- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-29
- Bylos Nr.
- N-415-1101-06
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pran.), Edvardas Sinkevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas) ir Edvardo Sinkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. R., R. Š. ir R. L. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutarties panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnų 2005 m. gruodžio 6 d. nutarimais D. B., R. Š., R. L., A. R.buvo paskirta 450 Lt. bauda su pažeidimo padarymo įrankių konfiskavimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
D. B., R. Š., R. L., A. R. administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2005 m. lapkričio 25 d., apie 14,30 val. Nevėžio upės įlankoje, ties Bernatonių gyvenviete, Kauno rajone, jie žvejojo draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-337, 4.6 punktą.
Šalies argumentai
D. B., R. S. ir R. L. kreipėsi į teismą prašydami panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Jie paaiškino, kad nurodytu laiku žvejojo turėdami žvejo bilietus ir žvejojo su spiningu ir pjautine blizge, žuvų nebuvo pagavę. Toks žvejojimo būdas nedraudžiamas. Žvejojo kilnojamuoju būdu, prikeliant, kaip gaudo žuvis visi spiningautojai, todėl nepagrįstai apkaltinti žvejojimu draudžiamuoju būdu. Jie taip pat nurodė, kad policijos pareigūnai nėra liudytojai, nes jie nieko nematė, buvo iškviesti tik pasirašyti ant administracinių teisės pažeidimų protokolų.
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovai pirmosios instancijos teisme prašė skundus atmesti. Jie paaiškino, kad pareiškėjai žvejojo būtent draudžiamuoju būdu, t. y. staigiais užkertamaisiais judesiais traukdami valą gaudė žuvis už bet kurios kūno dalies. Tokį faktą patvirtina V. T., policijos tyrėjo R. A. ir A. K. tarnybiniai pranešimai. Pareiškėjų veiksmai buvo stebimi nuo 12 val. iki 14 val., inspektorius A. K. matė, kaip R. S. pagavo plakį už šono ir jį išmetė atgal į upę.
II.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartimi ginčijami nutarimai palikti nepakeisti.
Nutartyje nurodoma, jog pareiškėjai kaltinami pažeidę Mėgėjiškos žūklės taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-337, 4.6 punktą. Mėgėjiškos žūklės taisyklių 4.6 p. nurodyta, kad draudžiami žvejybos būdai - žūklė, duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju, bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.
Teismo posėdžio metu specialistu apklaustas garbės žvejys, sportinės žūklės federacijos viceprezidentas V. I. paaiškino, kad pareiškėjų nurodytą žvejojimą kilnojamuoju būdu, prikeliant, kuris nėra draudžiamas, nuo žvejojimo draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, kuriuo kaltinami pareiškėjai, skiria tik užkertamo judesio intensyvumas ir jėga. Dabartinės lietuvių kalbos žodyno IV leidimo 215 puslapyje intensyvumas apibūdinamas kaip energingai atliekamas, įtemptas, įtampus, smarkus veiksmas.
Kaltinant pareiškėjus Mėgėjiškos žūklės taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-337, 4.6 punkto pažeidimu, būtina nustatyti tai, kad jie žvejojo energingai atliekamais, įtemptais, smarkiais, iš jėgos atliekamais užkertamo judesio veiksmais ir tuo siekė žuvis sugauti blizge už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Tai, kad pareiškėjai padarė minėtą nusižengimą, nustatyta administracinio teisės pažeidimo protokolais, V. T., policijos tyrėjo R. A. ir A. K. tarnybiniais pranešimais, kurie, sutinkamai su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsniu, pripažintini tinkamais įrodymais, patvirtinančiais administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jo padarymu kaltinamo asmens kaltei nustatyti.
Akivaizdu, kad tarp šių įrodymų nėra nuotraukų ar vaizdo įrašų apie atliekamų užkertamų veiksmų intensyvumą ir jėgą. Tačiau teismas neturi pagrindo netikėti pareiškėjų veiksmus stebėjusio A. K. paaiškinimu, jog jis matė, kaip R. Š. pagavo plakį už šono ir jį išmetė atgal į upę. Tokius A. K. paaiškinimus atitinka liudytojo A. J., žvejojusio kartu su pareiškėjais draudžiamu užkabinamuoju būdu ir pripažinusio savo kaltę (b. l. 30-31, Nr. II-82-413-06), parodymai, jog pareiškėjai taip pat žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu. Tokie liudytojo parodymai atitinka jo paaiškinime nurodytas aplinkybes (b. l. 10, Nr. II-82-413-06) ir atitinka liudytojo V. T. parodymus, jog stebimi žvejai staigiais užkertamaisiais judesiais traukdami valą siekė pagauti žuvis už bet kurios kūno dalies.
Teismo posėdžio apžiūrėjus konfiskuotus žvejybos įrankius, specialistas V. I.paaiškino, kad tokie žvejybos įrankiai nėra draudžiami, tačiau jais įmanoma žvejoti draudžiamu užkabinamuoju būdu, kai žuvis sugaunama kabliuku už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą, būdu.
