 6 p.). be kita ko, teigė, kad pagal Teritorijų planavimo įstatymą, planavimo organizatoriumi gali būti administracijos direktorius arba gali būti taikomas alternatyvus elgesio modelis – detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimas žemės sklypų valdytojui ar naudotojui. Pagal pareiškėjos skundo argumentų dėstymo logiką detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis taip pat turėtų būti sudaroma ne su savivaldybės administracijos direktoriumi, o savivaldybės taryba. Tačiau tokia išvada neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635 patvirtinto Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo nuostatų. Atkreipė dėmesį, kad skundžiamu Įsakymu jau buvo sumažinta planavimo programa, todėl planavimo eigoje yra atsižvelgta į suinteresuotos visuomenės nuomonę. Šioje teritorijoje detaliojo planavimo procedūros dėl sporto komplekso numatymo buvo pradėtos iki skundžiamo Įsakymo priėmimo. Detalieji planai buvo rengiami vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1998-12-17 sprendimu Nr. 2417V „Dėl leidimo Miesto“ plėtros departamentui rengti žemės sklypo prie Valakupių tilto detalųjį planą“ bei 2003-02-06 sprendimu Nr. 206V „Dėl leidimo rengti sporto komplekso teritorijoje Kareivių g. šalia Valakupių tilto detalųjį planą“. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, parengtas detalusis planas buvo viešai svarstomas. Detaliojo plano sprendiniai buvo svarstomi viešuosiuose susirinkimuose, kurie vyko 2005-08-04, 2005-09-08, 2005-11-15. Tuo metu detaliajame plane buvo siūloma numatyti tokius pagrindinius sporto komplekso su visa jam priklausančia infrastruktūra sprendinius: beisbolo aikštė, sporto aikštynas, 2000 vietų kapitalinės tribūnos, imtynių salė su rekreacinėmis patalpomis, administracinis pastatas su sporto klubu, jaunimo sporto mokykla, universali salė, 80 vietų viešbutis su kavine ir klubu, daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, vaikų žaidimo aikštelė. Atsižvelgiant į suinteresuotos visuomenės siūlymus, po viešųjų susirinkimų buvo nuspręsta sumažinti sporto komplekso programą ir buvo priimtas Įsakymas. Taigi ginčijamas įsakymu buvo priimtas jau įvertinus visuomenės poziciją planavimo klausimu ir sumažinus sporto komplekso programą. Visuomenė apie vadovaujantis Įsakymu pradėtą rengti sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detalųjį planą buvo informuota teisės aktų nustatyta tvarka. Ši informacija buvo paskelbta dienraščio „Lietuvos rytas: priede „Sostinė“ 2007-04-21. Informacija apie parengtą projektą projekto viešą ekspoziciją ir projekto viešą svarstymą 2007-06-12 paskelbta „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“. Informacija apie parengtą detalųjį planą buvo skelbiama Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklapyje, Žirmūnų seniūnijos skelbimų lentoje ir prie planuojamos teritorijos įrengtame stende. Informacija išsiųsta planuojamos teritorijos kaimyninių sklypų valdytojams ir naudotojams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresais. Vadovaujantis Įsakymu yra parengtas Sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detalusis planas. 2007-07-19 vyko viešasis susirinkimas dėl detaliojo plano, po kurio nuspręsta peržiūrėti detaliojo plano sprendinius ir kartoti viešąjį svarstymą. Informacija apie kartojamą detaliojo plano rengimo procedūrą paskelbta dienraštyje „Vilniaus diena“ 2011-10-01. Paskutinis viešas susirinkimas įvyko 2011-11-15. Visuomenei pristatyti detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos planuojamoje teritorijoje siūloma numatyti beisbolo stadioną treniruočių aikštę ir kapitalines tribūnas iki 2000 vietų, teritorijos apželdinimą ir sutvarkymą. Asociacijos atstovai dalyvavo 2011-11-15 viešajame susirinkime. Asociacija Administracijai pateikė 2011-11-15 pasiūlymą dėl detaliojo plano sprendinių. Minėtas pasiūlymas buvo išnagrinėtas ir atsakymas į jį pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2011-12-13 raštu Nr. A51-50206-(2.15.1.21-MP2). Dėl šio atsakymo pareiškėja pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2012-02-10 rašte Nr. (23.2)-2D-2153 pažeidimų dėl detaliojo plano rengimo nenustatė. Vadovaudamasi Teritorijų planavimo įstatymo 32 str., pareiškėja šį atsakymą turėjo teisę apskųsti teismui, tačiau neturime duomenų, kad šia teise pasinaudojo. Akcentavo, kad pagal įstatyme nustatytą eiliškumą, viešas svarstymas yra vėlesnė stadija negu parengiamasis teritorijų planavimo etapas. Pritarus pareiškėjos argumentams, kad priimant ginčijamą įsakymą turėjo būti atliekamas viešas svarstymas, būtų