- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-14
- Bylos Nr.
- A2.6.-11758-843/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-11269-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2014 m. rugsėjo 12 d., apie 17:00 val., Laisvės pr. 125, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Citroen C5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip A. B. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 132 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, jis iš eismo įvykio vietos išvažiavo, tuo pažeisdamas KET 234 punkto reikalavimus. Taip A. B. padarė ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Šios faktinės aplinkybės nustatytos remiantis byloje esančiais rašytiniais dokumentais, tai yra policijos pareigūno M. M. 2014 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, papildomais duomenimis apie eismo įvykį, M. K. 2014 m. rugsėjo 12 d. paaiškinimu, 2014-09-23 Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotolentelėmis bei paties A. B. paaiškinimais, duotais tiek surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek teismo posėdžio metu. Jis su pažeidimais sutiko, paaiškino, jog atbuline eiga bandė prisiparkuoti automobilį, jo automobilyje yra įmontuota parkavimo jutiklių sistema, kuria jis visada pasitiki, tad ramiai parkavosi, bet šį kartą nesuveikė jutiklių sistema, neįspėjo apie greta esančią kliūtį ir jis įsirėmė į greta stovėjusį automobilį. Jis tuoj pat sustojo, išlipo pasižiūrėti susidariusios situacijos, apžiūrėjo abu automobilius, ant savo automobilio nieko nepamatė, kadangi jo automobilio visas kėbulas apibraižytas, o ant nukentėjusiojo automobilio pamatė, kad pabraižytas bamperis, pavalė, įlenkto sparno nematė. Supranta, jog suvokęs, kad sukėlė eismo įvykį, privalėjo palaukti nukentėjusio automobilio vairuotojo arba kviesti policiją, tačiau labai išsigando dėl tokios susiklosčiusios situacijos, pasimetė, pagalvojo apie jam gresiančias baisias pasekmes ir atėjus jo draugei iš įvykio vietos išvažiavo. Supranta, jog pasielgė labai negerai, nerūpestingai, dėl to labai gailisi, prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neatimti teisės vairuoti bei skirti mažesnę baudą. Visų šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų sudėties elementai.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę – A. B. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų, į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padarytų pažeidimų pobūdį, jų keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui (padaryti du pažeidimai, atsitrenkta į nukentėjusiojo automobilį išvažinėjant iš parkavimosi vietos, kuomet automobiliai buvo sustatyti arti vienas kito, kur transporto eismas nėra intensyvus), į tai, kad byloje nėra duomenų, kad A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kad sukėlė avarinę situaciją, pavojingą kitiems asmenims ar jų turtui ir pan. Atsižvelgiama ir į padarytos žalos dydį, kad automobiliams padaryti nežymūs apgadinimai, į tai, kad A. B. savo iniciatyva siekė savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (tai patvirtina M. K. pasirašytas raštelis, jog pretenzijų dėl eismo įvykio A. B. neturi), nepaisant to, kad jo automobilis draustas civilinės atsakomybės draudimu ir žalą nukentėjusiajam atlygino draudimo bendrovė, taip siekdamas sumažinti nukentėjusiojo patiriamus nepatogumus. Tai teismas taip pat pripažįsta A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. B. – galiojančių administracinių nuobaudų neturi, turi 15 metų vairavimo stažą, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis neteistas, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nuo 1999 m. aktyviai dalyvauja Raseinių rajono kultūros centro veikloje, turi skolinių įsipareigojimų bankui, nevedęs, tačiau kartu su drauge augina mažametę dukrą, taip pat prižiūri kartu su juo gyvenantį sunkiai sergantį tėvą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-827/2007, N5-542/2007, N3-331/2007, kt.). Teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, reikšmingų skiriamos nuobaudos individualizavimui, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju A. B. pagal ATPK 127 str. 2 d. skirtina minimali šio straipsnio sankcijoje numatyta bauda, o pagal ATPK 130 str. 1 d., taikant ATPK 30¹ straipsnį, skirtina 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos bendrintinos apėmimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 100 Lt (vieno šimto litų) (atitinka 28 EUR) baudą.
A. B. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (atitinka 289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, skirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę administracinę nuobaudą skirti 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) (atitinka 289 EUR) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Išaiškinti pažeidėjui, kad vadovaujantis ATPK 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 6030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 str. 1 d.).
Nutarimo vykdymo kontrolę pavesti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.