- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-01-28
- Bylos Nr.
- 1-315-946/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23936-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. M.
- Nukentėjusysis
- I. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., teistas 2009 m. lapkričio 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus, 286 straipsnį galutine subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M. 2018 m. gegužės 21 d. apie 18.00 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinės I. M. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, tai yra ranka sugriebė jai už dešinės rankos, kurią ji laikė ant durų rankenos, plaštakos ir ją suspaudė, taip padarydamas dešinės plaštakos 3,4 ir 5 pirštų naginių falangų sumušimus su kraujosruvomis po nagų plokštelėmis, tokiu būdu nežymiai sutrikdė šeimos narės I. M. sveikatą.
Kaltinamasis R. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad neprisipažįsta dėl pirštų nagų plokštelių užlaužimo. Sutuoktinei buvo paėmęs tik už riešo, todėl nežino, ar jai sukėlė fizinį skausmą. Jos nagų plokštelės buvo užlaužtos visai kito įvykio metu, kai ji žaidė su sūnumi. Pas vaiką tada buvo sugipsuota ranka ir kažkaip į tą gipsą sutuoktinė nagus užsilaužė. Tai buvo kelios dienos prieš įvykį. Žmona parodė ant jo viską, nes tyrėjai prispaudė ją. Su sutuoktine tada buvo susipykę, nes jam vėlavo atlyginimas ir, kai grįžo po darbo namo, ji pradėjo jam priekaištauti, sakyti, kad eitų iš namų. Ji tuo metu stovėjo tarpduryje ir laikė už durų rankenos. Jis tada suėmė už jos rankos, kuria ji laikė duris, riešo, kad patraukti jos ranką nuo durų rankenos. Ji tada jam ir pasakė, kad dabar tai jam padarys. Vėliau jam buvo pareikšti įtarimai, tyrėja sakė, kad šiuo atveju neturi reikšmės, ar jis ranką, ar pirštų nagus užlaužė, nes vis tiek kyla baudžiamoji atsakomybė. Dabar gyvena toliau kartu su sutuoktine, santykiai normalūs. Tada buvo susipykę. Dabar su sutuoktine yra susitaikę. Įvykio metu pasikarščiavo. Ikiteisminio tyrimo metu antrą kartą apklausiamas buvo visiškai prisipažinęs kaltu tik todėl, kad galvojo, jog išeis susitaikyti ir viską greičiau pabaigti.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis R. M. prisipažino kaltu tik iš dalies, jo kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusioji I. M. parodė, kad penktą pirštą susižeidė dar anksčiau žaisdama su sūnumi, bet sutuoktinis kaltinamasis R. M. įvykio metu ją papildomai sužalojo ir papildomai sukėlė dėl to skausmą. Jis paėmė jai už riešo su viena ranka, o su kita suspaudė tos pačios rankos plaštakos, su kuria ji laikė durų rankeną, pirštus. Jis, kai traukė jos ranką, spustelėjo pirštus į delną. Jį buvo ištikęs pykčio priepuolis, nes jie tada pykosi. Į namus nenorėjo jo įleisti, nes norėjo išsiaiškinti, kad vaikai negirdėtų. Todėl galvojo, kad pakalbės lauke. Pykosi, nes jam vėlavo atlyginimas, o ji norėjo išsiaiškinti dėl ko taip yra. Jis norėjo paaiškinti dėl atlyginimo, bet kai įvyko tas incidentas, ji jo jau nebeklausė. Jis buvo supykęs, kad jo neįsileido namo. Kai jam pavyko atidaryti duris, ji pasiėmusi vaikus nuėjo pas draugę. Ten palikusi vaikus iškvietė policiją, nes skaudėjo rankas ir buvo supykusi ant sutuoktinio. Atvykusi policija iškvietė greitąją pagalbą, kuri ją nuvežė į Kaišiadorių ligoninę. Ten buvo padaryta nuotrauka ir suleisti vaistai. Sekančią dieną buvo nuvykusi pas ekspertą. Jam nesakė, kad prieš tai buvo susižalojusi. Su sutuoktiniu dabar santykiai geri, jiems pavyko susitaikyti.