nukrypta nuo Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintų planavimo principų bei sukeisti įstatyme įtvirtinti teritorijų planavimo etapai. Mano, kad pareiškėja skunde neturėtų reikalauti įstatymo neatitinkančių dalykų, pvz., prašyti teismo sankcionuoti Teritorijų planavimo įstatyme nustatytų detaliųjų planų rengimo stadijų eiliškumo sukeitimą. Pareiškėjos keliamų klausimų sprendimui ir nagrinėjimui Teritorijų planavimo įstatyme yra skirta speciali procedūra – teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija. Kaip minėta, pareiškėja dalyvavo viešame svarstyme, teikė pasiūlymus, gavo motyvuotą atsakymą dėl pasiūlymų, kurį apskundė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Taigi pareiškėja yra pasinaudojusi Teritorijų planavimo įstatyme jiems suteiktomis teisinėmis priemonėmis, kurios leidžia asmenims teikti pasiūlymus dėl detaliojo plano sprendinių. Pabrėžė, kad skunde teismui pareiškėja kelia tuos pačius klausimus, kurie buvo keliami jau išnagrinėtame 2011-11-15 pasiūlyme. Tuo atveju, jeigu detaliojo planavimo procedūroje asmenų pasiūlymai nebuvo įgyvendinti, tai nesudaro pagrindo Įsakymo dėl detaliojo plano rengimo pradžios. Detaliojo plano rengimo aplinkybės ir teisinis detaliojo planavimo reglamentavimas patvirtina akivaizdų pareiškėjos skundo nepagrįstumą. Pažymėjo ir tai, kad rengiant sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detalųjį planą yra parengta detaliojo plano sprendinių poveikio vertinimo ataskaita, kuri pristatyta ir 2011-11-15 viešajame susirinkime. Poveikis aplinkai nebuvo vertinamas, nes detaliajame plane sporto komplekso mastai neatitinka Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nurodytų kriterijų. Be to, planuojama teritorija yra už Neries upės apsaugos zonos ir nepatenka į „Natūra 2000“ teritoriją. Teigė, kad detaliojo plano rengimas neprieštarauja Vilniaus miesto savivaldybės bendrajam planui. Detaliai planuojama teritorija pagal 1998 m. patvirtinto Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinius pateko į rekreacinę teritoriją, kurios viena iš naudojimo paskirčių – sporto kompleksams statyti, todėl atmestini pareiškėjos teiginiai dėl detaliojo planavimo prieštaravimo bendrojo plano sprendiniams. Detaliojo plano sprendiniai atitinka Tarybos 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519 patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinius. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane iki 2015 metų detaliojo plano nagrinėjamoje teritorijoje numatyta įrengti želdynus intensyviam naudojimui. Vyraujantys teritorijos požymiai – rekreaciniai želdynai, kuriuose gali būti: parkai, skverai, aikštės, žaliosios jungtys, pliažai ir aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos. Gali būti numatoma infrastruktūra (rekreacinė, inžinerinė ir pan.), reikalinga teritorijos patrauklumui užtikrinti, nesusijusi su gyvenamąja statyba. Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų specialiojoje bendrojo plano temoje – 4.5 Socialinė aplinka ir kultūra, 4.5.4 Sporto objektai – numatoma rekonstruoti, plėsti ir vystyti miesto sporto centrus Žirmūnuose, Viršuliškėse, Verkiuose, Vilkpėdėje, Žvėryne, Antakalnyje, Šeškinėje, N. Vilnioje, Fabijoniškėse, Pilaitėje. Teritorijoje Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto, Žirmūnų seniūnijoje numatyta – kiti sporto objektai ir pramogų objektai mieste (brėžinio Nr. 7.2. Sostinės ir kultūros infrastruktūra). Taigi, laiko, kad Įsakymo preambulėje yra atsižvelgiama ir į Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-12-06 sprendimą Nr. 1-1436 „Dėl Tarybos 2006-09-20 sprendimo Nr. 1-1314 „Dėl pritarimo sporto ir pramogų centrų plėtros schemai“ dalinio pakeitimo“, kuriame pritarta beisbolo stadiono prie Kareivių g. numatymui.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti (II t., b. l. 100).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ skundą prašė nagrinėti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 131-132; II t., b. l. 56-57) nurodė, kad apsvarstytas ir suderintas detalusis planas sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje, šalia Valakupių tilto, Žirmūnų sen., Vilniaus mieste, teritorijų planavimo valstybinei priežiūrai nėra pateiktas, todėl Inspekcija negali nustatyti, ar minėtas detalusis planas pažeistų teritorijų planavimą reglamentuojančias teisės aktus. Pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus priimtų įsakymų teisėtumo tikrinimas nėra priskirtinas Inspekcijos kompetencijai
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 4, 14; 100).
