- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-09
- Bylos Nr.
- e2-317-424/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01804-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- J. Š., V. B.
- Atsakovas
- M. B., V. B.
- Advokatai
- Rimantas Jonynas, Vaida Gulbinienė
- Kategorijos
- 2.4.2.2Nuosavybės teisės įgyvendinimas
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Ramunė Valiulytė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. B. ir J. Š. ieškinį atsakovams M. B. ir V. B. dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo ir žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai prašė nustatyti naudojimosi prieplauka, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančia (duomenys neskelbtini), tvarką pagal ieškovų pateiktą naudojimosi prieplauka tvarkos schemą: M. B. ir V. B. naudojasi A dalimi; V. B. - B dalimi; J. Š. - C dalimi; likusia prieplaukos dalimi bendraturčiai naudojasi bendrai;
priteisti V. B. iš M. B. ir V. B. žalos atlyginimą sumoje 240 eurų;
priteisti J. Š. iš M. B. ir V. B. žalos atlyginimą sumoje 240 eurų;
Šalies argumentai
Ieškovai nurodė, kad ieškovai ir atsakovai yra prieplaukos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Ieškovai šią prieplauką valdė dalinės nuosavybės teise po 1/3 dalį karu su A. J., kol A. J. 2022-05-10 savo prieplaukos dalį pardavė atsakovams. Įgijęs prieplaukos dalį, atsakovas M. B. pradėjo intensyviai naudoti prieplauką komercinei veiklai ir ją visą užstatė laivais, todėl ieškovai negali naudotis jiems priklausančia turto dalimi, ir jiems yra daroma žala. Geruoju susitarti, kaip naudotis prieplauka ir ją prižiūrėti kartu su kitais bendraturčiais nepavyko. Ieškovų siūlymus dėl naudojimosi prieplauka, atsakovai atmetė, o savo teisę naudotis prieplauka sieja su katamarano, kurį įsigijo iš A. J. kartu su prieplaukos dalimi, naudojimu. Atsakovų siūlymai ieškovams naudoti vidinę prieplaukos dalį yra nepriimtinas, nes ieškovai niekada nevykdė ir nevykdo vandens dviračių nuomos veiklos. Ieškovams komercinei veiklai vykdyti taip pat reikalinga išorinės prieplaukos dalis. Kol prieplaukos ir katamarano savininkai buvo tie patys, prieplauka buvo naudojama švartuoti katamaranui. Ieškovai jiems priklausančias katamarano dalis 2021-12-22 sutartimis pardavė trečiam bendrasavininkiui A. J., kuris laivą kartu su jam priklausančia prieplaukos dalimi pardavė atsakovams. Prasidėjus naujam laivybos sezonui, 2022 metų gegužės mėnesį, naujasis bendraturtis M. B. vienašališkai nusistatė naudojimosi prieplauka tvarką ir savivaldžiaudamas vienas ja naudojasi.
Didesniems laivams švartuoti naudojama išorinė prieplaukos dalis, kurios ilgis 12 m. Kitas prieplaukos plotas yra naudojamas keleiviams prieiti ir saugiai įlipti į laivus. Todėl, nustatant naudojimosi tvarką išorinė prieplaukos dalį tikslinga padalinti į tris dalis - kiekvienam bendraturčiui tenkančią 1/3 išorinę prieplaukos dalį, kad būtų galimybė kiekvienam bendraturčiui švartuoti prie jos po vieną laivą, o likęs prieplaukos plotas būtų naudojamas bendrai ir nesukels jokių ginčų.
Dėl atsakovų veiksmų ieškovai neturi galimybės naudotis prieplauka ir patiria nuostolius, negaudami pajamų. Ieškovai negautas pajamas skaičiuoja už laikotarpį nuo 2022 metų gegužės 15 d. iki rugpjūčio 15 d. pagal Trakų rajono savivaldybės Tarybos 2022 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. S1E-58 „Dėl Trakų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių prieplaukų ir lieptų, esančių Trakų senamiesčio ežeruose, švartavimosi vietų nuomos įkainių plaukiojimo priemonėms patvirtinimo“, kur nustatyta, kad savaeigės plaukiojimo priemonės vienos vietos nuomos kaina Galvės ežere sudaro 20 Eur/m. per mėnesį. Kadangi atsakovai neleido naudotis ieškovams jiems priklausančiomis švartavimo vietomis po 4 m. ilgio, per tris mėnesius padaryta žala sudaro po 240 eurų kiekvienam.