Liudytojas Gediminas Česaitis parodė, kad dirba Kaišiadorių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio pareigose. 2018 m. gegužės 21 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu Vykintu Stankumi. Apie 18.30 val. iš budėtojo gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu prie namų pasitiko I. M., namuose buvo jos sutuoktinis R. M. ir nepilnamečiai vaikai. I. M. verkė, buvo išsigandusi, ji pasakojo, kad tarp jos ir jos vyro įvyko konfliktas, kurio metu jis rankomis sugriebė jai už rankos pirštų ir juos užlaužė. Ji teigė, kad jai skauda pirštus, matėsi, kad pirštai patinę. Todėl jie iškvietė medikus, kurie I. M. apžiūrėjo ir išsivežė į medicinos įstaigą. Tiek I. M., tiek R. M. buvo blaivūs. Paklausus R. M. kas įvyko, jis pasakė, kad I. M. susižalojo pati ir jis jai nieko nedarė. Jie R. M. sulaikė ir iškvietė atsakingus pareigūnus, kurie užpildė reikiamus dokumentus ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje.
Liudytoja V. R. parodė, kad pas ją į namus atėjo verkianti I. M.. Ji pasakė, kad vyras ją užgavo. Dėl to įvykio buvo atvykusi policija. I. M. daugiau jai nieko neaiškino, kaip jai buvo užgauta ranka. Ji daugiau jos nieko nesiklausinėjo. Prisimena, kad I. M. kažkada buvo žaidusi su savo vaiku ir tada užsigavo nagą į gipsą. Tai buvo tą patį pavasarį, kai pas jos vaiką buvo sugipsuota ranka. Nepamena, ar to paties vaiko ranka buvo sugipsuota šito įvykio dieną.
Liudytojas R. S. parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį jis dirbdavo kartu su R. M. ir todėl matydavosi kas dieną. Tada buvo normalūs santykiai. Dabar su juo nebendrauja, nes jau kartu nedirba. Su I. M. iš viso nebendrauja. Įvykio dieną jis grįžęs namo prisiminė, kad pas R. M. paliko piniginę. Todėl nuėjo pas jį į namus, kad atrakintų savo mašiną, kur jis paliko piniginę. Kai R. M. išėjo į lauką, atrakino automobilį, jis pasiėmęs piniginę išeidinėjo iš kiemo. Matė, kaip R. M. nuėjo link namų, o jo sutuoktinė I. M. atėjo prie durų ir jas norėjo uždaryti. R. M. tada patraukė jos ranką nuo rankenos, bet jos nestūmė. Daugiau nieko nematė. Barnio nebuvo. Ranka, kiek matė, nebuvo laužiama. I. M. nešaukė iš skausmo.
Liudytoja R. J. parodė, kad jis atliko ikiteisminį tyrimą. I. M. jai nurodė, kad pirštus sužalojo sutuoktinis. Įtariamajam buvo pateiktas patikslintas pareiškimas ir jis nurodė, kad užlaužė tris pirštus. Buvo gauta specialisto išvada ir R. M. nurodė, kad prisipažįsta dėl sužalojimų. Jis sakė, kad su žmona susitaikė, sutinka su viskuo, ką ji nurodė. Prokurorė nesutiko baigti ikiteisminio tyrimo susitaikius, nes R. M. yra teistas. Ji pati nesakė kaltinamajam, kad jeigu susitaikys su nukentėjusiąja, tyrimas bus nutrauktas. Jokių aplinkybių dėl gipso ir susižalojimo į jį nei įtariamasis nei nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nenurodė.
Liudytoja A. K. parodė, kad ji pati bendravo su nukentėjusiąją. Apklausa vyko tarnybiniame automobilyje. Ji skundėsi, kad buvo sužalota vyro. Nukentėjusiajai buvo sužalota ranka. Ji skundėsi skausmu, nors atviros žaizdos nebuvo. Jie su kitu policijos pareigūnu sužalojimą fotografavo. Nuotrauka buvo pridėta prie pirminės surinktos medžiagos. Negali dabar atsakyti, kur dingo nuotrauka. Nuotrauka fotografuota tarnybiniu telefonu. Elektroniniu būdu nuotrauka nėra saugoma. Nukentėjusiosios rankoje matėsi paraudimas ar mėlynė. I. M. skundėsi, kad tai padarė vyras. R. M. tada nebuvo minėjęs, kad žmoną ranką susižalojo į vaiko sugipsuotą ranką.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1563/2018(03) nurodyta, kad I. M. padaryta dešinės plaštakos 3,4 ir 5 pirštų naginių falangų sumušimai su kraujosruvomis po nagų plokštelėmis. Pirštų trauma įvykusi nuo pirštų galų suspaudimo, prilenkiant pridėtinių nagų plokštelių galus link delno. Traumai kilti pakako ir vieno intensyvaus suspaudimo visus pirštus spaudžiant kartu. Trauma vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 32).