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos beisbolo asociacija su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 64-72) nurodė, kad pareiškėja, pateikdama skundą teismui dėl Įsakymo panaikinimo, turėjo pateikti prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, tačiau tokio prašymo nepateikė. Pažymėjo, kad pareiškėja apie tariamai jos interesus pažeidžiančius atsakovės sprendimus sužinojo vėliausiai 2011-11-15, nes ji pateikė detaliojo plano organizatoriui Miesto plėtros departamentui 2011-11-15 rašytinį pasiūlymą dėl sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto, o tai patvirtina ir Administracijos Miesto plėtros departamento pareiškėjai 2011-12-13 adresuotas raštas „Dėl pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento“. Pareiškėja 2011-11-15 viešo susirinkimo metu, t. y. sporto komplekso teritorijos Kareivių g. šalia Valakupių tilto, Žirmūnų seniūnijoje, detaliojo plano (plotas apie 9 ha) projekto viešo svarstymo procedūros metu, kuri įvyko 2011-11-15. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje, Konstitucijos pr. 3, Vilniuje, teikdama savo pasiūlymus Miesto plėtros departamentui dėl teritorijų planavimo dokumentų neabejotinai žinojo, kokiu pagrindu tokia procedūra vykdoma, nes kaip matyti iš skundo priedo Nr. 6, visi dalyvavusieji buvo tinkamai informuoti apie teisės aktus, kurių pagrindu vykdoma procedūra, o juo labiau, jog esant neaiškumams turėjo visas galimybes domėtis ir viešo susirinkimo metu gauti visą reikiamą informaciją kokiu pagrindu, t. y. kokiais pagrindais Miesto plėtros departamentas vykdo sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto, Žirmūnų seniūnijoje detaliojo plano rengimo procedūras, todėl negali teisintis, kad nežinojo apie Įsakymo ir visų kitų su juo susijusių dokumentų (sprendimų) priėmimą, 2011-11-15 d. detaliojo projekto svarstyme viešame susirinkime dalyvavo pats pareiškėjos pirmininkas Petras Demšė, kuris, be kita ko, ir pasirašė Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktą skundą. Visi Vilniaus miesto savivaldybės teisės aktai, įskaitant, bet neapsiribojant, ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimai yra viešai skelbiami ir prieinami internetinėje svetainėje www.vilnius.lt. Taigi akivaizdu, kad jokių kliūčių susipažinti su Įsakymu pareiškėja neturėjo ir pati elgėsi neapdairiai, todėl nebeturi teisės teikti nepagrįstą ir neteisėtą skundą Vieša diskusija apie sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto, Žirmūnų seniūnijoje detaliojo plano rengimo viešojoje erdvėje vyksta jau ilgą laiką, tai patvirtina ir informaciniame portale „Delfi“ 2011-11-11 publikuotas straipsnis „Vilniaus savivaldybė: ąžuolų dėl beisbolo stadiono nekirsime – juos persodinsime“, 2011-11-11 informaciniame portale „Alfa.lt“ išspausdinta publikacija „Žirmūnų gyventojai stabdys beisbolo stadiono statybą šalia Neries“. Iš minėtųjų publikacijų matyti, kad pareiškėja apie planuojamą statyti sporto kompleksą ir detaliojo plano rengimą neabejotinai žinojo dar žymiai anksčiau nei 2011-11-15, tačiau jokių veiksmų siekiant apginti tariamai pažeistus jos interesus nesiėmė. Daro išvadą, kad pareiškėja apie skundžiamą Įsakymą galėjo sužino nuo pat jos įsiteigimo ir įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, t. y. nuo 2009-12-21, bet ne vėliau nei 2011-11-15, todėl grubiai praleido terminą ginčyti administracinį aktą. Skundą teismui pateikė tik 2012-02-24. Be kita ko, teigė, kad mano, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neviršijo savo kompetencijos ir turėjo teisę bei teisinį pagrindą pavesti Miesto plėtros departamentui organizuoti apie 9 (devynių) ha sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto, detaliojo plano rengimą. Pažymėjo ir tai, kad yra nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Įsakymą priėmė neturėdamas Vilnius miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka