Telšių apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui – nukentėjusiajam D. L., jo įgaliotam atstovui advokatui Virginijui Gžimailai, kaltinamajai S. N., jos gynėjui advokatui Vidui Peikšteniui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, pagal privataus kaltintojo – nukentėjusiojo D. L. skundą privataus kaltinimo tvarka, kurioje

S. N., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. privataus kaltintojo – nukentėjusiojo D. L. skundu buvo kaltinama tuo, kad ji 2011 m. gegužės 22 d. apie 17.30 val. (duomenys neskelbtini) rajone, prie tvoros skiriančios nukentėjusiojo D. L. ir kaltinamosios S. N. sodybas, S. N., be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų su medine lazda vieną kartą trenkė D. L. į galvą, vieną kartą į žandą ir vieną kartą į kairįjį petį bei po to kelis kartus saujomis metė su žvyru, keikė necenzūriniais žodžiais, tokiais savo veiksmais padarydama galvos ir kairio peties sumušimą, odos nubrozdinimą viršugalvyje, veide, kraujosruvą kairio peties sąnario srityje ir taip sukėlė nežymų D. L. sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji S. N. nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje, padarymu, kalta neprisipažino.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. N. parodė, kad išbėgo pasakyti, kad kaimynas D. L. ramintųsi, ji jam su sauja metė žvyrą, paskui jis paėmė strypą ir ėmė eiti link jos, tada ji paėmė pagalį ir jam sudavė porą kartų per petį, paskui jis numetė tą strypą ir vėl ėmė pulti ant jos, tada ji jam trečią kartą sudavė per veidą, po to ji apsisuko ir nuėjo. Jis sakė, duok man, duok, tai ji ir sudavė jam, jeigu žmogus prašo, reikia duoti (b. l. 67-68).

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Nors kaltinamoji S. N. kalta ir neprisipažino, tačiau jos kaltė nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu, grindžiama teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais:

Privataus kaltintojo – nukentėjusiojo D. L. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad tas įvykis buvo 2011 gegužės 22 d. tarp 17 ir 18 val., jis pjaustė tas skardas. Pjaudamas pajuto smūgį į galvą, į petį, jis tuo metu pasitraukė, po to atsistojo, pasislinko daiktus ir pasitraukė, ji po to dar mėtėsi su žemėmis. Jam nuo smūgio į galvą aptemo akyse. Jis visą savaitę nepakėlė rankos. Jis pats negalėjo dirbti, sūnus baigė tvarkyti šiltnamį. Kai jis pajuto smūgį į galvą, jam aptemo akys, paskui kitą smūgį gavo į skruostą, paskui į petį ir tada jis atsitraukė. Jis neturėjo jokio strypo ir nebuvo iš kur jį paimti. Jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala, tai yra vaistai, kuras, eksperto išvada, tomografo nuotrauka, viso 245,00 Lt. Neturtinę žalą sumažino iki 1000,00 Lt. Neturtinė žala dėl to, kad buvo sužalotas, dar gėrė vaistus, o jie kenkia sveikatai, dar sukilo spaudimas, tai irgi reikėjo vaistus gerti. Dar pirko nuo skausmo vaistus, skaudėjo petys ir galva (b. l. 68-70).

Liudytojo V. N. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad jo žmona S. N. nuėjo perspėti kaimyną D. L., pasakė, kiek galima kentėti. Ji nuėjo prie tvoros ir pasakė kaimynui, kad baigtų triukšmauti. Tada kaimynas keikdamas pradėjo ant jos pulti, buvo paėmęs metalinį strypą, pakėlė jai daužti, antrą kartą kai pakėlė, tada žmona jam su pagaliuku sudavė per petį, tada jis išmetė tą strypą ir puolė per tvorą persisvėrė ir sako „duok man“, tada žmona jam per skruostą sudavė. Jis tuo metu stovėjo už pavėsinės ir žiūrėjo. Iš ten viskas matėsi, nors ten ir buvo malkos sudėtos. Žmona tą pagalį paėmė prie malkų. Su pagaliu nuėjo prie jo. Kai žmona prie jo priėjo, jis pjovė su bulgarke, paskui jis pasiėmė strypą, pasiėmė tada, kai žmona pasakė, kad liaukis triukšmauti. Pasiėmė tą strypą, iš ten šalia esančios vasarinės. Jis tuo metu, kai užsimojo tuo strypu, bulgarkę išjungė. Kai jis numetė strypą, tai jis puolė prie tvoros šaukdamas „duok man, duok“. Jis tada provokavo. Jis kišo galvą per tvorą. Jis mano, kad jis kėlė grėsmę jo žmonai, jis galėjo jai ranka suduoti (b. l. 70-72).