Specialistas Juozas Vėlavičius paaiškino, kad jeigu būtų buvusi traukiama nukentėjusiosios ranka, kuria ji buvo užsikabinusi už durų rankenos, tai tokiu atveju nagų plokštelės turėtų atplyšti į išorę. Tuo tarpu pas nukentėjusiąją buvo atplyšę trijų pirštų nagų plokštelių galai nuo guolio į delno pusę. Žmogui užsikabinant, vyraujanti jėga yra nykščio ir antro, trečio pirštų. Ketvirtas ir penktas pirštai yra pasyvesni ir tiek jėgos neišvysto. Jeigu šiuo atveju nukentėjusioji rankeną laikė apsikabinusi, o kaltinamasis ant viršaus uždėjęs ranką traukė spausdamas į save pirštus, nukentėjusiosios dirbtinių nagų plokštelės kaip svertai gniužo į delno pusę ir atsiplėšė. Pirštai per rankeną apėmus neatsiremia į delną. Jeigu gniaužti nuogą ranką, nagai turėtų atsilupti iš panagių į išorę. Pas nukentėjusiąją konstatuota, kad atsilupo nuo priekio – nago guolio. Reiškia, kad galėjo būti kažkoks intarpas delne, kaip šiuo atveju durų rankena. Negalima paneigti, kad nukentėjusioji galėjo patirti traumą ir anksčiau. Galbūt dalinai kraujosruvos ir buvo. Tačiau neabejotinai konstatuojama, kad visų pirštų yra vienodas braižas. Nuvykus į ligoninę nebuvo nurodyta, kurie pirštai. Tiesiog nurodyta, kad skauda plaštakos pirštus. Be to, pirštai galėjo būti pažeisti šio įvykio metu ir ant senos traumos bazės. Tą dieną, kai apžiūrėjo nukentėjusiąją, jos ranka buvo sutinusi ir šalta. Tai būdinga kelioms dienoms po traumos. Jeigu tai būtų senesnė trauma, sutinimas būtų praėjęs.
Iš Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pateiktos informacijos ir pagalbos skambučio garso įrašo stenogramos matyti, kad 2018 m. gegužės 21 d. 18.19 val. centro informacinėje sistemoje yra užfiksuotas I. M. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), kur ji praneša, kad R. M. jai užlaužė nagus. (1 t., b. l. 44-47).
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė I. M., o smurtas jos atžvilgiu pasireiškė tuo, kad sutuoktinis R. M. sugriebė už dešinės rankos pirštų ir juos užlaužė. Nurodyti smurtą galintys rodyti požymiai: ištinę dešinės rankos pirštai, delnas. (1 t., b. l. 10-11).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis R. M. savo kaltę iš esmės neigė, pripažino faktiškai tik patį incidentą dėl jo neįleidimo į namus, tačiau kategoriškai neigė sugriebęs ir suspaudęs sutuoktinei už delno ir atplėšęs jos nagus. Paaiškino, kad tik norėjo atitraukti jos ranką nuo durų rankenos ir buvo paėmęs sutuoktinei už riešo, bet nesmurtavo. Pažymėtina, kad kaltinamasis savo parodymuose buvo nenuoseklus viso proceso metu. Iš viso jis buvo apklaustas kelis kartus. Jo parodymai yra prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek prieštarauja ir kitiems byloje ištirtiems įrodymams.
Kaip nustatyta, pirmojoje, kaip įtariamojo apklausoje, R. M., kaip ir apklausiamas teisme, neigė smurtą sutuoktinės atžvilgiu, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas antrą kartą buvo jau prisipažinęs visiškai ir neneigė smurtavęs pranešime apie įtarimą nurodytu būdu prieš sutuoktinę. Abejones kaltinamojo parodymu teisingumu kelia ir ta aplinkybė, kad jis atsisakė juos patvirtinti akistatoje su nukentėjusiąja (1 t., b. l. 62). Galiausiai jie visiškai prieštarauja specialisto išvadai bei paaiškinimams tiek dėl sužalojimo pobūdžio, tiek ir dėl jo mechanizmo.