įforminto pavedimo. Pareiškėja šio savo teiginio nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais, kaip nepateikia ir jokių kitų leistinų įrodymų, kad ji šiuo klausimu buvo kreipusis į Administraciją, jos direktorių, siekiant išsiaiškinti minėtąją aplinkybę. Atkreipė dėmesį, kad visu sporto komplekso Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detaliojo plano rengimo ir pasirengimo laikotarpiu buvo betarpiškai atsižvelgia į pareiškėjos Žirmūnų bendruomenės interesus ir išsakytas pastabas bei nuogąstavimus. Minėtąją aplinkybę patvirtina ir tai, kad Lietuvos beisbolo asociacija, atsižvelgdama į Vilniaus Žirmūnų bendruomenės susirinkimo reikalavimus, 2011-11-15 viešame projekto svarstyme pateikė pasiūlymus, kad beisbolo aikštės tribūnų vietų skaičius būtų sumažintas keturis kartus, tuo pačiu ir automobilių stovėjimo aikštelės dydis sumažėtų iki 50 vietų, vietoje 169, atitinkamai buvo pareikalauta ir detaliojo plano rengėjų, kad nei vienas gyventojų sodintas ąžuoliukas nebūtų paliestas. Todėl yra akivaizdu, kad Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyti tikslai nebuvo pažeisti, į pareiškėjos pageidavimus bei prašymus buvo atsižvelgta. Taip pat pabrėžė, kad pareiškėja nenurodė, į kokius konkrečiai jos argumentus, siūlymus nebuvo atsižvelgta, nepateikė įrodymų, kuo grindžiami tokie teiginiai. Mano, kad pareiškėja, vertindama detaliojo plano projekto svarstymo viešajame susirinkime procedūrą, nuodydama tariamus jos pažeidimus, iš esmės pati pripažįsta įsakymo teisėtumą, nes ji minėtoje procedūroje aktyviai dalyvavo ir teikė įvairiausius siūlymus, o patį Įsakymą nusprendė skųsti tik 2012-02-24, o tai parodo nesąžiningą jos elgesį. Detaliojo plano rengimo procedūra dar nėra baigta, todėl pareiškėja savo skundą turėtų grįsti argumentais, kurie pagrįstų detaliojo plano rengimo metu priimtų administracinių sprendimų neteisėtumą, tačiau tokių argumentų skunde nepateikė. Akcentavo, kad detaliojo plano sprendiniai visiškai atitinka Vilniaus miesto Bendrąjį planą, nes Vilniaus mesto savivaldybės teritorijos Bendrajame plane iki 2015 metų detaliojo plano nagrinėjamoje teritorijoje numatyta įrengti želdynus intensyviam naudojimui. Vyraujantys teritorijos požymiai rekreaciniai želdynai, kuriuose gali būti: parkai, skverai, aikštės, žaliosios jungtys, pliažai ir aktyviai rekreacijai skirtos teritorijos. Taip pat gali būti numatoma infrastruktūra (rekreacinė, inžinerinė ir pan.), reikalinga teritorijos patrauklumui užtikrinti, nesusijusi su gyvenamąja statyba. Be kita ko Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrojo plano temoje – 4.5. Socialinė aplinka ir kultūra, 4.5.4. Sporto objektai – numatoma I rekonstruoti, plėsti ir vystyti miesto sporto centrus Žirmūnuose, Viršuliškėse, Verkiuose, Vilkpėdėje, Žvėryne, Antakalnyje, Šeškinėje, N. Vilnioje, Fabijoniškėse, Pilaitėje. Šiuo atveju teritorijoje Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto, Žirmūnų seniūnijoje numatyta – kiti sporto objektai ir pramogų objektai mieste. Pažymėtina ir tai, kad Įsakymo priede, kaip ir Bendrajame plane, galime nesunkiai matyti, jog minėtoji teritorija tik labai maža dalimi ribojasi su saugoma teritorija. Dėl to yra akivaizdu, kad neigiamas poveikis dėl planuojamo sporto komplekso gamtai nebus padarytas, todėl poveikis aplinkai nėra vertinamas, nes detaliajame plane sporto komplekso mastai neatitinka Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priede nurodytų kriterijų. Neesant būtinybės daryti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą yra akivaizdu, kad jokia žala gamtai ir juo labiau šalia esančiai teritorijai patenkančiai į Europos ekologinį tinklą „Natura2000“ nebus padaryta. Pareiškėja, akcentuodama galimą neigiamą poveiki gamtai, esančiai šaliai planuojamo įrengti sporto komplekso, nepateikia nei vieno įrodymo atitinkančio ABTĮ 57 str. reikalavimus, kurie tokius jos teiginius bent iš dalies pagrįstų. Todėl yra akivaizdu, kad pagrindų Įsakymą naikinti ir ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. pagrindu paprasčiausiai nėra, nes jis neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui ir Bendrajam planui.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti (II t., b. l. 100).
