Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. U. (V. U.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 58-176 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. U. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 12 metų. Bausmės pradžia: 2011 m. birželio 22 d. Bausmės pabaiga: 2023 m. birželio 22 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2019 m. birželio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. birželio 29 d. – 11 mėnesių 24 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Visais atvejais, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad dėl nuteisto asmens būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y., kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti pritaikius lygtinį paleidimą.

Nors nuteistasis teigia, kad Komisijos nariai prieštarauja patys sau ir nutarimą grindžia prieštaringomis išvadomis, tačiau daryti tokią išvadą nėra jokio pagrindo. Komisija skundžiamą nutarimą priėmė įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką bei pakartotinio smurtinio elgesio riziką pagal HCR-20 metodiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. U. 2019 m. birželio 22 d. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, be to, nėra nustatyta BVK 158 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant V. U. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos negalėtų būti taikomas. Taigi, yra formalus pagrindas svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi būti žema arba turi būti nustatyta, kad jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. V. U. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. U. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta V. U. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Pastebėtina, kad pirminio įvertinimo metu 2015 m. rugpjūčio 13 d. ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2015 m. gruodžio 17 d. nuteistajam buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pastaruoju metu, jau kurį laiką nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė (atlikus pakartotinį rizikos įvertinimą 2021 m. gruodžio 20 d. ir 2022 m. birželio 20 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika), todėl dar yra tobulintinų sričių.

Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įgijo tekintojo kvalifikaciją, Valstybinei ligonių kasai ir nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą yra atlyginęs, palaiko ryšius su tėvais. Galimo lygtinio paleidimo metu turės darbą, gyventų pas tėvus. Visos šios aplinkybės taip pat buvo įvertintos ir Komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarime Nr. 58-176. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Šiuo metu V. U. atlieka bausmę už nusikalstamų veikų padarymą, kurios priskiriamos nesunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijoms (BK 284 straipsnio 1 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nusikalstamą veiką V. U. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors, sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su asmens padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę.

V. U. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas antrą kartą. Iš nuteistojo V. U. asmens bylos matyti, kad 2022 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 59-2 Komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei atlikti nemokamus darbus. Nustatyta, kad pateiktas rekomendacijas nuteistasis vykdė: dalyvavo psichologinėse konsultacijose, tačiau intervencinė priemonė buvo nutraukta, nes nuteistasis nepriėmė jam siūlomos pagalbos, reiškė nepasitikėjimą priemonę vykdančiu psichologu, nuo 2022 m. gegužės 19 d. iki 2022 m. birželio 16 d. dalyvavo „Įžanginėje grupėje“, skirtoje alkoholio vartojimo prevencijai, iškilus poreikiui dalyvavo gydytojo psichiatro ir klinikinio psichologo konsultacijose. Visgi, teismas pažymi, kad priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, aplinkybė, kad jis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas, nėra besąlyginis pagrindas taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Kaip jau buvo minėta, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, kad asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pastebėtina, kad nuteistasis į Komisijos pateiktų rekomendacijų vykdymą įsitraukė bei įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse dalyvavo epizodiškai, daugiausiai prieš svarstymą Komisijoje, o ši aplinkybė rodo, kad nuteistojo pastangos skirtos ne savo elgesio korekcijai, o geresnei savo asmenybės ir elgesio charakteristikai prieš svarstymą Komisijoje.

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti V. U. elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistajam V. U. net 30 kartų buvo skirtos nuobaudos, o skatintas jis nebuvo nei karto. Teismo vertinimu, nuolatiniai nustatytos tvarkos pažeidimai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu ne visada stengiasi elgtis nepriekaištingai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad stebimas nuteistojo socialinis atsiskyrimas nuo aplinkos, o ši aplinkybė, vertinant ją su kitomis šioje nutartyje aptartomis aplinkybėmis, leidžia pagrįstai abejoti, kad būdamas laisvėje nuteistasis elgsis nepriekaištingai. Be to, atsižvelgus į dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių Socialinio tyrimo išvadoje, matyti, kad V. U. turi daug tobulintinų sričių, o tai neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jam būtų pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismo vertinimu, nuteistojo skunde akcentuojamos nuostatos, neva pataisos įstaiga neužtikrina jam tinkamo darbo, nesudaro pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad pats nuteistasis turi būti aktyvus ir savo iniciatyva reikšti norą dirbti pataisos įstaigoje, nepaisant to, kad tuo metu nėra laisvų darbo vietų, o ne vien tik pasyviai laukti iš pataisos įstaigos administracijos pasiūlymų dėl darbo. Tokios išvados nepaneigia ir tai, kad V. U. yra pateikęs (duomenys neskelbtini) klebono 2022 m. birželio 1 d. išduotą raštą apie galimybę jį įdarbinti ūkvedžio padėjėjo pareigose lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Pažymėtina, kad V. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011 m. birželio 22 d. Iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų matyti, kad V. U. 2011 m. rugsėjo 9 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo baustas, nes atsisakė administracijos pasiūlyto apmokamo valgyklos darbuotojo darbo. Vėliau dar kartą buvo baustas už atsisakymą atlikti paskirtą nuobaudą, t. y. dirbti nemokamus darbus. Kartą atliko nemokamus darbus įstaigos bibliotekoje – klijavo knygas. Taigi, matyti, kad nuteistasis V. U. ne tik nuo bausmės atlikimo pradžios nesikreipė į administraciją dėl galimybės įsidarbinti, nebandė rodyti savo teigiamo požiūrio į darbą, tačiau yra atsisakęs jam pateiktų pasiūlymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. gegužės 19 d. V. U. kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimybės užsiimti individualia apmokestinamąja veikla, o 2022 m. birželio 17 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu jam leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Nuteistojo akcentuojama motyvacija darbui ir tai, kad jis pradėjo vykdyti individualią veiklą, gali būti labiau susijusi ne su suvokiamu poreikiu valdyti nusikalstamo elgesio riziką, mažinant ją, ir tikru siekiu įsidarbinti pataisos įstaigoje, o labiau formaliais pagrindais. Pagrindą tokiai išvadai daryti sudaro aplinkybės, kad V. U. kreipėsi į įstaigos administraciją dėl galimybės užsiimti individualia apmokestinamąja veikla likus mėnesiui iki Socialinio tyrimo išvados surašymo.

Pabrėžtina, kad nuteistasis paleidžiamas iš laisvės atėmimo įstaigos tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina visų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir jos nutarimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai dar nėra pasiekti, todėl netikslinga V. U. taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimas Nr. 58-176, kuriuo atsisakyta taikyti V. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. U. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 58-176.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.