Nukentėjusioji tuo tarpu nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad sutuoktinis po to, kai jie susipyko ir ji nenorėjo jo įleisti į namus, sugriebė jai už rankos, kuria ji laikė duris paėmusi už durų rankenos ir stipriai suspaudė. Tokiu būdu ji patyrė ne tik skausmą, bet ir buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes buvo užlaužti jos trijų pirštų nagai. Nors nukentėjusioji šiuo atveju galėjo būti suinteresuota duoti kaltinamajam nenaudingus parodymus ir būti prieš jį nusistačiusi neigiamai dėl judviejų konfliktiškų santykių ir aplinkybių, dėl kurių kilo konfliktas įvykio metu, tačiau teismas jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka iš kitų šaltinių gautus įrodymus ir jiems neprieštarauja. Šiuo aspektu vertinant nukentėjusiosios parodymus pažymėtina, kad jie būtent dėl sužalojimo masto, pobūdžio bei mechanizmo visiškai atitinka ir specialisto išvadą bei teisiamojo posėdžio metu pateiktus specialisto paaiškinimus. Nors nukentėjusioji teisme ir paaiškino, kad vieną rankos pirštą galėjo būti susižalojusi, kai užlaužė nagą į vaiko gipsą, tai esmės pagal kaltinimą nekeičia, nes specialistas paaiškino, kad įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai galėjo būti padaryti ant ankstesnės traumos bazės.
Specialisto išvada neginčytinai patvirtina, kad I. M. padaryta būtent dešinės plaštakos 3,4 ir 5 pirštų naginių falangų sumušimai su kraujosruvomis po nagų plokštelėmis, o ši trauma yra įvykusi nuo pirštų galų suspaudimo, prilenkiant pridėtinių nagų plokštelių galus link delno. Pažymėtina, kad išvada patvirtina, kad tokiai traumai kilti pakako ir vieno intensyvaus suspaudimo visus pirštus spaudžiant kartu
Kaip paaiškino specialistas, pateikęs šią išvadą, būtent dėl to, kad nukentėjusioji ranka laikė paėmusi už rankenos, tai sugriebus nukentėjusiosios delną ir jį spaudžiant, jos nagai neatsirėmė į jos delną ir nenulūžo į išorę, o užsilenkė į vidinę pusę, kadangi aplink rankeną užspausti pirštai nepasiekė delno ir nuo suspaudimo jėgos nukentėjusiosios nagų plokštelių galai atplyšo nuo nago guolio į jos delno pusę.
Specialisto paaiškinimai dėl sužalojimo mechanizmo visiškai paneigia ir kaltinamojo nuosekliai keltą versiją apie tai, kad jis buvo sugriebęs tik už riešo nukentėjusiajai, kad patraukti jos ranką. Kaip nurodė specialistas, jeigu būtų buvęs toks sužalojimo mechanizmas, tai traukiant nukentėjusiosios ranką, kuria ji buvo užsikabinusi už durų rankenos, jos nagų plokštelės turėjo atplyšti į išorę, o ne į jos delno vidinę pusę.
Nors kaltinamasis nuosekliai tvirtino, kad vieną iš trijų pirštų nukentėjusioji dar iki šio įvykio susižalojo į vaiko sugipsuotą ranką, specialisto paaiškinimu, tai nepaneigia to, kaip jau minėta, kad tiriamo įvykio metu sužalojimai galėjo būti padaryti ir ant senesnės traumos bazės. Šiuo atveju buvo konstatuota, kad visų pirštų yra vienodas traumos braižas, o specialistui betarpiškai apžiūrėjus nukentėjusiąją buvo nustatyta, kad jos ranka sutinusi ir šalta. Anot specialisto, tai būdinga būtent kelioms dienoms po traumos. Jeigu tai būtų senesnė trauma, sutinimas būtų iki apžiūros jau praėjęs.
Teismo vertinimu, tokios nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai pakankamos padaryti išvadą, kad nukentėjusiajai visi trys pirštai, suspaudžiant jos delną ir padarant dešinės plaštakos 3,4 ir 5 pirštų naginių falangų sumušimus su kraujosruvomis po nagų plokštelėmis, buvo padaryti vienu metu kaltinime nurodytu laiku ir vietoje. Vien tik tai, kad nukentėjusioji galėjo būti patyrusi vieno iš trijų pirštų traumą dar iki šio įvykio, reikšmės kaltinimui neturi, nes naujas sužalojimas galėjo būti padarytas ir ant senos traumos bazės. Reikšminga yra tai, kad visi trijų pirštų sužalojimai padaryti yra vienu metu, tokiu pačiu būdu ir dėl to nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Be to, visą konfliktą patvirtina iš karto po smurto padarytas garso įrašas, kai nukentėjusioji skambino į bendrąjį pagalbos centrą. Jo metu yra užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodo, jog R. M. jai užlaužė nagus.