Padaryta išvada, kad surinkta pakankami patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog D. B., R. Š., R. L., A. R. 2005 m. lapkričio 25 d., apie 14,30 val. Nevėžio upės įlankoje, ties Bernatonių gyvenviete, Kauno rajone, žvejojo draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, tuo pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. Dl-337, 4.6 punktą ir tokia pareiškėjų veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, o skunduose nurodyta aplinkybė, jog nėra duomenų, kad padaryta žala, nelaikytina reikšminga, nes kvalifikuojant veiką pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, žalos padarymas nėra veiką kvalifikuojantis požymis.
Administracinio teisės pažeidimo protokolai surašyti ir administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėtos tam įgaliotų pareigūnų, nuobauda paskirta nepažeidžiant nuobaudos skyrimo terminų, norminio akto, numatančio atsakomybę už tokio administracinio teisės pažeidimo padarymą nustatytose ribose, jiems suteiktų įgaliojimų ribose, įvertinus padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
III.
A. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos ginčijamą nutarimą. Jis su paskirta nuobauda nesutinka, nes jis visai nežvejojo, o su broliu R. Š. ir draugais R. L., D. B. bei D. G. buvo atvažiavęs į gamtą pasižiūrėti kaip jie žvejoja, iš jo nebuvo konfiskuotos jokios žvejojimo priemonės, masalai ar žuvys, tačiau bendrai su visais žvejojusiais jis buvo nubaustas.
R. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos ginčijamą nutarimą.
Su administracine nuobauda nesutinku, kadangi žvejojo turėdamas su savimi žvejo bilietą, žvejojo spiningu su pjautine blizge. Toks žvejojimo būdas nedraudžiamas. Žvejojo kilnojamuoju būdu, prikeliant, kaip gaudo žuvis visi spiningautojai. Jokios žuvies nebuvo pagavęs, nors administracinio teisės pažeidimo protokole klaidingai pažymėta, kad žuvį paslėpė krūmuose, tačiau nutarime dėl nubaudimo grafoje „Pažeidimu padaryta žala“, įrašo, kad padarė gamtai ir žuviai žalą, nėra, žuvis nerasta. Ant administracinio teisės pažeidimo protokolo pasirašę liudytojais policijos darbuotojai V. T. ir A. P. į vietą buvo iškviesti tik vėliau pasirašyti ant protokolų, jie nėra liudytojais, nes nieko nematė.
Žemesnės instancijos teismas
Su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi nesutinka, kadangi teismas skundą išnagrinėjo vienšališkai, patikėjo tik suinteresuotų asmenų - policijos darbuotojo V. T., gamtos apsaugos inspektoriaus A. K. bei nežinia iš kur atsiradusio teisme A. A. parodymais, kurio įvykio metu visai nebuvo ir jis niekur oficialiuose dokumentuose nefigūravo, todėl jis negalėjo matyti įvykio aplinkybių. Taip pat teismas pasirėmė liudytojo A. J. parodymais, kuris, neva, teisme tvirtino, kad matė žvejodamas, kaip jis žvejojo draudžiamu užkabinamuoju būdu. Tačiau jis teisme aiškino priešingai, nei teigiama nutartyje, kad nematė kokiu būdu jie gaudė žuvį. Į teisėjo klausimą atsakė: „Ką aš žinau kaip jie gaudė, aš žvejot ateinu, o ne į kitus žiūrėt“. Kaip teismas pažymėjo nutartyje, kad žvejojimą kilnojamai į būdą prikeliant, kuris nėra draudžiamas, nuo žvejojimo užkabinamuoju būdu, kuris draudžiamas, skiria tik užkertamo judesio intensyvumas ir jėga, tai kaip ir kas galėjo nustatyti ir ar nustatė to judesio intensyvumą ir jėgą. Todėl nebuvo galima teigti, kad jis žvejojo būtent užkabinamuoju būdu ir judesiai buvo tokie, o ne kitokie. Tai tik spėlionės, o spėjimais negali būti grindžiamas teismo sprendimas, jis turi būti pagrįstas objektyviai nustatytais faktais, o ne prielaidom.