Šalies argumentai
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad prieplaukos dalį įgijo kartu su katamaranu iš A. J., kuris nurodė, kad prieplauka buvo suprojektuota būtent katamaranui, kai katamarano ir prieplaukos bendrasavininkiai buvo tie patys – ieškovai ir A. J.. Naudojimosi prieplauka tvarka tarp bendraturčių niekada nebuvo nustatyta, tačiau iki prieplaukos dalies ir katamarano pardavimo atsakovams prieplauka pagal nusistovėjusią tvarką A. J. naudojosi išorine prieplaukos dalimi (Ieškovų pateiktoje schemoje pažymėta raidėmis A, B ir C, nes toje vietoje visuomet stovėdavo katamaranas, o likusia prieplaukos dalimi naudojosi ieškovai. Po katamarano ir prieplaukos dalies įsigijimo, ieškovai ir toliau naudojasi A. J. naudota prieplaukos dalimi. Ne atsakovai, o būtent ieškovai pagal atskirą susitarimą su trečiaisiais asmenimis leidžia jiems naudotis vidine prieplaukos dalimi vandens dviračių nuomai. Atsakovai nesiverčia vandens dviračių nuoma ir neturi tikslo užimti visos prieplaukos. Atsakovai tapę prieplaukos bendrasavininkais pradėjo naudotis ta prieplaukos dalimi, kuri buvo laisva. O laisva buvo išorinė prieplaukos dalis. Atsakovai užima tik 1/3 dalį prieplaukos ir į likusią dalį nepretenduoja.
Iki to laiko, kai prieplaukos bendrasavininkiais tapo atsakovai, patys ieškovai Prieplaukos nenaudojo jokiais komerciniais tikslais, išskyrus tai, kad leidžia tretiesiems asmenims vidinę prieplaukos dalį naudoti dviračių nuomai. Atsakovų žiniomis Ieškovas J. Š. turi kitas prieplaukas Galvės ežere, kur laivybos sezono metu švartuoja savo laivus ir poreikis prieplauką naudoti komerciniais tikslais atsirado tik tuomet, kai atsakovas pradėjo naudoti prieplauką ne tik įsigytam katamaranui švartuoti bet ir kitiems laivams priplaukti. Todėl Ieškovų pareiškimai, kad visą prieplauką pradėjo naudoti Atsakovai neužleisdami vietos Ieškovams yra visiškai nepagrįsti bei atmestini. Šios aplinkybės tik rodo pačių ieškovų požiūrį į savo nuosavybę, į jos naudojimą bei reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.
Prieplauka yra naudojama laivų švartavimui, todėl siekiant maksimaliai išnaudoti prieplauką pagal jos paskirtį, naudojimosi prieplauka tvarka turi būti nustatyta ne dalinant prieplaukos paviršiaus plotą, bet dalinant prieplaukos perimetrą, kuris naudojamas vandens transporto priemonių švartavimui, o pačios prieplaukos plotą - paliekant bendram naudojimui. Prieplaukos perimetras yra 42,5 m. Iš viso perimetro išskaičiuotina 2 m. kraštinė jungianti prieplauką su krantu, kuri nėra niekaip pritaikoma laivybai. Atitinkamai - dalinant 40,5 m. trims bendrasavininkams, 1/3 dalis perimetro sudaro 13,5 m. Atsakovai siūlo nustatyti naudojimosi prieplauka tvarką, kurią rado tapę prieplaukos bendrasavininkais - atsakovams priskiriant išorinę prieplaukos dalį (12 m.), o ieškovams paliekant naudotis šoninėmis ir vidine prieplaukos dalimis. Visą prieplaukos paviršių palikti bendram naudojimui, kas palengvins visų bendrasavininkų tarpusavio santykius sprendžiant prieplaukos remonto klausimus. Be to nustatant naudojimosi prieplauka tvarką turi būti atsižvelgta į tai, kad prieplauka buvo pastatyta katamarano, kuris šiuo metu yra atsakovų nuosavybė, švartavimui ir sudarytos galimybės šį laivą švartuoti prie prieplaukos.