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo parnešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant (II t., b. l. 5, 15, 100).
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Byloje ginčas kilo dėl 2007-02-14 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) direktorius Įsakymo Nr. 30-258 „Dėl pavedimo organizuoti sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detaliojo plano rengimą“ (toliau – ir Įsakymas) (I t., b. l. 51, 55, 142).
Kaip jau minėta, tiek atsakovė, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo laiko, kad pareiškėja dėl Įsakymo panaikinimo skundą teismui padavė praleidusi skundo padavimo terminą ir neprašo šio termino atnaujinti.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal LR ABTĮ 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi teisme gali būti ginamos teisės ar teisėti interesai tik tų asmenų, kurie skundus dėl atitinkamų pažeidimų padavė įstatymų nustatyta tvarka ir terminais. Taip įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių apibrėžtumą ir stabilumą. ABTĮ 5 str. aptarta teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai ir laiku bei sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad ABTĮ 33 str. 1 d. nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią. Be kita ko, teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas ABTĮ 33 str. 1 d. prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-63-122/2012, 2011-03-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-590/2011).
ABTĮ 57 str. nustatyta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Teismas pažymi, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.
Byloje nustatyta, kad Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ atstovai dalyvavo 2011-11-15 viešajame susirinkime ir Administracijai 2011-11-15 pateikė pasiūlymą dėl detaliojo plano sprendinių ir šis pasiūlymas buvo išnagrinėtas bei atsakymas į jį pateiktas Administracijos Miesto plėtros departamento 2011-12-13 raštu Nr. A51-50206-(2.15.1.21-MP2), dėl kurio pareiškėja pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kuri 2012-02-10 rašte Nr. (23.2)-2D-2153 pažeidimų dėl detaliojo plano rengimo nenustatė (byloje nėra duomenų, kad pareiškėja šį atsakymą būtų ginčijusi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais) (I t., b. l. 20-21, 22-36, 148-149, 150, 151-153, 154-155). Visuomenė apie Įsakymu pradėtą rengti sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detalųjį planą buvo informuota 2007-04-21 paskelbiant informaciją dienraščio „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, o informacija apie parengtą projektą, projekto viešą ekspoziciją ir projekto viešą svarstymą buvo paskelbta 2007-06-12 „Lietuvos rytas“ priede „Sostinė“, taip pat buvo skelbiama ir Vilniaus miesto savivaldybės interneto tinklapyje, kad dėl Sporto komplekso teritorijos Kareivių gatvėje šalia Valakupių tilto detaliojo plano 2007-07-19 vyko viešasis susirinkimas, po kurio nuspręsta peržiūrėti detaliojo plano sprendinius ir kartoti viešąjį svarstymą. Informacija apie kartojamą detaliojo plano rengimo procedūrą paskelbta 2011-10-01 dienraštyje „Vilniaus diena“, viešas susirinkimas įvyko 2011-11-15, kurio metu visuomenei pristatyti detaliojo plano sprendiniai, pagal kuriuos planuojamoje teritorijoje siūloma numatyti beisbolo stadioną treniruočių aikštę ir kapitalines tribūnas iki 2000 vietų, teritorijos apželdinimą ir sutvarkymą, ir pareiškėjos atstovai, kaip minėta, dalyvavo ir teikė savo pasiūlymus (I t. b. l. 156, 157, 158).
