- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-12
- Bylos Nr.
- 2A-199-524/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Uosto vartai“, Kanados bendrovei „Vijur Management Holding Corporation“
- Trečiasis asmuo
- M. K., L. Š.
- Kategorijos
- 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja V. Olcvikienė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
2010 m. balandžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, vertėjai Anželai Tyščukienei, dalyvaujant ieškovui V. Ch., jo atstovui adv. Arūnui Skuolevičiui, atsakovo UAB,,Uosto vartai‘‘ atstovams Vitalijui Basinui, adv. Virgilijui Kaupui, atsakovės ,,Vijur Management Holding Corporation‘‘ atstovei adv. Ramutei Agnei Šimašienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. Ch. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Ch. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Uosto vartai“, Kanados bendrovei „Vijur Management Holding Corporation“, tretiesiems asmenims M. K. (M. K.), L. Š. (L. Š.) dėl akcijų priėmimo–perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu UAB „Uosto vartai“ priklausančių 300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 1997-07-25 priėmimo–pardavimo aktą Didžiosios Britanijos kompanijai „Mali Management Holding Co. Ltd“, pripažinti negaliojančiais UAB „Uosto vartai“ priklausančių 300 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 2000-03-27 ir 2000-03-29 akcijų perdavimo aktus tarp Didžiosios Britanijos kompanijos „Mali Management Holding Co. Ltd“ ir Kanados bendrovės „Vijur Management Holding Corporation“, pripažinti negaliojančiais 200 vnt. ieškovui nuosavybės teise priklausančių UAB „Uosto vartai“ akcijų perdavimus Didžiosios Britanijos kompanijai „Mali Management Holding Co. Ltd“ ir Kanados bendrovei „Vijur Management Holding Corporation“ ir grąžinti ieškovui šias akcijas, kurių vienos nominali vertė lygi 100 Lt, tiesiogiai iš Kanados bendrovės „Vijur Management Holding Corporation“, įpareigoti UAB „Uosto vartai“ akcijų tvarkytoją įrašyti į UAB „Uosto vartai“ akcininkų knygą akcininką V. Ch., nurodant jo valdomas 200 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Uosto vartai“ akcijų ir išduoti V. Ch. šių akcijų valdymą patvirtinantį dokumentą (sertifikatą).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovo teiginiai, kad jis nežinojo apie jo turimų akcijų perleidimą užsienio kompanijai, nepagrįsti ir neįrodyti, todėl atmestini. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nenuginčijo 1997-05-25 įvykusio fakto dėl akcijų priėmimo?perdavimo kitam asmeniui neteisėtumo, nepateikė jokių įrodymų, nenurodė faktinių aplinkybių dėl įvykusių sandorių neteisėtumo ar nepagrįstumo. Pažymėjo, kad neįrodžius įstatyme numatytų sandorio negaliojimo pagrindų ieškinio reikalavimai laikytini nepagrįstais. Konstatavo, kad ieškovas praleido 3 metų ieškinio senaties terminą 1997-05-25 sandoriui ginčyti, todėl ieškinį atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės ? ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikintinas. Apeliantas pažymi, jog ieškinį teismui pateikė nepraleidęs įstatymų nustatyto ieškinio senaties termino. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas žinojo apie akcijų perleidimą, nes byloje nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų ieškovo sudarytą sandorį. Nurodo, jog neatskleista bylos esmė, neišsiaiškintos faktinės ginčo aplinkybės, teismo sprendime atsižvelgta tik į atsakovų poziciją.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Uosto vartai“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovas apie ieškiniu ginčijamą sandorį sužinojo 1997-05-27, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jis praleido ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmetė. Teigia, kad ieškovas nenurodo jokių pagrindų ginčijamiems sandoriams nuginčyti, teisės normų, kurioms ginčijami sandoriai prieštarautų, todėl ieškinio reikalavimai laikytini nepagrįstais.
Kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimą tiek faktų nustatymo, tiek ir teisės taikymo aspektais, tai šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, privalo tikrinti ir vertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškinio senaties taikymui reikšmingas aplinkybes, ar pirmosios instancijos teismo išvados atitinka nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti reikšmingas jos taikymui aplinkybes: kokios trukmės ieškinio senaties terminas tam reikalavimui nustatytas įstatyme, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga, ar ji nebuvo sustabdyta, pratęsta arba nutraukta, ar, ieškinio senaties terminui esant praleistam, nėra pagrindo jį atnaujinti. Todėl šioje byloje galima padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialines teisės normas dėl ieškinio senaties termino.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pabrėžiama, kad, ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas turi nustatyti, kada prasidėjo ieškinio senaties termino eiga. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą). Šia civiline byla ieškovas iškėlė ginčą, suformuluodamas pagrindinį reikalavimą dėl 1997-07-25 akcijų priėmimo-perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir kitus išvestinius reikalavimus. 2000-11-09 ekspertizės aktu (t.1, b.l. 11) įrodyta, kad ieškovo parašas šiame akte buvo suklastotas, todėl subjektyvusis momentas negali būti siejamas su šio akto sudarymo data-1997-07-25. Ieškovas nurodo, kad jis apie šį dokumentą sužinojo tik po 2000-06-16, kada buvo pradėtas baudžiamasis tyrimas. Pirmosios instancijos teismas analizavo kitus dokumentus, pagrįsdamas atsakovų poziciją, kad ieškovas apie šį ginčo aktą turėjo žinoti, nors ir parašas jo buvo suklastotas ir šį terminą skaičiavo nuo 1997-08-26, t. y. datos kada pats ieškovas pateikė prašymą pakeisti akcijų savininką (baudžiamoji byla (t.4, b.l.106), tačiau teismas neįvertino kito įrodymo-liudytojo A. Ž. parodymų(baudžiamoji byla, t.6, b.l.96), iš kurių nustatyta, kad šį dokumentą išsiuntė ne ieškovas. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo ieškinio senaties terminą kitam dokumentui, kuris šioje byloje nebuvo ginčijamas -1997-05-25 susitarimui (t.1, b.l. 19, nepatvirtinta kopija civilinėje byloje) ir nustatė, kad šiam dokumentui ginčyti ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 1997-05-27.
Paminėtos nuostatos leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas ir taisykles dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, išdėstytas
2002-12-20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002-12-20 Nr. 39 Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje (Teismų praktika Nr.18). Teismas, konstatuodamas, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nenustatė reikšmingų jo eigai aplinkybių, susijusių su jo eigos sustabdymu ar nutraukimu, nes nevertino baudžiamosios bylos iškėlimo ir nagrinėjimo fakto (Teismų praktika Nr.18, p.221, 223). CK 1.130 str. 5 d. ( 1964 m. CK 89 str.5d.) yra nurodytas papildomas ieškinio senaties termino eigos sustabdymo pagrindas, kuriame nustatyta, kad jeigu teismas palieka nenagrinėtą pareiškimą baudžiamojoje byloje, tai prieš ieškinio pareiškimą prasidėjęs ieškinio senaties terminas eina toliau nuo nuosprendžio, kuriuo pareiškimas paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimo dienos. Paminėtame Senato nutarime yra išaiškinta, kad jei ieškinys baudžiamojoje byloje neišnagrinėjamas dėl to, kad jo teismui tardymo organai neperduoda, šio ieškinio pareiškimas turėtų būti laikomas pagrindu ieškinio senaties termino eigą nutraukti (Teismų praktika Nr.18, p. 225). Pridėtos prie šios civilinės bylos baudžiamoji byla įrodo, kad ieškovas dėl baudžiamojo tyrimo ginčo klausimu kreipėsi 2000-01-02 (baudžiamoji byla t.1, b.l.6), t.y. dar nepasibaigus 1964 m. CK nustatytam 3 metų bendrajam ieškinio