Liudytojos R. N. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad šitas įvykis įvyko sekmadienį, tą vakarą ji išgirdo kieme vyrišką balsą, tai buvo kaimyno balsas, ji tada priėjo prie virtuvės lango, užlipo ant kėdės ir po to užlipo ant stalo ir pro virtuvės viršutinį langą matė kas ten vyko. Ji matė, kad mama stovėjo prie tos tvoros ir kaimynas rankoje turėjo metalinį strypą ir ėjo link mamos ir užsimojo, tada mama trenkė jam į petį. Po to jis atsitraukė, numetė tą strypą ir puolė link mamos persisvėręs per tvorą, kažką rodė grasinamai. Balsų ji negirdėjo ką jie kalbėjo ir tada mama dar trenkė su tuo pagaliu jam į skruostą. Daugiau ji nieko nežiūrėjo, nuėjo į kambarį išsigandusi, po to parėjo mama išsigandusi. Tai ne pirmas kartas kai vyksta tokie konfliktai. Ji ir pereitais metais buvo teisme, kai jis mamą iškeikė (b. l. 72-73).

Liudytojo V. B. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad specialisto išvados objektyvaus tyrimo duomenys: viršugalvyje nežymus rausvos spalvos odos nubrozdinimas, smakro kairėje pusėje šviesiai rusvos spalvos odos nubrozdinimas, kairio peties užpakaliniame paviršiuje rusvos spalvos kraujosruva. Apžiūrėtas gydytojo 2011-05-23 12.15 val. Trauma 2011-05-22 17.00 val. Atlikus galvos kompiuterinį tomografinį tyrimą duomenų už gavos smegenų traumų nėra, kairio peties sąnario srityje kraujosruva, skausmingumas. Diagnozė: kairio peties sumušimas, konsultuotas gydytojo neurologo, duomenų už gavos smegenų traumų nėra. Išvada: nustatytas galvos ir kairio peties sumušimas, odos nubrozdinimas viršugalvyje ir veide, kraujosruva kairio peties sąnario srityje, sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 dienas, kietu buku daiktu, sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal sužalojimo aprašymą smūgis buvo suduotas iš viršaus, o smakro kairės pusės iš kairės pusės tik čia nepasakysi, ar iš priekio, ar iš užpakalio, kraujosruva peties, didesnė tikimybė iš nugaros, bet galima ir iš priekio padaryti tokį sužalojimą. Sužalojimai viršugalvyje ar galėjo gautis ir pačiam atsitrenkus, tokios galimybės negalima atmesti, bet tai ne teismo eksperto kompetencija, yra pasakyta kietu buku daiktu.

Liudytojos V. D. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje parodė, kad gegužės 22 d. apie 20.00 val. paskambino D. L. ir pasakė, kad jis yra sumuštas, yra ligoninėje, paskui vakare, kai ji parėjo, jis jau buvo grįžęs, naktį nemiegojo, reikėjo vaistų, buvo bloga ir iki šiol jis blogai miega. Anksčiau to nebūdavo. Po to įvykio jis pradėjo blogai miegoti. Jam buvo sumuštas veidas, kairys petys, galvoje buvo guzas. Paties įvykio ji nematė. Jis pasakojo, kaip buvo sužalotas, jis sakė, kad dirbdamas su tuo elektriniu įrankiu, pajuto smūgius į galvą, į petį ir į žandą. Daugiau nieko nepasakojo.

2011-05-23 specialisto išvada Nr. G 128/11 (13) kurioje nurodyta, kad D. L. nustatyta: galvos ir kairio peties sumušimas, odos nubrozdinimas viršugalvyje ir veide, kraujosruva kairio peties sąnario srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti prieš 1-2 dienas, kietu buku daiktu. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 8).

2011-07-28 daiktų apžiūros protokole nurodytais duomenimis, kai buvo apžiūrėta medinė lazda, 67,5 cm ilgio, 2 cm pločio (b. l. 43; 44).

Taigi, teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma: t. y. kaltinamosios S. N. paaiškinimai, kai ji prisipažino, kad ji lazda sudavė D. L. porą kartų per petį bei vieną kartą per veidą; nukentėjusiojo, privataus kaltintojo D. L. parodymai, kai jis nurodė, kad kaltinamoji S. N. sudavė jam medine lazda smūgį į galvą, paskui kitą smūgį į skruostą, paskui į petį; liudytojo V. N. parodymai, kai jis parodė, kad jo žmona S. N. su pagaliuku sudavė D. L. per petį ir per skruostą; liudytojos R. N. parodymai, kai ji parodė, kad jos mama S. N. trenkė kaimynui D. L. į petį, po to dar trenkė su tuo pagaliu į skruostą; neginčijamai patvirtina kaltinamosios S. N. kaltę nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamoji S. N. medine lazda suduodama tris smūgius nukentėjusiajam, privačiam kaltintojui D. L. į galvą, į žandą bei į petį nežymiai sutrikdė jo sveikatą, patvirtina ne tik tiesioginiai įrodymai, bet ir kiti byloje esantys netiesioginiai bei rašytiniai įrodymai, t. y. specialisto išvada Nr. G 128/11 (13), kurioje nurodyta, kad D. L. padaryti sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nukentėjusiojo, privataus kaltintojo D. L. nežymų sveikatos sutrikdymą patvirtino ir liudytojai V. B., kuris patvirtino, kad D. L. buvo nustatytas galvos ir kairio peties sumušimas, odos nubrozdinimas viršugalvyje ir veide, kraujosruva kairio peties sąnario srityje, bei liudytoja V. D., kuri parodė, kad D. L. buvo sumuštas veidas, kairys petys, galvoje buvo guzas. Jis naktį nemiegojo, reikėjo vaistų, buvo bloga ir iki šiol jis blogai miega.

