Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

pareiškėjui I. J.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą dėl Krekenavos regioninio parko direkcijos 2015 m. kovo 17 d. nutarimo, kuriuo I. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 76 str. 5 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Krekenavos regioninio parko direkcijos (toliau – Institucija) Valstybės saugomų teritorijų pareigūnas Robertas Grušauskas 2015-03-17 priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R. 1.4 (2015) AM 102825 (ATP protokolas AM Nr. 098011), kuriuo nutarė pripažinti I. J., padarius LR ATPK 76 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą bei paskirti administracinę nuobaudą – 57 Eur baudą. Toks nutarimas buvo priimtas, nustačius, kad I. J. Krekenavos regioninio parko Nevėžio vidurupio Kraštovaizdžio draustinyje, esančiame Stuomeniškių k., Krekenavos sen., Panevėžio r. sav., valstybinėje žemėje, valydamas bevardžio upelio vagą, ją pažeidė, iškastą gruntą ir nuosėdas supylė į upelio slėnį, nukasė dalį šlaito. Tuo buvo pažeista 55,80 m. ilgio upelio vagos atkarpa (vagos pažeistos dalies plotas 22,3 kv. m.), sužalota 671 kv. m. žolinės augalijos. Tokiais veiksmais minėtas asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 5 p., 13 str. 1 d., 13 str. 2 d. 1 ir 3 p. bei Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1; 126.4; 136.6 p. reikalavimus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, kad kūdra išdidinta, kad pakeista upelio vaga, kad iškastas gruntas, to nepatvirtina ir nuotraukos. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Institucija schemoje paskaičiavo plotus, kur panaikinta velėna, žolės, tačiau žolinės augalijos nebuvo, todėl pareiškėjo iniciatyva buvo išgrėbstyta upelio pakrantė, surinktos šiukšlės ir užpilta žemėmis. Tai patvirtina, 6 nuotrauka, kurioje matyti bevardžio upelio vaga paėjėjus aukštupiu, kur augmenijos nėra, tik šakos, supuvę lapai. Be to, Institucija nepateikia įrodymų, pagal kuriuos galėtų būti nustatyta pradinė bevardžio upelio pakrantės situacija, jo žolinė augmenija.

Teismo posėdyje pareiškėjas papildomai pažymėjo, kad tvarkymo darbus atliko samdyti žmonės pagal skelbimą laikraštyje. Jiems buvo nurodyta, ne tik išvalyti teritoriją nuo šiukšlių, bet ir išvalyti kūdrą nuo dumblo. Be to, pažymėjo, kad tvarkytoje vietoje yra kalniukas, todėl ten užpylė truputį dumblo, tačiau šlaito nekasė, o dumblo užpilta žolinė augalija baigia atželti.

Skundžiamą nutarimą priėmusio organo atstovas prašo skundo netenkinti, kadangi pareiškėjui nuobauda paskirta pagrįstai, esant pakankamai kaltę patvirtinančių įrodymų. Papildomai pažymėjo, kad bevardis upelis įeina į saugomą teritoriją ir tai kraštovaizdžio elementas regioniniame draustinyje. Tai, kad bevardžio upelio vaga buvo pakeisti, o padarytas pažeidimas, iškasant mineralinį gruntą, matosi vizualiai iš nuotraukų, o dėl nukasto šlaito, keičiasi natūralus kraštovaizdis, kadangi pažeidžiamas reljefas. Padarytą žalą sunkiai atstatytina, nes reiktų samdyti techniką ir lyginti išpiltą gruntą. Pažymėjo, kad sugadinta žolinė augalija, tačiau ji atsikurs per kurį laiką, ten taip pat ten veisiasi įvairūs organizmai, todėl viskas yra surišta tarpusavyje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ATPK 301 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinės teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo, objektyvumo bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus. Nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, negali būti grindžiamas prielaidomis.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9, 250 str.). Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

LR ATPK 76 str. 6 d. numato atsakomybę už Valstybinių parkų ar biosferos rezervatų, išskyrus valstybiniuose parkuose ar biosferos rezervatuose esančius gamtos paveldo objektus ir valstybinių parkų ar biosferos rezervatų ir jų ribų planuose išskirtus gamtinius rezervatus ir draustinius, apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą, kai padaroma žala aplinkai. Taigi, kaip vienas iš šio pažeidimo privalomų kvalifikuojančių šio ATPK straipsnio požymių yra žalos padarymas aplinkai fakto nustatymas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai turi būti įvertinti tuo aspektu, ar jais buvo padaryta žala aplinkai.

