- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-30
- Bylos Nr.
- 2-21-356/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01133-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- V. Ž., J. D.
- Atsakovas
- V. A.
- Advokatai
- Inga Maskoliūnaitė, Kęstutis Rakauskas
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, ieškovėms V. Ž. ir J. D., jų atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, atsakovui V. A. ir jo atstovui advokatui Kęstučiui Rakauskui nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Ž. ir J. D. ieškinį atsakovui V. A. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Ieškovės V. Ž. ir J. D. ieškiniu, sumažinus ieškinio reikalavimus (34 b.l.), prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – 2 kambarių buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Šiuos nekilnojamuosius daiktus asmeninės nuosavybės teise priteisti atsakovui, o joms iš atsakovo priteisti kiekvienai po 5.833,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės ir jų atstovė, prašydamos ieškinį patenkinti visiškai, paaiškino, kad atsakovas turi patalpų raktus ir vienas naudojasi visu turtu, su jomis gera valia nesitarė dėl jų dalies atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, ignoravo jų prašymus apsvarstyti šį klausimą, todėl jos buvo priverstos kreiptis į teismą. Jos pageidauja gauti piniginę kompensaciją, nes jų dalis yra ženkliai mažesnė nei atsakovo, realiai naudotis savo dalimi negalėtų. Turto vertinimą užsakė tam, kad atsakovas nesutiko su jų nurodyta turto verte. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas V. A. prašė ieškinį atmesti, jis ir jo atstovas, prašydami ieškinį atmesti, paaiškino, kad jis nekliudo turtu naudotis, jis pats juo irgi beveik nesinaudoja. Neigia, kad ieškovės būtų jam siūliusios tartis, jo kviečiamos pasikalbėti ieškovės neatvyko. Ginčo tarp jų dėl atidalijimo būdo nėra, mano, kad tikslingiau būtų turtą parduoti ir pinigus pasidalinti, tačiau jis sutinka gauti turtą natūra, yra pajėgus išmokėti prašomo dydžio kompensaciją. Jis mano, kad ieškovės piktnaudžiavo procesu, todėl patyrė papildomų išlaidų. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Šioje byloje rašytiniais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad šalys (ieškovės – po 1/6 dalį, o atsakovas – 2/3 dalis) bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) (10-11, 21 b.l.).
Ieškovių pateiktos Lituka ir KO Turto vertės nustatymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų, kad buto vertė yra 34.000,00 Lt, o garažo – 1.000,00 Lt, atsakovas neginčijo (43, 69 b.l.).
Visa bendrai nuosavybės teise valdomo turto vertė yra 35.000,00 Lt, todėl ieškovėms pinigine išraiška kiekvienai tektų turto už 5.833 Lt (1/6), o atsakovui -23.333 Lt (2/3).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (LR CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Šioje byloje nekilo ginčas dėl to, kad ieškovės poreikio naudotis gyvenamuoju namu neturi, o atsakovas, nors mano, kad geriau ginčo turtą parduoti ir pinigus pasidalinti, tačiau sutinka gauti turtą natūra.
LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, bendrosios nuosavybės teisė pasibaigia. Asmeniui, norinčiam įgyvendinti LR CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nėra pareigos įrodinėti atidalijimo motyvų buvimo, bendraturčių ginčo ar kitų priežasčių.
Taigi teisė atsidalyti iš bendro turto yra absoliuti, todėl ieškovės neprivalo įrodinėti, koks yra atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslas, motyvai ir pan.
LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytos tokios atidalijimo iš bendrosios nuosavybės įgyvendinimo sąlygos: pirma, bendraturčio teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendraturčių sutarimu arba, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, – teisminiu keliu pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.
Atsakovas pripažino, jog būtų pajėgus išmokėti ieškovėms jų prašomo dydžio kompensaciją, iš esmės neprieštarauja, kad jam būtų priteistas turtas natūra (94 b.l.).
Būtina atidalijimo išmokant bendraturčiui piniginę kompensaciją sąlyga yra ta, kad tokia kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę pagal viso daikto rinkos kainą. Minėta, kad šioje byloje šalys tik po turto įvertinimo nebesiginčija dėl turto vertės.
Šioje byloje svarbios aplinkybės yra tos, kad šalių santykiai nėra geri, jie yra bylinėjęsi anksčiau dėl to paties ginčo turto, turi nesutarimų dėl žemės. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovės su juo visai nesitarė dėl atidalijimo iš bendro turto, nurodė faktines aplinkybes, kad ieškovės ignoravo jo kvietimą atvykti praėjus mėnesiui po motinos mirties bei atvykti paminėti motinos mirties metines. Jis, nors ieškovėms nenurodė, tačiau turėjo omenyje, kad tų susitikimų metu jie galėjo pasikalbėti ir dėl ginčo turto. Ieškovės nurodė, kad pats atsakovas niekada jų nekvietė pasikalbėti turto atidalijimo klausimu, į jų kvietimus atsakovas neatsiliepė, savo nuomonės dėl jų dalies atidalijimo iš bendro turto nepareiškė, nors apie tai buvo ne vieną kartą klausiamas, joms buto raktų nedavė. Tai leidžia padaryti išvadą, kad būtent atsakovas vengė spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendro turto.
