- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-08
- Bylos Nr.
- ATP-180-195/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-00478-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Arturas Šumskas, teismo posedyje rašytinio proceso tvarka išnagrinejes administracinio teises pažeidimo byla pagal T. C. apeliacini skunda del Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarimo, kuriuo T. C. už administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., nubaustas 4000 Lt bauda su teises vairuoti transporto priemones atemimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustate:
T. C. nubaustas už tai, kad jis, budamas neblaivus (1,06 promiles), vairavo automobili Land Rover Range Sprot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Gunkliškiu gatve, kuri sankryžoje su Galves gatve buvo šalutinis kelias, nepraleido pagrindiniu keliu – Galves gatve –jam iš kaires puses važiavusio automobilio Mazda CX-7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. S., ir su juo susidure. Del to buvo apgadintos transporto priemones bei nežymiai sutrikdyta automobilio Mazda CX-7 vairuotojo V. S. sveikata. Tokiais veiksmais T. C. pažeide Keliu eismo taisykliu 14, 132 punktu reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu T. C. prašo panaikinti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarima ir administracinio teises pažeidimo byla jo atžvilgiu nutraukti. Teismui padarius išvada, jog nepakanka irodymu administracine teises pažeidimo bylos teisenai nutraukti, prašo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas bei skirti kuo mažesne bauda ir neatimti teises vairuoti transporto priemones.
T. C. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ištyre visas reikšmingas bylos aplinkybes, ju tinkami neivertino. Teigia, jog padarytas pažeidimas buvo salygotas jo neatidumo bei faktiškai susiklosciusiu aplinkybiu. 2011-01-04 apie 3 val. jo teva A. C., kuris serga koronarine širdies liga, staiga ištiko umus priepuolis (tai patvirtina 2011-02-25 išrašas iš medicininiu dokumentu), sukeles realia gresme jo gyvybei. Siekiant suteikti pastarajam skubia ir neatideliotina medicinine pagalba, buvo butinas nitroglicerinas, kurio namuose tuo metu nebuvo. Jo motina L. C. ivykio diena taip pat sirgo, be to ji nevairuoja automobilio, todel tik jis vienas galejo ir privalejo skubiai važiuoti i budincia vaistine vaistu. Tai, kad gresiant realiam pavojui jo tevo gyvybei, jis, vairuodamas automobili, nebuvo pakankamai atidus bei atsargus ir del to sukele eismo ivyki, kurio metu buvo nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei apgadintos abi transporto priemones, T. C. manymu, patvirtina, kad padaryta žala yra žymiai mažesne už ta, kurios savo veiksmais jis sieke išvengti. Visos šios aplinkybes, apelianto manymu, patvirtina, jog jis inkriminuojama administracini teises pažeidima padare butinojo reikalingumo salygomis (Lietuvos Respublikos ATPK 17 str.), o tai sudaro pagrinda administracinio teises pažeidimo bylos teisena nutraukti (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 4 p.).
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, jog iki ivykio jis išgere labai nedideli kieki alkoholio, todel, esant tokiam butinumui, i vaistine važiavo budamas tikras, kad alkoholio kiekis jo organizme neviršija leistinos ribos.
T. C. tvirtina, jog nepagrista pirmosios instancijos teismo išvada, kad nera pagrindo taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas. Nurodo, kad jis iš karto po ivykio pilnai pripažino savo kalte, policijos pareigunams nurode, kad neseniai vartojo labai nedideli kieki alkoholio, nuoširdžiai gailisi padares Keliu eismo taisykliu pažeidimus. Nuo 2007 m. birželio 28 d. dirba UAB „K“ (duomenys pakeisti) vadybininku. Šios bendroves veikla susijusi su keliu remontu ir priežiura, todel jis, atlikdamas savo tiesiogines pareigas, t.y. derindamas ir vykdydamas bendroves igyvendinamus projektus, kontroliuodamas jam pavaldžiu darbuotoju darba, privalo nuolat lankytis ivairiose valstybes institucijose, pas bendroves klientus ir bendroves igyvendinamu projektu vietose visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tam butina naudotis automobiliu, taigi ir tureti teise vairuoti transporto priemones. Neturedamas šios teises jis neteks darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio, be to negales pasirupinti savo serganciu tevu ir neigaliais seneliais, kuriuos reikia vežti i ivairias gydymo istaigas reguliarioms gydytoju konsultacijoms, gydomosioms proceduroms. Kadangi jo sesuo gyvena Vokietijoje, o mama automobilio nevairuoja, pasirupinti išvardintais šeimos nariais gali tik jis. Apelianto manymu, visos šios aplinkybes, t.y. kad jis prisipažino savo kalte, nuoširdžiai gailisi del padaryto administracinio teises pažeidimo, kad ji padare butinojo reikalingumo bukleje, iš karto emesi šalinti administracinio teises pažeidimo padarymo priežastis, siekdamas, kad panašus atvejai nepasikartotu, kad administracines nuobaudos paskyrimas daro didele itaka jo atliekamam darbui, patvirtina butinybe administracinio teises pažeidimo bylos teisena nutraukti arba paskirti švelnesne nuobauda, nei numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje.
