Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 str. ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš K. M. priteista 1000 Lt neturtinės ir 500 Lt turtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam T. T., o nukentėjusiajai V. T. priteistas 500 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. gegužės 22 d. apie 18 val. Akmenės r. (duomenys neskelbtini) kieme esančios šuns būdos žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. atsinešto kirvio ašmenimis keturis kartus trenkė į krūtinės sritį taksų veislės šuniui, priklausančiam nukentėjusiajam T. T., ir nuo patirtų sužalojimų šuo žuvo.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. M. nurodo, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiu neteisingai priteisė V. T. 500 Lt neturtinės žalos, o V. T. 1000 Lt neturtinės žalos, ir paskyrė per griežtą bausmę.

Skunde apeliantas teigia, kad V. T. nepateikė jokių dokumentų, rodančių, kad šuo buvo taksų veislės, o be to V. T. tą šunį rado ir priglaudė, ir mano, kad griežta bausmė jam buvo paskirta vien todėl, kad V. T. dirba (duomenys neskelbtini) policijos komisariate ir visi jį pažįsta.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nuteistasis savo apeliaciniu skundu kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos bei jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme ir nukentėjusiesiems T. T. bei V. T. priteistos neturtinės žalos dydžiais. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

BK 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam K. M. bausmę, kreipė dėmesį ne į tai, kur dirba ir kokias pareigas užima nukentėjusysis T. T., kaip skunde teigia apeliantas, o vertino konkrečias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų nusikaltimo padarymo aplinkybes ir K. M. asmenį apibūdinančius duomenis. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą), jo asmenį apibūdinančius duomenis, (nusikalto būdamas ankščiau teistas, neišnykus teistumui), į nustatytą vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat į vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taigi, K. M., vadovaujantis BK 27 str. 1 d. nuostatomis, yra recidyvistas – asmuo, keliantis didesnį pavojų visuomenei, ir apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad tokiam asmeniui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d. ). Be kita ko kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad K. M. 2001 m. gegužės 3 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 104 str., galiojusį iki 2003-05-01, už tai, kad dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio nužudė kitą žmogų (38-39 b. l.). Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui inkriminuotos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir pobūdis, kuomet K. M. tik dėl to, kad svetimas šuo lojo, tą šunį kirviu užkapojo, vėlgi, byloja apie aiškų nuteistojo nepakantumą supančiai socialinei aplinkai, neadekvatų savo elgesio suvokimą, nulemtą visiškai nepateisinamo žiaurumo, kas tik dar labiau pagrindžia išvadą apie didesnį apelianto asmens pavojingumą visuomenei, todėl skirti jam alternatyvią BK 310 str. sankcijoje numatytą bausmę apylinkės teismui nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl to, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo K. M. už žiaurų elgesį su gyvūnais paskirta bausmė atitinka BK VIII skyriaus nuostatas, yra tinkamai individualizuota ir aiškiai ne per griežta – mažesnė už BK 310 str. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 7 mėnesiai 15 dienų), todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad BPK 44 str., reglamentuojantis asmens teisių apsaugą baudžiamajame procese, nustato, jog kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Nukentėjusysis T. T. pateiktame ieškinyje nurodė, kad dar 2010-12-31 su žmona rado valkataujantį šunį ir jį priglaudė, augino, juo rūpinosi ir mylėjo – šuo tapo jų šeimos nariu, todėl sužinojęs, kad nuteistasis šunį užmušė, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, netektį (13 b. l.). T. T. įvardyti patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai kolegijai nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį, todėl, kolegijos nuomone, apylinkės teismas teisingai nustatė nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį (1000 Lt). Tai, kad nukentėjusysis šunį buvo priglaudęs, kad nepateikė dokumentų, patvirtinančių šuns veislę, nepaneigia jo negatyvių išgyvenimų dėl nuteistojo sukeltų negatyvių padarinių, todėl keisti ir šią nuosprendžio dalį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Tačiau kolegija nemano, kad nukentėjusiąja pripažintai V. T. neturtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai. Kolegija sutinka, kad V. T. sūnaus (T. T.) šuns netektis sukėlė neigiamas emocijas, tačiau nėra pagrindo jų laikyti tokiomis intensyviomis, tęstinėmis ir reikšmingomis, atitinkančioms CK 6.250 str. 1 d. reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Iš byloje surinktų įrodymų yra aišku, kad šunį, kuris žuvo dėl apelianto kaltės, iš esmės, augino ir juo rūpinosi T. T., ir šuo tik laikinai buvo paliktas prižiūrėti V. T.. Priešingai nei civiliniame ieškinyje nurodė nukentėjusioji, bylos duomenimis nustatyta, kad K. M. sužalojo šunį pastarajai nematant, todėl nėra pagrindo daryti išvados apie itin stiprius dvasinius ir emocinius V. T. išgyvenimus dėl sūnui priklausiusio šuns žūties, kaip pastaroji deklaruoja savo civiliniame ieškinyje (114 b. l.). Tuo pačiu pažymėtina, kad ir apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė jokių argumentų dėl neturtinės žalos V. T. atlyginimo pagrįstumo.

Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.), nes apylinkės teismas neteisingai išsprendė V. T. pateiktą civilinį ieškinį.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas nukentėjusiosios V. T. civilinis ieškinys ir jos pareikštą civilinį ieškinį dėl 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.