Nustačius ieškovų siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką prieplauka turėtų būti rekonstruojama siekiant specialiais ženklais ar tvorelėmis pažymėti naudojimo zonas. Klientams ketinantiems pasinaudoti vandens transporto pramogomis tektų nurodinėti, kurioje prieplaukos dalyje jie turi stovėti pagal tai kurio bendraturčio paslaugomis ketina naudotis. O tai tik apsunkintų kiekvieno iš bendraturčio vykdomą veiklą. Kadangi vidine prieplaukos dalimi faktiškai naudojasi ieškovai nors ir per trečiuosius asmenis, asmeniniam bendrasavininkų naudojimui priskyrus tik išorinę, į ežerą išeinančią prieplaukos dalį, bendro naudojimo dalis taptų naudojama tik ieškovų interesams. Ieškovų siūloma nustatyti naudojimosi tvarka ne sprendžia šalių ginčą dėk prieplaukos naudojimo, bet sukuria prielaidas dar didesniems ginčams. Be to pagal ieškovų pateiktą prieplaukos naudojimo schemą santykinai išsprendžiamas tik 1/3 visos prieplaukos naudojimas, o visa kita lieka bendram naudojimui.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai
Dėl naudojimosi tvarkos
Pagal Nekilnojamo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, ieškovams V. B. ir J. Š. priklauso po 1/3 dalį, o atsakovams M. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – likusi 1/3 dalis inžinerinio statinio – prieplaukos, esančios (duomenys neskelbtini). Naudojimosi daiktu tvarka tarp bendrasavininkių nenustatyta.
Šalies argumentai
Ieškovai prašo nustatyti jų pasiūlytą naudojimosi tvarką pagal kurią asmeniniam bendrasavininkių naudojimui skiriamas 13,78 m² iš bendro 38,5 m² ploto – po 4.5933 m² kiekvienam, likusi 24,72 m² lieka bendram naudojimui.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovai siūlo naudojimosi prieplauka tvarką nustatyti padalinant tarp bendrasavininkių jos perimetrą ir nurodo kaip turėtų būti šis perimetras padalintas.
Naudojimasis daiktu yra daiktinė teisė (CK 4.20 str.). O daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą yra registruojamos Nekilnojamojo turto registre ( Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 str.). Todėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka turi būti apibrėžta taip, kad ją būtų galima ne tik įregistruoti, bet ir visiems būtų aišku, kas kuria nekilnojamojo daikto vieta naudojasi. Todėl atsakovai, siūlydami savo naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, turi tai daryti ne samprotavimų forma, bet reikšti reikalavimą teismui pateikiant turto naudojimo planą, schemą ar pan. Atsakovai priešieškinio nereiškia, todėl jų siūlomos prieplaukos naudojimo tvarkos teismas nevertina.
CK 4.37 str.1 d. nuosavybės teisę apibrėžia kaip asmens teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti nuosavybės objektą savo nuožiūra ir juo disponuoti. Nustatant naudojimosi daiktu tvarką tarp bendrasavininkų, ji turi būti nustatyta taip, kad maksimaliai užtikrintų kiekvienos turto dalies savininko teises. Taigi, kiekvieno bendrasavininko naudojimui skiriama realioji turto dalis turi ne tik atitikti jo dalį bendrojoje nuosavybėje, bet ir būti vienodai vertinga bei maksimaliai užtikrinti asmeninio naudojimo teisę. Kilus ginčui, bendram naudojimui turi būti palikta tik ta turto dalis, be kurios bendrasavininkai negalėtų laisvai naudotis savo turto dalimi.