Atsiliepimas
Atsiliepime Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos Nusikalstamu veiku eismo saugumui tyrimo skyrius prašo T. C. apeliacini skunda atmesti. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas T. C. atžvilgiu tinkamai taike materialines teises normas ir administracinio teises pažeidimo byloje prieme pagrista sprendima.
Motyvuojamoji dalis
T. C. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, jais remdamasis pagristai pripažino T. C. kaltu padarius administracini teises pažeidima, numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., ir už ši pažeidima pagristai paskyre istatymo, numatancio atsakomybe už padaryta pažeidima, sankcijoje numatyta minimalia administracine nuobauda.
T. C. neneigia, jog vairavo automobili budamas neblaivus ir, nepraleides pagrindiniu keliu jam iš kaires puses važiavusio automobilio, sukele eismo ivyki, kurio metu buvo apgadintos dvi transporto priemones ir nežymiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, taciau tvirtina, jog jis veike butinojo reikalingumo salygomis. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagristas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnio nuostatomis bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, tam, kad butinasis reikalingumas butu teisetas, jis turi atitikti penkias butinojo reikalingumo teisetumo salygas: 1) gresiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, pilieciu teisems ir laisvems bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gresiantis pavojus turi buti realus; 3) gresiantis pavojus turi buti akivaizdus; 4) pavojus negalejo buti pašalintas kitomis priemonemis; 5) padarytoji žala turi buti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-02 nutarimas byloje Nr. N63-884/2010, 2010-10-22 nutartis administracineje byloje Nr. N444-2211/2010).
T. C. teismo posedyje paaiškino, jog 2011 m. sausio 4 d. jis su draugais T. Z. ir R. V. buvo savo namuose, žaide šachmatais, vartojo alkoholi. Apie 3 val. jo teva ištiko umus širdies priepuolis, o namuose nebuvo reikalingu vaistu, t.y. nitroglicerino. Nors ta vakara jis vartojo alkoholi, taciau išgeres buvo labai nedideli kieki, jo motina automobilio nevairuoja, o draugai taip pat buvo išgere, todel važiuoti i budincia vaistine vaistu teko jam. Šias apelianto nurodytas aplinkybes teisme patvirtino liudytojai L. C., T. Z., R. V.. Be to T. C. pateike teismui dokumentus, patvirtinancius, kad jo tevas A. C. serga širdies ligomis ir yra netekes 50 % darbingumo (b.l. 35-37), taip pat išraša iš medicininiu dokumentu, iš kurio matyti, kad 2011 m. sausio 4 d. pastarasis kreipesi i poliklinika del sveikatos bukles pablogejimo (b.l. 46).
Kita vertus, faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog iš karto po ivykio T. C. nei nukentejusiajam, nei atvykusiems policijos pareigunams apie tai, kad jo tevo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus ir reikalingi vaistai, net neužsimine, tokia versija iškele tik teisme.
Nors T. C. tvirtina, jog buvo isitikines, kad alkoholio kiekis jo kraujyje neviršija leistinos normos, nes išgere labai nedideli kieki alkoholio, taciau tai prieštarauja jo paties rašytiniam paaiškinimui, kad maždaug 30 min. iki ivykio išgere apie 200 g brendžio, t.y. stipraus alkoholinio gerimo, 2011-01-06 specialisto išvadai Nr. T-A 117/11(01), kad po ivykio T. C. kraujyje buvo rasta 1,06 promiles etilo alkoholio, policijos pareiguno T. F. tarnybiniame pranešime užfiksuotiems duomenims bei nukentejusiojo parodymams, kad nuo T. C. sklido alkoholio kvapas. Be to, byloje nustatyta, jog iš karto po ivykio T. C. praše nukentejusiojo paliudyti, kad automobili vairavo kitas asmuo, t.y. K. P., del automobili vairavusio asmens buvo bandoma suklaidinti ir i ivykio vieta atvykusius policijos pareigunus. Tik nukentejusiajam V. S. kategoriškai nurodžius, kad automobili vairavo T. C., pastarasis tai pripažino.
