Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas skunde ir atsikirtimuose į atsiliepimą nurodė, kad nuo 2019-03-25 iki 2019-07-25 bausmę atliko Marijampolės PN 9-oje kamerų tipo patalpoje. Nurodė, kad 9-oje kameroje pataisos namai neužtikrino privatumo. Sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos nebuvo atskirtas ir jį galėjo stebėti prižiūrėtojai, kiti pataisos namų darbuotojai, todėl pareiškėjas jautė diskomfortą, patyrė psichologinių išgyvenimų. Tvirtino, kad iš sanitarinio mazgo pasklisdavo blogas kvapas, kuris negreitai pasišalindavo. Dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN jis patyrė didelį stresą, gėdą, pažeminimą, dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala, kurią jis prašo atlyginti.

Atsakovės atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN veikė tinkamai, nepažeisdami jokių teisės aktų reikalavimų, todėl deliktinė atsakomybė nekyla.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Marijampolės PN direktoriaus 2019-07-10 įsakymu Nr. 7/07-687 „Dėl naujai atvykusių nuteistųjų, nuteistų arešto bausme, paskyrimo į kameras, nuteistojo kalėjimo režimo bausme paskyrimo į kameras“ pareiškėjas nuo 2019-07-10 perkeltas į 18.3 kamerą (b. l. 15).

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis kameroje Nr. 9 ankstesniu laikotarpiu, t. y. nuo 2019-03-25 iki 2019-07-09 (toliau – ir ginčo laikotarpis). Byloje ginčo, kad tuo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas 9 kameroje, nėra.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 9-oje kamerų tipo patalpoje Marijampolės pataisos namai jam neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, nes sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo gyvenamosios patalpos.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojusi iki 2021-12-21) 16.5 punkte numatyta, kad, įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažiau kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Atsakovės atstovas į bylą pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros patalpos atskirtas užuolaida (b. l. 32–35), tačiau atsiliepime nurodė, kad fotonuotraukos darytos po atlikto kameros remonto 2020-09-18. Kameros sanitarinio mazgo fotonuotraukų, iš kurių matyti, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamojo kameros ploto neatskirtas nei sienele, nei užuolaida, pateikė ir pareiškėjas (b. l. 6). Atsakovės atstovas neneigė, kad 2019 metais sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros dalies, tačiau akcentavo, kad pareiškėjas kameroje bausmę atliko vienas, todėl pareiškėjo teisė į privatumą nebuvo pažeista.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje yra pažymėjęs, jog kamerų įrengimas taip, kad tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, ir prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 157 p., 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje Ananyev ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08) 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.). Primintina ir tai, kad, vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio prasme (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12); LVAT 2018 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3408-261/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1320-552/2018, 2020 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1809-556/2020).

Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas kameroje kalėjo vienas ir sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos ginčo laikotarpiu nebuvo atskirtas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog aplinkybė, jog asmuo kameroje visą laiką ar dalį laikotarpio buvo laikomas vienas, savaime nereiškia, kad šiuo laikotarpiu jo teisė į privatumą nebuvo pažeista, kadangi besinaudodamas tualetu jis galėjo būti matomas pareigūnų. Tačiau vertinama, kad tuo metu pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas negalėjo būti toks intensyvus, kaip kalinant jį su dar bent vienu asmeniu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1952-438/2020, 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-18-442/2021, 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-422-815/2021 ir kt.).

Vis dėlto teismui nekyla abejonių, kad ginčui aktualiu laikotarpiu sanitarinis mazgas kameroje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo įrengtas taip, kad pareiškėjas galėjo privačiai juo pasinaudoti, t. y. teismas konstatuoja, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis sanitariniu mazgu, todėl pareiškėjui teisė į privatumą buvo neužtikrinta 107 paras.

Pareiškėjas skunde teigia, kad kameroje nuo sanitarinio mazgo sklido nemalonus kvapas. Pataisos namų (laisvės atėmimo vietų) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus ginčui aktualiu laikotarpiu nustato Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 32 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Atsakovės atstovas teigė, kad Marijampolės kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta ventiliacija. Aplinkybę, kad kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, patvirtina pateiktas į bylą techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“ (b. l. 19–30). Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl nemalonaus kvapo. Taigi, konstatuojama, kad Marijampolės PN užtikrino pareiškėjui sąlygas kalėti ventiliuojamose patalpose.

Pareiškėjas prašė priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.

Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Marijampolės PN veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Byloje pateikta Laisvės atėmimo vietų ligoninės Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus (veiklos adresas Marijampolės pataisos namai) 2022-02-10 pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų į medikus nesikreipė (b. l. 17). Taip pat Marijampolės PN II Resocializacijos skyriaus 2022-02-07 pažyma patvirtina, kad pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė (b. l. 16).

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatytų pažeidimų pobūdį ir trukmę, atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 500 Eur suma. Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 110 Eur. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-430-789/2021).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui A. Š. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 110 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.