Taip pat, atsakovas, ieškovėms nurodžius bendro turto vertę, nesutiko su įvertinimu, atsakovo atstovas, ieškovėms pareiškus, kad jos užsakys atlikti turto vertinimą, neprieštaravo, nurodė, kad gavus įrodymus dėl turto vertės, jis spręs ar prieštarauti. Po to atsakovas teigė, kad ieškovės elgėsi nesąžiningai ir, apart dar iki pareiškiant ieškinį išsiaiškinusios tikrąją turto vertę, padidino bylinėjimosi išlaidas.
Šie faktai leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad iki ieškovėms kreipiantis į teismą nebuvo tarp šalių geranoriško sutarimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, nes atsakovas nesitarė, vilkino šio klausimo sprendimą.
Esant nustatytiems faktams, kad šalis iš esmės tenkina toks atidalijimo iš bendro turto būdas, ieškovių nuosavybės dalis bendrame turte yra ženkliai mažesnė – po 1/6 dalį, atsakovas yra pajėgus išmokėti ieškovėms jų nurodyto dydžio pinigines kompensacijas, jis taip pat neturi poreikio tame bute gyventi, ketina parduoti, kad iki kreipiantis į teismą tarp šalių nebuvo bendro susitarimo dėl atidalijimo iš bendro turto, teismas daro išvadą, kad buvo pagrindas ieškovėms kreiptis į teismą, jų ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai 2 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priteisiant asmeninės nuosavybės teise atsakovui, o iš jo kiekvienai ieškovei priteisiant po 5.833,00 Lt dydžio piniginę kompensaciją (LR CK 4.80 straipsnio 2 d., LR CPK 178 str.).
Ieškinys patenkintas visiškai, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, ieškovių procesinis elgesys buvo tinkamas, nenustatyta, kad ieškovės būtų piktnaudžiavę procesu (LR CPK 93 str. 4d., 95 str.).
Ieškovės ieškinį apmokėjo 400,00 Lt (7 b.l.) žyminiu mokesčiu (banko Snoras Utenos filialo 2011-07-19 mokėjimo nurodymas Nr.213876, mokėtoja nurodyta V. Ž.). Ieškinys dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės privalėjo būti apmokėtas 137,00 Lt žyminiu mokesčiu (100,00 Lt, indeksavus), todėl ieškovei, nurodytai mokėtoja, grąžintina 263,00 Lt žyminio mokesčio (LR CPK 87 str. 1d. 1p.). Dėl žyminio mokesčio grąžinimo ieškovė turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR Finansų ministerijos su šio sprendimo (įsiteisėjusio) kopija. Kita dalis žyminio mokesčio ieškovėms lygiomis dalimis priteistina iš atsakovo (LR CPK 93 str.).
Ieškovės už advokatės teisinę pagalbą turėjo viso 1.612,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą (6 b.l.). Ieškovių turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ numatytais maksimaliais dydžiais: 8.2p. (už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį – 2.400,00 Lt ), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą - 120,00 Lt), pripažintina, kad ieškovių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos advokatės pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Iš atsakovo ieškovėms lygiomis dalimis priteistina 1.612,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str., 98 str.).
Ieškovės turėjo 363,00 Lt išlaidų už turto įvertinimą (36-39 b.l.). Prašymas priteisti šias išlaidas iš atsakovo tenkintinas visiškai, nes, nesant sutarimo dėl ginčo turto vertės, kurią teisingai nustatyti atidalijant iš bendro turto, yra būtina, ieškovės privalėjo turtą įvertinti ir pateikti rašytinius įrodymus dėl turto vertės, nes atsakovas, nors nesutiko su jų siūloma turto verte, pats savo įrodymų neteikė. Nors, kaip teigia atsakovas, ieškovės turėjo galimybę turtą įvertinti dar iki kreipiantis į teismą, tačiau jos būtų patyrusios tokias pat išlaidas. Be to, minėta, kad ieškovės kreipėsi į teismą ne todėl, kad atsakovas nesutiko su turto įvertinimu, o todėl, kad jis aplamai ignoravo jų siūlymą spręsti klausimą dėl atidalijimo iš bendro turto. Pripažintina, kad šios ieškovių turėtos išlaidos buvo būtinos, jos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis atitinka protingumo kriterijus. Iš atsakovo ieškovėms lygiomis dalimis priteistina 363,00 Lt kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 88 str. 1 d. 9 p.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 3,53 Lt (mažiau nei 10,00 Lt), todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 263 – 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto - 2 kambarių buto Nr.1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti 2 kambarių butą Nr.1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5.833,00 Lt piniginę kompensaciją, 68,50 Lt žyminio mokesčio, 806,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, 181,50 Lt kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5.833,00 Lt piniginę kompensaciją, 68,50 Lt žyminio mokesčio, 806,00 Lt išlaidų dvokatės pagalbai apmokėti, 181,50 Lt kitų būtinųjų bylinėjimosi išlaidų.
Grąžinti ieškovei V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 263,00 Lt žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.