Kaltinamosios S. N. nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi kaltinamoji mušdamas su lazda sukėlė nukentėjusiajam, privačiam kaltintojui D. L. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skiriant kaltinamajai S. N. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos. Veika padaryta tiesiogine tyčia, veika baigta. Kaltinamoji S. N. anksčiau neteista. Jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajai S. N. už padarytą nusikaltimą straipsnio sankcijose numatytą švelniausią bausmę – viešuosius darbus. Skiriamos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei vidurkis.

Dėl kaltinimo pagal BK 155 straipsnio 1 dalį

Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad kaltinamoji S. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjus visus įrodymus, nenustatyta jokių objektyvių ir nešališkų duomenų, kad kaltinamoji S. N. viešai žodžiu užgauliai pažemino D. L..

Pažymėtina, kad pats nukentėjusysis, privatus kaltintojas D. L. teisiamojo posėdžio metu nepaaiškino kuo pasireiškė jo įžeidimas, kokiu viešu veiksmu, žodžiu ar raštu kaltinamoji S. N. jį pažemino. Smūgių sudavimas lazda negali būti ir nėra prilyginamas viešam veiksmui, užgauliai pažeminančiam žmogų. Tai, kad kaltinamoji galimai įžeidžiančiai atsiliepė apie jo sugyventinę, D. L. teigimu, nelaikytinas D. L. pažeminimu, o keiksmažodžius D. L. atžvilgiu, taip pat jo teigimu, naudojo kaltinamosios vyras V. N.. Kita vertus, priešingas aplinkybes, t. y. kad keiksmažodžius vartojo pats nukentėjusysis, privatus kaltintojas D. L., teisiamajame posėdyje patvirtino tiek kaltinamoji S. N. (b. l. 68), tiek liudytojas V. N. (b. l. 70; 71). Be to, D. L. polinkį vartoti necenzūrinius žodžius patvirtina ir 2010-07-02 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimas, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 174 straipsnį, už tai, kad S. N. išvadino necenzūriniais žodžiais, ir buvo nubaustas 150,00 Lt dydžio bauda.

Taigi, surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad kaltinamoji S. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje, todėl šioje dalyje priimtinas išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusysis, privatus kaltintojas D. L. prašė priteisti iš kaltinamosios S. N. 245,57 Lt turtinės žalos, 10000,00 Lt neturtinės žalos ir išlaidas, advokato pagalbai apmokėti (b. l. 2).

Civilinis ieškinys dalyje dėl 245,57 Lt turtinės žalos tenkintinas visiškai, kadangi jis pilnai įrodytas ir pagrįstas byloje esančiais rašytiniais įrodymais (b. l. 12; 13; 14).

Prašymas priteisti išlaidas, advokato pagalbai apmokėti, taip pat tenkintinas visiškai, kadangi nukentėjusysis, privatus kaltintojas D. L. patyrė 2500,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1000,00 Lt + 500,00 Lt + 1000,00 Lt b. l. 15; 29; 56).

Prašomą priteisti neturtinės žalos dydį nukentėjusysis, privatus kaltintojas D. L. keitė ir jį mažino, kaip antai taikinamojo posėdžio metu nusileido iki 2000,00 Lt neturtinės žalos (b. l. 21), 2011-10-10 teisiamojo posėdžio metu pasiūlius šalims susitaikyti prašomą 10000,00 Lt neturtinę žalą sumažino iki 1000,00 Lt (b. l. 66), tuo tarpu baigiamųjų kalbų metu vėl prašė priteisti 10000,00 Lt dydžio neturtinę žalą.

Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civiliniame kodekse nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji S. N. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį išteisinama, pripažįstama kalta tik pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji S. N. smurtą nukentėjusiojo, privataus kaltintojo D. L. atžvilgiu panaudojo dėl jo elgesio, t. y. dėl to, kad ilgą laiką kėlė triukšmą pjaudamas skardą, į tai, kad pagaliu kaltinamoji sudavė tik tris smūgius, toks smurtas negalėjo ir negali sukelti ilgalaikių, išliekamųjų padarinių nukentėjusiajam D. L., bei į kitas turinčiais reikšmės neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamosios S. N. priteistina nukentėjusiajam D. L. 100,00 Lt neturtinės žalos. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pats pažeidimo faktas pripažįstamas pakankama nukentėjusiojo satisfakcija ir apsiribojama tik simboliniu neturtinės žalos priteisimu.

Daiktiniai įrodymai, medinė lazda, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintina.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 3, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 2, 4, 6-7 dalimis,

nusprendė:

S. N. kaltinamą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

S. N. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti trims mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Priteisti iš kaltinamosios S. N. nukentėjusiajam D. L. 245,57 Lt (du šimtus keturiasdešimt penkis litus 57 ct) turtinės žalos, 100,00 Lt (vieną šimtą litų 00 ct) neturtinės žalos ir 2500,00 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct), išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinį įrodymą – medinę lazdą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.