senaties terminui dėl 1997-07-25 sudaryto dokumento ginčijimo, šioje byloje ieškovas buvo pripažintas nukentėjusiuoju (baudžiamoji byla, t.7, b.l. 59), konstatuotas jo parašo šiame dokumente suklastojimo faktas 2000-11-09 ekspertizės aktu. 2007-10-25 nutarimu šioje baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (baudžiamoji byla t.7, b.l.135-136) ir ieškovo ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjamas, tačiau ieškovas dar vykstant ikiteisminiam tyrimui 2002-07-15 kreipėsi su ieškiniu į teismą. Pirmosios instancijos teismas įrodymų, reikšmingų ieškinio senaties termino teisingam skaičiavimui, nevertino, todėl darytina išvada, kad net jeigu ir skaičiuojant ieškinio senaties termino pradžią nuo pirmosios instancijos teismo nustatyto momento - 1997-08-26, tai šiuo atveju nuo 2000-01-02 šio termino eiga buvo nutraukta, nes ieškovas kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo ir baudžiamojoje byloje jo ieškinys nebuvo nei išnagrinėtas, nei perduotas teismui nagrinėti. Todėl darytina išvada, kad ieškovas ieškinio senaties termino 2002-07-15 kreipęsis į teismą nepraleido. Tai, kad ieškinio senaties termino ieškovas nepraleido, įrodo ir jo pradžios skaičiavimo taisyklės, kurias pirmosios instancijos teismas pažeidė, nustatydamas jo pradžią dokumentui, kuris nebuvo ginčijamas šioje byloje - 1997-05-25 sandoriui(t.2, b.l.94). Ekspertizės aktu įrodžius, kad 1997-07-25 dokumente ieškovo parašas buvo suklastotas, darytina išvada, kad ieškovo turėjimo sužinoti momentas siejamas su kreipimosi dėl baudžiamojo tyrimo pradžia-2000-01-02, nors pats ieškovas nurodo vėlesnę datą - 2000-06-16, tačiau ši aplinkybė teisiškai nėra reikšminga, nes pagal 1964 m. CK 84 str.1d. bendras 3 metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavęs tik ieškinio senaties termino praleidimo klausimą nepasisakė dėl ginčo esmės, neanalizavo ieškovo ginčijamo sandorio teisėtumo CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais(Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo , įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas). Neperžengdamas CPK 320 straipsnio nustatytų bylos nagrinėjimo ribų apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Todėl konstatavus, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes apeliacinės instancijos teisme išnagrinėti bylos neįmanoma (CPK 326 str. 1d. 4p., 327 str. 1d.2p.).
1997-07-25 akcijų priėmimo-perdavimo akto sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo1994-07-05 redakcija (su 1995-12-20 įstatymo pakeitimais). Pagal šio įstatymo 32 str. 4 d. uždarosios akcinės bendrovės akcijos galėjo būti tik vardinės ir jų perdavimo tvarka turėjo būti nustatyta įstatuose. UAB ,,Uosto vartai‘‘ įstatų 4 p. buvo nustatyta vardinių akcijų pardavimo ir perleidimo tvarka( baudžiamoji byla , t.1, b.l.130), kurio 4.3 p. nustatyta, kad pardavus ar kitaip perleidus kito asmens nuosavybėn akcijas, padaromas atitinkamas įrašas bendrovės akcininkų įnašų ir akcijų registracijos knygoje ir vardinėje akcijoje (sertifikate). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš atsakovo pozicijos nustatyta, kad ieškovas buvo sudaręs akcijų dovanojimo sutartį, todėl visos sandorio teisėtumo ir galiojimo sąlygos, susijusios su jo turiniu, subjektais, forma privalo būti ištirtos pirmosios instancijos teisme pagal sandorių negaliojimo pagrindus bei jų aiškinimo taisykles. Apeliacija yra negalima dėl aplinkybių, dėl kurių nepasisakė pirmosios instancijos teismas, be to, reikia rinkti ir tirti įrodymus dėl akcijų registracijos knygos ginčo laikotarpiu vedimo, todėl apeliacinės instancijos teisme bylos išnagrinėti negalima. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas turi reikalavimo teisę tik dėl savo ginčijamo akcijų perleidimo, todėl teismas turėtų pasiūlyti ieškovą patikslinti savo reikalavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui .