- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-261-511-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- A. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.1Vagystė (BK 178 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio (pranešėjas), teisėjų Ričardo Gilio ir Valdo Meidaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-12 nuosprendžio, kuriuo A. J. nuteistas pagal LR BK 178 str. 1 d. šešerių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad 2007 m. spalio 21 d., apie 19 val. iš gyvenamojo namo, priklausančio Z. J., esančio Mitkų k., (duomenys neskelbtini) pagrobė svetimą, Z. J. priklausantį turtą – pinigus 750 litus.
A. J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-03-12 nuosprendį ir faktiškai prašo paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad nusikaltimo daryti nenorėjo ir nedarė jo tyčia, kaip tai kvalifikavo teismas. Jis paėmė pinigus tik todėl, kad galėtų apsirengti, nes išėjęs iš laisvės atėmimo vietos nieko neturėjo. Jis visur kreipėsi pagalbos, bet gaudavo neigiamą atsakymą. Neturi nei tėvų, nei artimų žmonių. Vogti, plėšti nenorėjo, bet kaip elgtis žmogui, kai nėra jokių galimybių. Apeliantas nurodo, kad dėl jo poelgio skaudžiausia buvo jam pačiam, bet šio poelgio jis neteisina, nes tai neteisinga.
Apeliantas skunde teigia, kad kai nukentėjusysis Z. J. suprato, jog pinigus paėmė apeliantas, nukentėjusysis teismo prašė neskirti bausmės susijusios su laisvės atėmimu.
Apeliantas nurodo, kad turi darbą, elgiasi ir dirba sąžiningai, turi įsipareigojimų žmonėms ir valstybinėms įstaigoms, visus įsipareigojimus vykdo laiku.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, pirmos instancijos teismas bausmių skyrimo taisykles taikė tinkamai. A. J. nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, todėl BK 27 str. prasme jis yra recidyvistas. Vadovaujantis LR BK 56 str. nuostatomis, recidyvistui už tyčinį nusikaltimą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. A. J. anksčiau buvo teisiamas už nusikalstamų veikų padarymą šešis kartus, o naują nusikalstamą veiką padarė nepraėjus mėnesiui po paleidimo iš pataisos namų. Todėl laisvės atėmimo bausmės rūšį parinko ir šią bausmę atlikti realiai teismas A. J. skyrė pagrįstai. Nors nukentėjusysis prašė skirti A. J. lygtinę bausmę, tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog kitaip, nei teigiama skunde, jis nuo pat vagystės padarymo suprato, jog pinigus pavogė būtent apeliantas ir kreipėsi dėl baudžiamojo proceso pradėjimo.
Teismas atsižvelgė į A. J. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, kaltinamojo asmenybę, į nedidelę pagrobto turto vertę. BK 178 str. 1d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes - jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgė ir į skunde nurodytą aplinkybę, jog apeliantas buvo įsidarbinęs. A. J. paskirtoji bausmė yra artima minimaliai ir labiau ją švelninti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.