Taigi anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių visuma teisėjų kolegijai suponuoja, kad pareiškėjai apie Įsakymą tapo žinoma 2011-11-15, todėl ji skundą teismui vėliausiai turėjo pateikti iki 2011-12-15, o į teismą su skundu kreipėsi tik 2012-02-24 (I t., b. l. 1-6), t. y. akivaizdžiai parleidusi ABTĮ 33 str. 1 d. nustatytą skundo padavimo terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, nors atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose nurodė dėl termino praleidimo, o pareiškėjui buvo suteikta galimybė patikslinti skundą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėja nepagrįstai skundo teismui padavimo terminą skaičiuoja nuo Administracijos Miesto plėtros departamento 2012-01-15 rašto Nr. A51-4288-(2.15.1.21-MP2) „Dėl pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumento“ gavimo, kuriame nurodyta, kad sporto komplekso detalusis planas rengiamas vadovaujantis Įsakymu (I t., b. l. 19), nes analogiškai pareiškėjai buvo nurodyta ir Administracijos Miesto plėtros departamento 2011-12-13 rašte Nr. A51-50206-(2.15.1.21-MP2), ir Detaliojo plano projekto svarstymo viešajame susirinkime (pareiškėjos atstovas dalyvavo) Protokole. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėja nenurodė jokių pagrįstų priežasčių, kodėl delsė kreiptis su skundu į teismą dėl Įsakymo panaikinimo. Teisė kreiptis į administracinį teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka, laikantis numatytų kreipimosi į teismą terminų. Todėl pareiškėja, būdama pakankami atidi ir rūpestinga, privalėjo tinkamai, laikydamasi įstatymų nuostatų, imtis priemonių savo galimai pažeistoms teisėms apginti ir interesams įgyvendinti. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamo akto pagrindinius elementus momentu. Asmeniui, kurio teises įtakoja administracinis aktas, sužinojus apie tokio akto priėmimą ir jam siekiant realizuoti teisę ginčyti administracinį aktą, jis pats turi būti apdairus ir veikti operatyviai siekiant savo teisių gynybos. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi skundo padavimo terminą. Kadangi skundas buvo priimtas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl administracinė byla, pagal ABTĮ 101 str. 6 p., nutrauktina.
Pareiškėjai išaiškintinos ABTĮ 102 str. 3 d. numatytos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Nurodytais motyvais, nutraukus bylą pagal pareiškėjos skundą, teisę į ABTĮ 44 str. 1 d. numatytą išlaidų atlyginimą įgijo tretysis suinteresuotas asmuo. ABTĮ 44 str. 5 d. numatyta, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 d. nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Remiantis LR ABTĮ 44 str. 6 d., proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 98 str. 1 d. ir Rekomendacijų 5 ir 8.2 p.nuostatomis, sprendžia, kad Lietuvos beisbolo asociacijos prašymas dėl 500 Lt atstovavimo išlaidų yra tenkintinas (I t., b. l. 187-188, 189, 190, 191).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 44-45 str., 101 str. 6 p., 102 str. 2 d., 105-106 str. ir 149 str.,
nutarė:
administracinę bylą pagal pareiškėjos Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos beisbolo asociacijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo nutraukti.
Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos beisbolo asociacijos prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo patenkinti.
Trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos beisbolo asociacijai, j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš pareiškėjos Asociacijos „Žirmūnų bendruomenė“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka, paduodant atskirąjį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.