Kasacinio teismo praktikoje dėl žalos aplinkai fakto išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2008). kad visų pirma, turi būti nustatytas žalos aplinkai padarymo faktas, kaip būtinas kvalifikuojantis minėto ATPK straipsnio požymis.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 21 punkte nurodyta, jog kraštovaizdis – žemės paviršiaus gamtinių (paviršinių uolienų, pažemio oro, paviršinių ir gruntinių vandenų, dirvožemio, gyvųjų organizmų) ir (ar) antropogeninių komponentų (archeologinių liekanų, statinių, inžinerinių įrenginių, žemės naudmenų bei informacinio lauko), susijusių medžiaginiais, energetiniais ir informaciniais ryšiais, teritorinis junginys. Sklypo reljefo (paviršiaus) formavimas apibrėžiamas Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2005 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-309 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.03.02:2005 Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas 5.8 punkte, kur nurodyta, jog sklypo reljefo (paviršiaus) formavimas–sklypo esamo žemės paviršiaus pakeitimas, jį paaukštinant ar pažeminant, atsižvelgiant į sklypo naudojimo paskirties, urbanistikos ir kraštovaizdžio reikalavimus.

Teismas sutinka su tuo, kad byloje esantis patikrinimo aktas, foto nuotraukos ir kiti įrodymai patvirtina, jog bevardžio upelio kranto atkarpoje, Krekenavos regioninio parko Nevėžio vidurupio Kraštovaizdžio draustinyje, I. J. vykdyti neteisėti darbai bevardžio upelio pakrantėje, tačiau jų pagrindu negalima konstatuoti fakto, kad buvo pakeista bevardžio upelio pakrantės reljefas bei sužalotas augmenija.

Žalos aplinkai atsiradimo faktas turi būti aiškiai įrodomas, tačiau Institucija nepateikė pakankamai objektyvių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybių, koks konkrečiai buvo neigiamas pokytis gamtos elementams, ar, kaip pablogėjo gamtos elementų funkcijos, turimos savybės, naudingos aplinkai ar žmonėms, o šiuo atveju bevardžio upelio kranto reljefui, kaip kraštovaizdžio objektui, jį sužalojant ar kitaip neteisėtai pakeičiant, t.y. paaukštintas ar pažemintas bevardžio upelio kranto reljefas, sunaikinta augmenija ir kt. Jokių aplinkybių apie faktinį arba galimą neigiamą poveikį kraštovaizdžio objektui, o konkrečiai tos vietos gamtinei aplinkai (vietovės reljefui) – nefiksuota. Institucijos nurodytos aplinkybės, kad I. J. pažeidė bevardžio upelio vagą, iškastą gruntą ir nuosėdas supylė į upelio slėnį, nukasė dalį šlaito, galėtų būti pagrįstos topografiniais planais (topografinėmis nuotraukomis ir kt.), kuriuose vaizduojama visa žemės paviršiaus situacija, esami inžineriniai tinklai, žemės naudmenos, žemės paviršiaus aukščiai išreikšti altitudėmis ir pan.

Taip pat Institucija nesiekė žalos atsiradimo fakto įrodinėti, pasinaudojus specialiomis žiniomis aplinkos apsaugos srityje, turinčio asmens ar landšafto specialisto išvadomis ar paaiškinimų dėl bevardžio upelio pakrantės reljefo kraštovaizdžio draustinio teritorijoje pakitimo. Juolab Institucija nepateikia įrodymų, nepatvirtinančių prieš pažeidimą buvusios bevardžio upelio pakrantės situacijos, kad galėtų būti bent apytiksliai nustatytas šios vietos reljefo pokytis kasimo darbais. Byloje esantys įrodymai – liudytojų parodymai patvirtina netgi priešingą išvadą, kad šios vietovės reljefas nepakito. Taip pat nepateikus patikimų įrodymų, kurie patvirtintų, jog, išpilant ar paskleidžiant gruntą žemės sklype, buvo padaryta žala aplinkai, kadangi nėra aišku kiek pakito bevardžio upelio slėnio reljefas, t.y. kokią dalį nukasė bevardžio upelio pakrantės šlaito, kiek iškastos grunto ir nusėdo buvo supilta į upelio slėnį, kaip tai turėjo neigiamos įtakos pačiam upelio parkentės slėnio reljefui, ten esančiai augmenijai. Taip pat teismas vertina Aplinkos apsaugos ministerijos, kaip institucijos, turinčios reikiamų specialių žinių, raštą, kaip neišsamų ir nepakankamą įrodymą, kadangi jame pažymima iš esmė tai, kad tokioje ekologiškai jautrioje, kraštovaizdžio vizualinės apsaugos požiūriu svarbioje, konservacinės apsaugos turinčioje vietoje žemės kasimo darbai savaime yra laikytini neigiamas poveikis gamtai yra tiesioginis ir neginčijamas, nedetalizuojant, kaip tai galėtų pasireikšti konkrečiu šiuo atveju. Taigi, Institucija vadovaujasi prielaidomis ir pasvarstymais, kad bet kokia veikla saugomoje teritorijoje kelia žalą aplinkai. Vertinant liudytojų parodymus ir kitą byloje esančia medžiagą, tame tarpe ir foto nuotraukose užfiksuotą dabartinę situaciją, teismas prieina priešingos išvados, kad ne tik nepadaryta neigiama gamtos elementų – bevardžio upelio pakrantės, pokytis, arba jo funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (sunaikinant (pakeičiant) teigiamas arba neigiamas reljefo formas), pablogėjimas, bet netgi priešingai – padarytas teigiamas poveikis aplinkai, kadangi pagerinta bevardžio upelio ir jos pakrančių būklė, išvalant šiukšles ir dumblą.