Liudytojos R. J. ir A. K. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis joms nebuvo nurodęs tokių aplinkybių, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti pirštą į gipsą. Jos, kaip tyrėjos, jo parodymų neįtakojo, apie galimą bylos nutraukimą susitaikius kaltinamajam nebuvo nieko sakiusios. Teismo vertinimu, tokie paaiškinimai patvirtina, kad kaltinamasis yra ne tik nenuoseklus savo parodymuose, bet ir tai, kad jo iškelta gynybinė versija yra visiškai niekuo nepagrįsta. Jos nepatvirtina nei vienas byloje esantis įrodymas. Teismas pažymi, kad ir liudytojas R. S., kuris matė incidentą iš toliau taip pat patvirtino, kad matė, kaip kaltinamasis patraukė nukentėjusiosios ranką. Nors jis parodė, kad negirdėjo, kaip nukentėjusioji šaukė, tai nepaneigia specialisto išvados apie nukentėjusiajai konstatuotą nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje, kuomet fizinis poveikis yra toks, kad sukelia tam tikro masto sveikatos sutrikdymą, fizinis skausmas nukentėjusiajam yra sukeliamas visuomet. Negalima padaryti sužalojimų, lėmusių sveikatos sutrikdymą, nesukeliant tuo pačiu ir fizinio skausmo.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis R. M. panaudodamas prieš savo sutuoktinę I. M. smurtą, ranka sugriebdamas ir suspausdamas jos plaštaką, kuria ji laikė duris sugriebusi už durų rankenos, užlenkė jos trijų pirštų nagų plokšteles į delno vidinę pusę ir taip padarė jai dešinės plaštakos 3,4 ir 5 pirštų naginių falangų sumušimus su kraujosruvomis po nagų plokštelėmis, kas sukėlė nukentėjusiajai ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad kaltinamojo fizinis poveikis nukentėjusiajai buvo stiprus ir kryptingas, jis buvo nukreiptas į tai, kad jėga atplėšti nukentėjusiosios ranką, kuria ji laikė duris, ir taip prieš jos valią patekti į namus. Taip veikdamas kaltinamasis suprato, kad suspausdamas nukentėjusiosios rankos plaštaką, kuria ji laikė duris, tempdamas duris ar kitaip fiziškai veikdamas jis gali sukelti fizinį skausmą savo sutuoktinei ar net ją sužaloti, tačiau galimiems kilti padariniams buvo visiškai abejingas. Tai rodo, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia, todėl baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju kyla už faktiškai jo veika sukeltus padarinius, tai yra nežymų nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą.
BK 140 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyti padariniai (fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas) yra alternatyvus, o baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka nustatyti bent vieną iš jų. Todėl nagrinėjamu atveju kaltinime nurodyto tik vieno iš minėtų dviejų nustatytų padarinių, tai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajai, pakanka konstatuoti esant nustatytą šį BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvųjį požymį. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai ir pagal BK 140 str. 2 d.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį R. M. pripažinti kaltu, padarius BK 140 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau teistas vieną kartą, tačiau teistumas jau išnykęs, yra vedęs, dirbantis, darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Be to, su nukentėjusiąja, kaip nurodė, susitaikė ir toliau gyvena kartu. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis nėra linkęs smurtauti ir apskritai nusikalsti asmuo, dėl ko, įvertinus tai, kad jo atžvilgiu ankstesnio teistumo metu bausmei keliami tikslai buvo pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jos vykdymą atidedant, yra pagrindas manyti, kad jam už padarytą naują nusikaltimą tikslinga skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą. Bausmės dydis nustatytinas artimas minimaliam tokios bausmės rūšies dydžiui. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti laisvės apribojimą 4 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu tęsti darbą ir nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. M. sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 22 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
R. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Pripažinti Kauno apylinkės teismo patirtas 3,23 Eur (trys eurus ir 23 ct) išlaidas liudytojo kelionei apmokėti procesinėmis išlaidomis ir jas išieškoti iš R. M. valstybės naudai.
Daiktinį įrodymą byloje – elektroninę laikmeną su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.