Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimo D. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimu D. J. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau– ATPK) 130² straipsnyje, padarymą nubaustas administracine nuobauda – 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bauda su transporto priemonės ,,Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu. D. J. nubaustas už tai, kad 2016 m. balandžio 17 d., 2.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę ,,Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančią N. J., būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė yra jam atimta, kai asmeniui paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad pagal bylos duomenis automobilio savininkė N. J. nesielgė rūpestingai, nes nesiėmė visų atsargumo priemonių, kad kiti asmenys negalėtų pasinaudoti jai priklausančiu automobiliu priešingai visuomenės interesams, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti automobilio konfiskavimo. Apeliaciniame skunde konfiskuoto automobilio savininkė N. J. prašo panaikinti 2016 m. gegužės 16 d. nutarimo dalį, kuria konfiskuota jai priklausanti transporto priemonė ,,Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir šią transporto priemonę jai grąžinti Skunde ji nurodo, kad broliui D. J. niekada neleido naudotis savo automobiliu, ji žinojo, kad šiam atimta teisė vairuoti, todėl jei brolis būtų prašęs automobilio, ji nesutiktų jam duoti, nes jis neturi teisių. Ji nesitikėjo, kad brolis be jos žinios paims jos automobilį. Automobilis stovėjo namo kieme, jo rakteliai visada būna padėti stalčiuje, kur ir tėvas laiko savo automobilio raktus. Pasitikėjo broliu, nes jis po teismo taikyto teisės vairuoti atėmimo labai kritiškai vertino padarytą pažeidimą, teigė, jog nustojo vartoti alkoholį visiškai, jis aktyviai ieškojosi darbo, kad susimokėti teismo paskirtą baudą, todėl negalėjo įtarti, kad jis gali nuspręsti savavališkai pasinaudoti apeliantei priklausančiu automobiliu, tuo labiau būdamas neblaivus. Pažymi, kad 2016-04-16 brolio D. J. vakare namuose nebuvo ir iki vakaro negrįžo, todėl galvojo, kad jis liks nakvoti pas draugę. Teigia, kad rakteliai stalčiuje nebūtų laikomi, jei D. J. nors kartą savo elgesiu būtų sukėlęs įtarimą, jog gali pasinaudoti jos ar tėvo automobiliais prieš jų valią. Apeliantė teigia, kad brolis ją apgavo, neteisėtai, prieš jos valią, pasinaudojo jai priklausančiu automobiliu, dėl to jo veiksmus vertinu labai neigiamai ir kritiškai. Teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji buvo atsakinga už neteisėtą automobilio panaudojimą, kad elgėsi nerūpestingai, suprato, kad D. J. gali pasielgti savavališkai ir neteisėtai pasiimti jai priklausančią transporto priemonę. Nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Jos įsitikinimu, vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis, teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, jai priklausanti transporto konfiskuota nepagrįstai ir mano, kad pažeidėjui D. J. administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti ir be automobilio konfiskavimo.Skunde apeliantė nurodo, kad šioje situacijoje jai nebūtų realios galimybės atgauti lėšas investuotas į automobilį, kadangi brolis D. J. niekur nedirba, turto neturi, baudų visų pilnai neapmokėjęs dėl lėšų trūkumo, konfiskavus automobilį N. J. interesai nukentėtų labiau nei teisės pažeidimą padariusio asmens. Naujam automobiliui ji lėšų neturi, jos pajamos nedidelės (vidutiniškai apie 300 Eur). Teigia, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Šioje situacijoje paskirtas turto konfiskavimas neturi tiesioginio nubaudimo poveikio pažeidėjui, o turi didesnį, neproporcingą, neigiamą poveikį automobilio savininkei nei pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl nėra efektyvi prevencinė priemonė.Skunde prašo teismo atsižvelgti ir į tai, kad ji, N. J., dirbanti UAB „A.“, šioje darbovietėje vienas iš privalumų ir reikalavimų darbuotojams yra vairuotojo pažymėjimas ir nuosavas automobilis, nes darbovietės padaliniai Kauno m. ir Kauno raj., todėl jai būtinas automobilis. Tai patvirtina charakteristika ir pažyma apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį. Jos turtinė padėtis šiuo metu gana sunki, pragyvena tik iš minėto atlyginimo. Jai nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Peugeot 607“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vienintelė transporto priemonė, įsigyti kitą automobilį šiuo metu neturi lėšų.Atsiliepime į N. J. apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos atstovas ( toliau - Institucija) prašo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