Taip pat byloje nėra dokumentų, kurių pagrindu būtų patvirtintos iškasto grunto (jo dalies) faktinio ar galimo paskirstymo aplinkai, neigiamos įtakos (žalingo poveikio) gamtinei aplinkai – vietovės augmenijai) aplinkybės. Nebuvo įrodinėjama, ar atsirado pakenkimai kraštovaizdžio augmenijai, tam tikrą kiekį iškasto žemės sluoksnio paskleidus bevardžio upelio slėnyje.

Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama dirbti žemę, ardyti velėną, išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą (...). Toks pat draudimas numatytas ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.4. punkte, kuri draudžia dirbti žemę, ardyti velėnas (išskyrus kultūrinių pievų atsėjimą, suderinus šį darbą su aplinkos apsaugos tarnybomis) (...). Vis dėl to, vertinant byloje esančia medžiagą, tame tarpe ir foto nuotraukas su bevardžio upelio vaizdais jo aukštupyje, liudytojų parodymus, teismui kyla pagrįstų abejonių dėl to, ar toje vietoje – bevardžio upelio pakrantėje galėjo augti natūrali laukinė augalija dėl šiukšlių, medžio lapų ir šakų gausos ant žemės paviršiaus, nei pats Institucijos atstovas negalėjo nurodyti, kokia konkreti natūrali ir unikali laukinė žolinė augalija buvo sužalota, minėtam tvarkant bevardžio upelio pakrantę. Procesinis sprendimas negali būti pagrįstas daromomis prielaidomis ir spėjimais apie galimą žalą, būtina nustatyti konkrečius faktus dėl neigiamo poveikio aplinkai ir jos elementams - šiuo atveju žolinei augmenijai minėtoje teritorijoje, ko pasėkoje jie pakito.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neleidžia daryti vienareikšmiškos ir abejonių nekeliančios išvados, jog atsakomybėn traukiamas padarė žalos aplinkai, todėl esant tokioms aplinkybėms, kad byloje nėra įrodyta aplinkai padaryta žala, kurią privaloma įrodinėti pagal ATPK 76 straipsnio 5 dalį. Įvertinus tai, kad minėtas asmuo vis dėl to pažeidė Krekenavos regioninio parko Nevėžio vidurupio Kraštovaizdžio draustinyje apsaugos rėžimą, jo veika perkvalifikuotina iš LR ATPK 76 str. 5 d. į LR ATPK 76 str. 4 d., jam skiriant minimalaus dydžio baudą. Jo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga ir jo paties prisipažinimu, kad be leidimo atliko bevardžio upelio pakrantėje tvarkymo darbus teritorijoje, kurioje galioja specialus apsaugos rėžimas. Bylos aplinkybės rodo, kad pažeidimą padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kadangi įsigyjant sodybą šalia Nevėžio vidurupio Kraštovaizdžio draustinio, pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad jo sodybos teritorija ribojasi su tokia teritorija, o šalia esantis upelis, nėra ir negali būti privatus.

Esant tokioms aplinkybėms, I. J. skundas tenkintinas iš dalies, o nutarimas keistinas Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

I. J. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Krekenavos regioninio parko direkcijos Valstybės saugomų teritorijų pareigūno Roberto Grušausko 2015-03-17 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. R. 1.4 (2015) AM 102825 dalyje dėl administracinio teisės paržeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 76 str. 5 d., padarymo ir priimti naują nutarimą: pripažinti I. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu už Lietuvos Respublikos ATPK 76 str. 4 d. pažeidimo padarymą ir jam skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.