Kauno apygardos teismo nutartis

2020-02-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-92-493/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
1S-92-493/2020
Teisminio proceso Nr.
1-02-4-00032-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Danutė Giačaitė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
D. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-92-493/2020Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00032-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danguolės Šiugždinytės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. Z. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą Nr. 95-786 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. Z. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199¹ straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 4 metu 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartimi D. Z. apeliacinis skundas atmestas. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi D. Z. suėmimo (sulaikymo) pagal 2018 m. balandžio 16 d. Europos arešto orderį laikas įskaityti į bausmės, paskirtos Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, laiką.

Žemesnės instancijos teismas

2. D. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. birželio 1 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 7 d.

3. Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. Z. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalį. Komisija sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, ryšių su artimaisiais palaikymas, motyvuotas elgesys sudaro pagrindą manyti, kad paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 13 d. nutartimi Komisijos priimtą nutarimą patvirtinti atsisakė. Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistasis bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo slapstėsi. Nutartyje akcentuota ir tai, kad likusi bausmės dalis dar pakankamai didelė, nusikalstamo elgesio rizika dar gali būti mažinama, be to, išlieka nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Įvertinęs šias aplinkybes, Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, teismas sprendė, kad nors nuteistojo elgesys yra kreipiamas teigiama linkme, tačiau pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nėra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimą išnagrinėjo formaliai bei nevertino teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių. Skunde taip pat pažymima, kad lygtinio paleidimo institutas nėra absoliutus atleidimas nuo bausmės.

5.2. Nuteistasis skunde nurodo, kad jam nustatytas žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo bausmės pradžios sumažėjo net 40 balų (2019 m. gegužės 8 d. atlikto elgesio rizikos vertinimo rezultatas 77 balai). Be to, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę D. Z. buvo tris kartus skatintas, kas parodo ypatingai dideles pastangas pasitaisyti ir reabilituotis. Nuteistojo teigimu, jis vykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, o jo elgesys pataisos namuose yra vertinamas kaip nepriekaištingas.

5.3. Skunde taip pat akcentuojama, kad teismas negali atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, motyvuodamas padarytų nusikalstamų veikų sunkumu, jų skaičiumi, ankstesniais teistumais, kadangi tai yra statiniai kriminogeniniai veiksniais, kurie negali būti pakeičiami ir neišnyks net ir atlikus visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę. D. Z. padaryta nusikalstama veika jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę, todėl vertinimas iš naujo prilygsta asmens baudimui už tą patį antrą kartą. Be to, nuteistasis jau beveik pusę metų bausmę atlieka be sargybos, laisvai juda numatytais maršrutais, dirba Garliavoje, per visą laikotarpį nepadarė nei vieno pažeidimo. Iš esmės teismas nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Anot apelianto, teismas susidarė išankstinę nuomonę spėdamas, kad nuteistasis padarė nepakankamas išvadas ir pažangą.

5.4. Nors apylinkės teismas, spręsdamas netaikyti lygtinio paleidimo, nurodė, kad nuteistasis nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo slapstėsi, tačiau tokios išvados yra klaidingos ir prieštarauja byloje surinktiems duomenimis, kadangi dirbdamas Jungtinėje Karalystėje D. Z. nesislapstė ir nesiekė išvengti bausmės atlikimo. D. Z. buvo suimtas Jungtinėje Karalystėje, ten spėjo atlikti 9 mėnesius bausmės. Taip pat, ten lankė anglų kalbos kursus ir IT kvalifikacijos kėlimo kursus, kad kuo prasmingiau išnaudotų turimą laiką. Skunde nuteistasis taip pat pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, yra pasiryžęs nedaryti naujų nusikalstamų veikų, savo tikslų siekti teisėtais būdais ir prisidėti prie šeimos gerovės.

5.5. 2020 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo D. Z. gynėjo advokato N. S. prašymas prijungti Vilniaus pataisos namų nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos nutarimą dėl D. Z. perkėlimo į pusiaukelės namus. Prašyme nuteistojo gynėjas advokatas nurodė, kad Vilniaus pataisos namų nutarimas dėl D. Z. perkėlimo į pusiaukelės namus patvirtina, kad D. Z. taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimas pasiekė savo rezultatus ir lėmė nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius tik teigiama linkme.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo D. Z. skundas atmetamas.

8. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Aptariama BVK norma sudaro pagrindą spręsti, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus.

9. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada dėl lygtinio paleidimo taikymo negalimumo yra pagrįsta. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10. Nuteistojo D. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema – 37 balai. Tačiau nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.

11. Sutikti su skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas duomenis, atskleidžiančius pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, pakankamumą įvertino netinkamai ar subjektyviai, apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam, nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaujančiam elgesio pataisos programose, išlieka nustatyti du riziką nusikalsti pakartotinai didinantys veiksniai: gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl juos vertindamas apylinkės teismas pažeidimo nepadarė. Paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo D. Z. nusikalstamu elgesiu susijusių probleminių sričių korekcija (mažinimas) vis tik dar nėra pakankamai reikšminga. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (10 balų), bet ir dinaminiai (27 balai) veiksniai, kuriuos nuteistasis D. Z. nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese, koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis, gali realiai sumažinti, t. y. gali padaryti ženklią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką iki minimalios.

12. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuteistojo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimą, ką patvirtina ir nusikalstamo elgesio rizikos balo pokytis. Tačiau vertinant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą lygtinio paleidimo taikymui analizuojamas ne tik nusikalstamo elgesio rizikos balų pokytis, bet ir kitos su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusios bei kitos aplinkybės, kurių visumos vertinimas yra būtinas darant išvadą apie tai, ar yra pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Apylinkės teismas sprendė, kad lygtinio paleidimo taikymui reikšmės turinčių, su nuteistojo elgesiu viso bausmės atlikimo metu, jo asmenybe susijusių duomenų visuma dar nėra pakankama priimti pagrįstą sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ir nesutikti su tokiu vertinimu skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo.

13. Remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis D. Z. nuolatos pasirinkdavo situacijas, kurios padidindavo pakartotinio nusikalstamumo riziką, neprasmingai leisdavo laisvalaikį, bendravo su netinkamais draugais. Nors nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturi kito pasirinkimo. Be to, pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką asmuo darė ne vienas, kas neabejotinai didina jo pavojingumą. D. Z. nusikalsdavo dėl to, kad neapsvarstydavo savo veiksmų pasekmių, taipogi kartojo savo klaidas nepasimokydamas iš patyrimo. Šiuo metu neigia turintis kokių nors problemų, nusikalstamą elgesį linkęs minimizuoti. Dėl savo netinkamo elgesio kaltina lengvų pinigų poreikį. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltės nepripažino, šiuo metu savo nusikalstamą elgesį taip pat stengiasi minimizuoti, rodo nekritišką nuteistojo požiūrį į savo nusikalstamą elgesį ir kelia pagrįstų abejonių dėl jo pasiryžimo laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nenusikalsti, tuo labiau, kad D. Z. teistas ir anksčiau (2011 m. rugsėjo 30 d. teistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį). Nors, kaip teisingai nurodyta skunde, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumas, ankstesni teistumai yra aplinkybės, kurių nuteistasis bausmės atlikimo metu negali pakeisti, tačiau jo požiūris į savo nusikalstamą elgesį yra svarbus atskleidžiant nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pokyčius. Šiuo atveju akivaizdu, kad su mąstymu ir elgesiu, gyvenimo stiliumi ir draugais susijusios sritys nuteistajam yra probleminės, šios sritys, kaip minėta, Socialinio tyrimo išvadoje įvardintos kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis veiksnys, todėl apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmė turinčių aplinkybių kontekste, BPK nuostatų nepažeidė. Daryti pagrįstas išvadas apie tai, ar yra pagrindo manyti jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenuskals, neįvertinus padarytos nusikalstamos veikos sunkumo, jos pobūdžio, taip pat ir paties nuteistojo požiūrio į savo padarytus nusikaltimus, jo gebėjimą prisiimti atsakomybė už savo veiksmus, nėra galima.

14. Pritartina apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog D. Z. vengė atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos medžiagos matyti, kad iš tiesų D. Z. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir asmuo buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Visgi, iš Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2019 m. liepos 25 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę buvo nutrauktas, nenustačius D. Z. veikoje šios nusikalstamos veikos sudėties. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė teisinio pobūdžio priemonė. Nors D. Z. išvykimas iš Lietuvos, kuomet jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, nesiekė tokio pavojingumo, kada jo atžvilgiu būtų galima taikyti baudžiamąją atsakomybę, tačiau atsižvelgiant į tai, kad D. Z. žinojo apie jam paskirtą bausmę, taikomas kardomąsias priemones, taip pat nustačius, kad asmuo išvyko iš Lietuvos Respublikos ir nevykdė jam paskirtos bausmės, apylinkės teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias D. Z.. Akivaizdu, kad bausmės paskirtis ir tikslai reikalauja, kad bausmė būti atliekama per kuo trumpesnį laiką nuo jos paskyrimo, todėl asmeniui be svarbios priežasties nevykdant jam paskirtos bausmės, šios aplinkybės negali būti ignoruojamos.

15. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų laikosi, už gerą elgesį yra skatintas, dirba, tačiau elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, pareiga ir toks elgesys, esant nustatytai vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai ir nenustačius pakankamos pažangos ją mažinant, nėra pakankamas BVK 157 straipsnio taikymui. Be to, nuteistojo tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas – nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įtaigos ribų, taip pat, Vilniaus pataisos namų 2020 m. sausio 24 d. nutarimu nuteistasis D. Z. buvo perkeltas į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Jokios kitos ypatingai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios, jo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką rodančios aplinkybės byloje nėra nustatytos. Nuteistojo socialinių ryšių palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, teigiamos nuostatos į darbą yra pozityviai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jų buvimas nutartyje padarytos išvados, kad lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas, nepaneigia. Padarytų nusikaltimų finansinis pobūdis suponuoja pagrįstą manymą, kad paminėtos aplinkybės nebuvo faktoriumi, sulaikiusiu nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo metu tikėtis, kad jų buvimas skatins nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo.

16. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. Z. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo D. Z. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisDanguolė Šiugždinytė