Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. J. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,77 prom. neblaivumas), konflikto metu, (duomenys neskelbtini), panaudojo savo motinos I. J. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sugriebęs motiną už plaukų, patempė žemyn, po ko, kumščiu du kartus sudavė motinai į kairiosios akies (paakio) sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį, dėl ko I. J. patyrė fizinį skausmą, taip savo veiksmais panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – motiną I. J.. Šiais veiksmais D. P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. P. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad jis gyvena savo motinai I. J. priklausančiame name. Motina yra priklausoma nuo alkoholio, geria labai dažnai, dažniau nei kartą per savaitę, dažniausiai girtauja kartu su draugu K. O., kurį ji prižiūri jo namuose (duomenys neskelbtini). Jis (D. P. J.) taip pat kartais ten apsilanko. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.00 val. nuėjo pas K. O. (duomenys neskelbtini), atsinešė vyno butelį, bei gražino motinai jos telefoną. Jis atėjo lengvai apgirtęs, buvo išgėręs apie 5 skardines alaus ir apie 150 ml degtinės. Motina su K. O. taip pat buvo girti. Jam sėdint pas K. O., elgėsi ramiai, atsidarė vyną. Motina su K. O. taip pat gėrė alkoholį. Jiems sėdint prie stalo motina pradėjo jam (D. P. J.) priekaištauti dėl ankstesnių įvykių ir tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Jis (D. P. J.) paprašė motinos duoti telefoną paskambinti, tačiau ji nedavė ir iškeikė jį necenzūriniais žodžiais, ir jis, supykęs, nesusivaldė ir dešine ranka sugriebęs jai už plaukų patempė žemyn, o kaire ranka sudavė porą smūgių į veidą, galimai į skruostą, bei vieną kartą į pakaušį. Jam atrodė, kad smūgiai nestiprūs, tačiau supranta, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti savo motinai fizinį skausmą. Po to, ar tai motina, ar K. O., tiksliai nežino, iškvietė policijos pareigūnus, kurie jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, taip atsitiko, nes buvo labai neblaivus ir savęs nebekontroliavo. Sutinka su prokuroro sprendimu ikiteisminį tyrimą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 55-57).

Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., 03.00 val., D. P. J. buvo nustatytas 2,77 prom. neblaivumas (b. l. 63-64).

2022 m. rugpjūčio 28 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji I. J. parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.30 val., tikslaus laiko pasakyti negali, jai būnant svečiuose pas jos draugą K. O., atvažiavo jos sūnus D. P. J. ir pradėjo belsti į duris. Atidariusi duris, pastebėjo, kad jos sūnus yra stipriai neblaivus. Jis, iškart įėjęs į vidų, jai grąžino telefoną, kurį buvo ryte paėmęs iš jos. Ji įleido sūnų į vidų ir abu nuėjo į kambarį. Iškart po to ji paėmė savo telefoną ir K. O. telefoną, juos padavė K. O., kad jis juos paslėptų nuo jos sūnaus. Tai pamatęs, jos sūnus labai supyko, pradėjo jai grasinti, sakė, kad užmuš, pasmaugs, paskui ir senį užmuš, taip pat šaukė ant K. O., kad šis atiduotų telefoną. Po šių grasinimų jos sūnus dešine ranka griebė jai už plaukų ir tempė žemyn. Po to jos sūnus kairiu kumščiu trenkė du kartus jai į kairį paakį ir vieną kartą jai į pakaušį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Sūnus prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą Visą įvykį matė ir kartu su jais buvo jos draugas K. O. (b. l. 11-17).

Nukentėjusioji I. J., papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad visas įvykio aplinkybes ji papasakojo pirmos apklausos metu. Po įvykio į Valstybinę teismo medicinos tarnybą ji nesikreipė. Į savo šeimos gydytoją ar kitas gydymo įstaigas ji taip pat nesikreipė. Nedarbingumo pažymėjimas dėl šio įvykio jai išduotas nebuvo. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta, šia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieškinio savo sūnui nereikš. Ji savo sūnui pretenzijų nebeturi ir sutiktų su juo susitaikyti. Jei tokios galimybės nėra, sutiktų su baudžiamojo proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 23-25).

Liudytojas K. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 20.30 val., jam būnant savo namuose, pas jį buvo draugė I. J., ir atvažiavo I. J. sūnus D. P. J., kuris pradėjo belsti į duris. Atidarius duris I. J. pastebėjo, kad sūnus yra stipriai neblaivus. I. J. sūnus iškart, dar neįėjęs į vidų, I. J. grąžino jos telefoną, kurį buvo ryte paėmęs iš jos. I. J. įleido sūnų į jo (K. O.) namo vidų, su sūnumi nuėjo į kambarį, kur buvo liudytojas. Iškart po to paėmusi savo telefoną ir jo (K. O.) telefoną ji padavė juos jam (K. O.), kad šis juos paslėptų nuo I. J. sūnaus. Tai pamatęs, I. J. sūnus labai supyko, pradėjo I. J. grasinti, sakė „užmuš, pasmaugs ir senį užmuš“. Taip pat šaukė ant liudytojo, kad šis atiduotų jo telefoną. Po šių grasinimų I. J. sūnus dešine ranka griebė I. J. už plaukų ir tempė žemyn, po to kairiu kumščiu trenkė du kartus (savo motinai) į kairį paakį ir vieną kartą (savo motinai) į pakaušį (b. l. 36-37).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. P. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikų pripažino, nurodė, kad bylai aktualiu laiku, atėjęs pas motiną, kuri tuo metu buvo pas draugą K. O. (duomenys neskelbtini), visi gėrė alkoholį, tarp jo su motina kilo žodinis konfliktas dėl ankstesnių įvykių, kurio metu jis, supykęs, nesusivaldė ir, dešine ranka sugriebęs motinai už plaukų, patempė žemyn, o kaire ranka sudavė porą smūgių į veidą, galimai į skruostą, bei vieną kartą į pakaušį, supranta, kad tokiais veiksmais galėjo sukelti savo motinai fizinį skausmą. Tai, kad D. P. J. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną I. J. bei kad tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, nukentėjusiosios I. J. bei liudytojo K. O. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. P. J., 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 20.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,77 prom. neblaivumas), konflikto metu, (duomenys neskelbtini), panaudojo savo motinos I. J. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. sugriebęs motiną už plaukų, patempė žemyn, po ko, kumščiu du kartus sudavė motinai į kairiosios akies (paakio) sritį ir vieną kartą kumščiu sudavė į pakaušį, dėl ko I. J. patyrė fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad D. P. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji I. J. 2022 m. spalio 10 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (įteiktas 2022 m. lapkričio 8 d.) (b. l. 81), per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji byloje civilinio ieškinio nepareiškė, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. P. J., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstama veika baigta, padaryta prieš šeimos narį), į D. P. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų, nedirbantis, nesiregistruojantis Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas bausmės dydis (artimas BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam laisvės apribojimo bausmės vidurkiui) yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis D. P. J. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas 2022 m. rugpjūčio 28 d. nuo 00.30 val. iki 15.13 val. (b. l. 41-44). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. P. J. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 5 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu D. P. J. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 2) pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą arba mokslą, arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2022 m. rugpjūčio 28 d. nuo 00.30 val. iki 15.13 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti D. P. J. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 5 (penkis) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti D. P. J., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.