Be to iš karto po ivykio apeliantas tvirtino, jog kartu su juo automobilyje važiavo du vaikinai, apie kuriuos jis nieko nežino, nes susipažino ta pati vakara. Tam neprieštarauja ir nukentejusiojo rašytiniame paaiškinime nurodyta aplinkybe, jog vienas iš triju T. C. automobiliu važiavusiu vaikinu kalbejo angliškai.
Taigi visos šios aptartos aplinkybes kelia pagristu abejoniu T. C. parodymu teisme apie ivykio aplinkybes teisingumu. Nors T. C. nurodytas aplinkybes del butinumo vykti i vaistine patvirtino liudytojai L. C., T. Z. ir R. V., taciau pastarieji yra T. C. draugai, o L. C. – jo motina. Taigi apylinkes teismas, ivertines visas byloje nustatytas aplinkybes, pagristai pastaruju parodymus vertino kaip bylos baigtimi suinteresuotu asmenu, siekianciu padeti T. C. išvengti administracines atsakomybes.
Iš apelianto pateiktu dokumentu matyti, kad jo tevas turi sveikatos problemu, taciau šie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad byloje nustatytu laiku buvo butina vykti i vaistine pirkti vaistu ir T. C. automobili vairavo neblaivus butent tuo tikslu.
Kita vertus, net jei ir butu greses pavojus apelianto tevo gyvybei ar sveikatai, šiuo konkreciu atveju buvo objektyvi galimybe pasirinkti kita veikimo varianta, nesusijusi su administracines teises pažeidimu, ir kilusi pavoju pašalinti kitomis priemonemis, pavyzdžiui del nuvykimo i vaistine kreiptis i taksi paslaugas teikiancia imone arba artimuosius ar pažistamus, pagaliau kviesti greitaja medicinos pagalba. Šiai išvadai neprieštarauja ir paties T. C. aiškinimas teisme, kad vaistus po ivykio tevui atveže netoliese gyvenanti jo sesuo, bei liudytojos L. C. parodymai, kad jei ji butu žinojusi, jog sunus yra neblaivus, problema sprestu kitais budais ir neprašytu sunaus sesti už vairo.
Taigi, visos šios aptartos aplinkybes rodo, jog T. C. veika neatitinka istatyme itvirtintu butinojo reikalingumo salygu, todel nutraukti administracinio teises pažeidimo byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 17 straipsnio nuostatomis, nebuvo ir nera pagrindo.
T. C. prašymas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesne nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, nepagristas, todel atmestinas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinedamas bylas del nuobaudos sušvelninimo, yra ne karta konstataves, kad administracine nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklemis, gali buti švelninama tik ypatingais, išimtinais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktiniu duomenu, bylojanciu asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemones, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, N146-436/2009, N62-409/2009 ir kt.).
Šiuo konkreciu atveju jokiu išimtinu aplinkybiu, kurios sudarytu pagrinda skirti T. C. išskirtinai švelnia nuobauda, byloje nera. Visu pirma, T. C., neblaivus vairuodamas automobili, padare šiurkštu Keliu eismo taisykliu pažeidima, del jo veiksmu buvo padaryta žala kito žmogaus sveikatai ir svetimam turtui. Be to jis praeityje keturis kartus baustas administracine tvarka už keliu eismo taisykliu pažeidimus, paskirtu baudu nesumokejo ir vel padare administracini teises pažeidima (b.l. 33-34). Apelianto nurodytos aplinkybes, kad jis pilnai prisipažino padares administracini teises pažeidima ir nuoširdžiai gailejosi, dirba, studijuoja, charakterizuojamas teigiamai, gali buti ir buvo teismo ivertintos parenkant administracine nuobauda sankcijos už padaryta pažeidima ribose, taciau nesudaro pagrindo vadovautis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis.
Nors T. C. tvirtina, jog teise vairuoti transporto priemones jam yra butina, taciau šios teises reikalingumas darbo funkcijoms atlikti bei pagelbeti sergantiems artimiesiems nera ypatinga aplinkybe, turinti lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikyma ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracines atsakomybes švelninima, nes istatymas aukšciau iškelia visuomenes interesa, taikant prevencines priemones ir pažeidejo nubaudima, užtikrinti nepriekaištinga teises aktu laikymasi, eismo ir visuomenes sauguma, o ne asmens, padariusio teises pažeidima, asmenini ar jo šeimos interesa išvengti neigiamu pasekmiu, nepatogumu, susijusiu su pažeidimo padarymu.
Esant šioms aplinkybems, naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarima del apeliaciniame skunde išdestytu motyvu, nera istatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutare:
palikti Vilniaus miesto antrojo apylinkes teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutarima nepakeista ir T. C. apeliacini skunda atmesti.
Nutartis neskundžiama.