N. J. apeliacinis skundas netenkinamas.ATPK 26 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, o tam tikrų administracinių teisės pažeidimų, taip pat ir pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje, padarymo atvejais – ir daiktas bei pajamos, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). ATPK 130² straipsnyje nustatyta, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, baudžiamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki ketverių metų, administraciniu areštu nuo dvidešimties iki trisdešimties parų arba bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų, kartu su šiomis nuobaudomis skiriant ir transporto priemonės konfiskavimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. J. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas 2,42 promilės girtumas) ( b. l. 3), kai jam buvo atimta teisė vairuoti šios rūšies transporto priemonę. Jam skirta 1300 Eurų bauda su transporto priemonės ,,Peugeot 607“, kuri buvo panaudota pažeidimo padarymui konfiskavimu. Šis automobilis nuosavybės teise priklausė nukentėjusiajai N. J..Nukentėjusioji skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju ji nebuvo atsakinga už pažeidėjo elgesį, negalėjo žinoti, kad jis panaudos jos automobilį pažeidimu daryti, todėl buvo išskirtinė situacija ir turėjo būti pritaikytos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos bei neskirtas jai priklausančio automobilio konfiskavimas. Skundo autorės įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, jog nagrinėjamoje byloje nėra išskirtinės situacijos, leidžiančios netaikyti turto konfiskavimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie apeliantės teiginiai nepagrįsti ir prieštarauja bylos duomenims. Iš priimto nutarimo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad visi reikšmingi duomenys buvo tinkamai ištirti, įvertinti bei išanalizuoti. Jais remdamasis apylinkės teismas padarė išvadas dėl esminių bylos aplinkybių ir tinkamai jas motyvavo. Įvertinę bylos aplinkybes, susijusias su N. J. automobilio palikimu namo kieme ir jo raktelių palikimu pažeidėjui žinomoje vietoje bei jo panaudojimu padarant administracinį teisės pažeidimą, teismas teisingai nustatė, kad nėra aplinkybių, rodančių, jog automobilį ,,Peugeot 607“ D. J. paėmė prieš savininkės N. J. valią, juo disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad pastaroji neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą. Nors N. J. teigė buvusi įsitikinimu, kad brolis D. J. jos automobilio neims, tačiau ji taip pat patvirtino, kad žinojo, jog broliui yra atimta teisė už vairavimą neblaiviam, jis gyveno kartu su ja, žinojo, kur yra laikomi jos automobilio rakteliai, automobilis buvo laikomas namo kieme. Pažymėtina, kad už daikto panaudojimą visuomet atsako jo savininkas. Turto savininko pareiga imtis priemonių apsaugoti savo turtą nuo praradimo, sugadinimo ar neteisėto panaudojimo. Pažymėtina, kad nors ji ir neleido D. J. naudotis savo automobiliu, tačiau palikdama savo automobilio užvedimo raktelius D. J. žinomoje vietoje, kai jos automobilis buvo prie jų gyvenamojo namo, apie ką D. J. taip pat žinojo, sudarė asmeniui, jau baustam už vairavimą išgėrus, sąlygas pasinaudoti jai priklausančiu turtu tokiam pačiam pažeidimui padaryti, t.y. ji tokių atsargumo priemonių nesiėmė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad teismas pagrįstai netaikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatų.Priešingai, nei teigia pareiškėja, jos automobilio konfiskavimo klausimą sprendęs teismas tinkamai laikėsi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotų nuostatų dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimo bei galimybės šios nuobaudos netaikyti. Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime „Dėl ATPK 26 straipsnio 1 dalies atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad atsižvelgiant į saugomų visuomeninių santykių reikšmę administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio ar tiesioginio objekto konfiskavimas administracinių teisės pažeidimų bylose neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, kad nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos. Šis draudimas išlieka nepaisant to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims, todėl ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su nukentėjusiosios materialine padėtimi, jos darbo pobūdžiu ir kiti, nėra prioritetiniai, kurie leistų laikyti apylinkės teismo sprendimą neteisėtu ir sudarytų pagrindą jį pakeisti, taikant D. J. ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir netaikyti automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, konfiskavimo. Taigi, pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-4-2012). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismo sprendimas konfiskuoti N. J. priklausantį automobilį, kuriuo naudodamasis D. J. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130¹ straipsnio 1 dalyje, teisėtas bei atitinka įstatymų reikalavimus.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, kurio keisti N. J. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.