Prieplauka - vieta laivams prie kranto priplaukti ( lietuvių kalbos žodynas). Taigi šalių turtas yra specifinis objektas, kurio naudingąsias savybes apsprendžia objektyvi galimybė prie šio objekto švartuoti laivus. Būtent šią prieplaukos savybę siekia naudoti šalys savo reikmėms nurodydamos, kad vertingiausia yra išorinė, nuo kranto nutolusi, dalis, prie kurios galima švartuoti didesnius laivus. Todėl kiekvienas bendrasavininkis turi teisę naudotis šia prieplaukos dalimi. Šios prieplaukos dalies asmeninį naudojimą numato ir ieškovai. Tačiau kam reikalingas bendro naudojimo plotas prie atsakovams priskiriamos dalies A ir prie ieškovui J. Š. priskiriamos dalis C galo, ieškovai negalėjo paaiškinti. Šalys pripažino, kad vadinamąja vidine prieplaukos dalimi naudojasi tretieji asmenys, kurie prie šalims priklausančios prieplaukos švartuoja vandens dviračius. Nors nei viena šalis nepripažino, kad tretieji asmenys šia prieplaukos dalimi naudojasi jų leidimu, tai patvirtina faktą, kad prieplauka iš vidinės jos pusės taip pat tinkama laivų švartavimui ir gali būti naudojama šalių poreikiams. Tačiau šią prieplaukos dalį ieškovai taip pat palieka bendram naudojimui. Tokia ieškovų prašoma nustatyti prieplaukos naudojimo tvarka, kai asmeniniam bendrasavininkų naudojimui skiriamas 13,78 m² plotas iš 38,50 m² ir 10,60 m švartavimo linijos iš viso prieplaukos perimetro, o didžioji turto dalis kaip ir iki šiol lieka bendram naudojimui, negali būti laikoma tinkama ir vertinama kaip užtikrinanti šalių interesų pusiausvyrą, užkertantį kelią ar bent mažinanti konfliktų galimybę tarp šalių.
Dėl žalos atlyginimo
Ieškovai prašo priteisti iš atsakovų pajamas, kurių negavo dėl to, kad atsakovui užėmus visą prieplauką negalėjo naudotis jiems priklausančiomis prieplaukos dalimis. Žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo, turi įrodyti esant visas civilinės atsakomybės sąlygas, tame tarpe – žalos faktą ir jos dydį. Negautos pajamos yra asmens pagrįstai tikėtos gauti lėšos, kurių jis negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tai yra netiesioginiai nuostoliai, kurie turi būti pagrįsti ne asmens lūkesčiais, bet numatytomis iš anksto, realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis pajamomis. Ieškovai nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, iš ko galima būtų spręsti, kad kiekvienas iš jiems priklausančios 1/3 dalies prieplaukos turėjo gauti kokias nors pajamas. Ieškovas J. Š. nurodė, kad jis, kaip ir atsakovai, vysto komercinę veiklą plukdydamas žmones pramoginiais laivais. Dėl to, kad negalėjo naudotis savo turtu, savo laivų švartavimui turėjo nuomoti prieplaukas iš savivaldybės ieškinyje nurodytomis kainomis. Tačiau ieškovo sumokėtos sumos savivaldybei yra ne negautos pajamos, bet patirtos išlaidos, kurias, įrodžius priežastinį ryšį tarp ieškovų veiksmų ir šių išlaidų, galima būtų vertinti kaip ieškovo patirtą žalą. Tačiau ieškiniui pagrįsti ieškovas J. Š. pateikė savo vadovaujamos UAB „Trakų kibinai“ ir Trakų rajono savivaldybės administracijos bei UAB „Beleks“ su Trakų rajono savivaldybės administracija 2022-04-30 sudarytas švartavimo vietos nuomos sutartis. Šios sutartys sudarytos dar prieš atsakovams tampant prieplaukos dalies savininkais 2022-05-10 sutarties pagrindu. Taigi, J. Š. pateiktos sutartys, niekaip nesusijusios su atsakovų veiksmais, jau nekalbant apie tai, kad reikalavimą reiškia ne sutartyse nurodyti juridiniai asmenys, bet J. Š.. Kokias realias pajamas turėjo gauti ieškovas V. B. iš jam priklausančios prieplaukos dalies ar kokią tiesioginę žalą patyrė, iš viso nenurodyta, jau nekalbant apie įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo vertinamas kaip deklaratyvus, nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis nei įrodymais, todėl atmetamas.
Atmetus ieškinį iš ieškovų atsakovams priteisiamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovai šioje byloje patyrė 1175 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad pagal teismui pateiktus mokėjimo pavedimus didžiąja advokatės paslaugų kainos dalį sumokėjo V. B., atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos jai iš ieškovų lygiomis dalimis.
Valstybės turėtos 13,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos iš ieškovų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš J. Š. ir V. B. po 587,5 Eur bylinėjimosi išlaidų V. B.
Priteisti iš J. Š. ir V. B. po 6,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.