Šalies argumentai
R. Lukšys apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos inspekcijos ginčijamą nutarimą.
Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Kauno apygardos teismas priimdamas nutartį pažeidė ATPK 257 straipsnio reikalavimus, nes visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių. Nei liudytojų paaiškinimuose, nei RAAD GGA bei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose neminima, kad apeliantas žvejojo draudžiamu būdu. Taip pat nebuvo atsižvelgta į apelianto paaiškinimus, kad jis nežvejojo, nes buvo sugedusi ritė. Nors jo žvejybos priemonės, kaip daiktinis įrodymas buvo pateiktos teismui, jos nebuvo tinkamai apžiūrėtos. Tokiu būdu jo kaltė ir priešingas teisei veikimas ar neveikimas nenustatyti. Vien ta aplinkybė, kad apeliantas buvo netoliese asmenų prisipažinusių, kad padarė administracinį teisės pažeidimą (A.J.), nėra pagrindas traukti jo administracinėn atsakomybėn. Remiantis tuo galima tvirtinti, kad apelianto veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Todėl galima konstatuoti, kad teismas pažeidė ATPK 9 ir 284 straipsnių reikalavimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytojų ir RAAD GGA bei policijos pareigūnų paaiškinimuose yra prieštaravimų, pvz : 2005 lapkričio 29 d. ATPK protokole Nr.014313 RAAD GGA pareigūnas A. K. fiksuoja, kad pagautos žuvys slepiamos krūmuose, bet tarnybiniame pranešime teigia, kad žuvų rasti nepavyko, nes jas uždengė sniegas. Fotografuojama ar filmuojama nebuvo. 2005 12 06 RAAD GGA nutarime skirti administracinę nuobaudą jau neminima, kad buvo pagautos ir slepiamos krūmuose žuvys. Galima kritiškai vertinti ir liudytojo V. T. parodymus, nes jis viską stebėjo iš kito Nevėžio upės kranto 100 m. atstumu ir todėl negalėjo aiškiai matyti visų žvejų veiksmų. Teismas neteisingai įvertino liudytojo A. J., žvejojusio netoliese ir pripažinusio savo kaltę, parodymus. Kauno apygardos teismo nutartyje teigiama, kad RAAD GGA pareigūno A. K. paaiškinimus atitinka A. J. parodymai, kad netoliese buvę žvejai, taip pat žvejojo draudžiamu užkertamuoju būdu. Tuo tarpu teismo posėdžio protokole (b.1.89) užfiksuota, jog A. J. nematė ką darė kiti žvejai, tik mano, kad jie žvejojo tokiu pat būdu, kaip ir jis. Todėl akivaizdu, kad šiuo atveju teismas rėmėsi ne faktais, o prielaidomis.
Nebuvo tinkamai įvertintas ir specialisto V. J. I., sportinės žūklės federacijos viceprezidento paaiškinimas, kad toks būdas, kokiu buvo žvejojama, yra leistinas, tik neaišku koks buvo staigumas, todėl negalima pasakyti, ar tas būdas buvo draudžiamas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad esant neaiškumams, pagal bendrus teisės principus jie turi būti traktuojami apelianto naudai.
Kritiškai reikėtų vertinti ir Raudondvario PN pareigūno R. A. parodymus, nes jie akivaizdžiai prieštaringi. Teismo posėdžio metu jis teigia, kad nuvykęs prie Nevėžio matė už šono pakabintas žuvis, o į teismo posėdžio pirmininko klausimą atsako, kad pagautų žuvų nematė, jas matęs tik aplinkos apsaugos inspektorius (b. 1. 90). Be to nesuprantama kaip žvejai suvokdami, jog juos stebi uniformuotas policijos pareigūnas ir žinodami, kad elgiasi neteisėtai, galėjo toliau tęsti savo veiką.
Priimdamas nutartį Kauno apygardos administracinis teismas vadovavosi vien formaliais įrodymų vertinimo kriterijais ir negalėjo priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo.
Atsiliepimas
D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą su juo sutinka. Jis nurodė, kad jis žvejojo su pilkeriais. Naudojant pilkerius, nėra nusižengta Mėgėjiškos žūkės taisyklių 4.1, 4.2, 4.5 bei 4.6 punktams, kadangi nei pilkeriai, nei spiningavimas jais nėra priskiriami prie uždraustų žūklės būdų ir įrankių. Pilkeris yra pirktinė arba savadarbė pasunkinta blizgė, turinti vieną arba kelis vienšakius, dvišakius ar trišakius kabliukus (jei skaičius nėra viršytas leistino kabliukų skaičiaus) ir naudojama gaudyti spiningavimo būdu plėšriąsias žuvis priedugnio vandens sluoksniuose, tiek gėluosiuose vandens telkiniuose, tiek ir jūroje. Spiningavimas pilkeriu (pilkeriavimas) pasižymi tuo, jog blizgė (t. y. pilkeris) metamas tolimais atstumais, jeigu gaudoma nuo kranto. Šio būdo išskirtinumas yra tai, kad pats masalas (t. y. pilkeris) sunkus, todėl norint, jog jis tinkamai viliotų žuvis, reikalingi staigūs bei aktyvūs judesiai. Kadangi gana dažnai žuvys pilkerį griebia atsargiai, taip pat dugne būna įvairių kliuvinių, kuriuos žvejys jaučia labai panašiai kaip žuvies kibimą, stiprūs pakirtimai irgi dažnai kartojami. Tokiu būdu gali susidaryti apgaulingas įspūdis, jog meškeriotojas specialiai stengiasi užkabinti žuvį už šono. Kitas dalykas - stiprus pakirtimas (užkirtimas) reikalingas, kad kabliukas (kabliukai) tvirčiau įsikirstų į kietus lydekos ar sterko žabtus.
Kauno apygardos teismas priimdamas nutartį pažeidė ATPK 257 str. reikalavimus, nes visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neįvertino visų bylos aplinkybių. Jo ir kitų su juo žvejojusių asmenų kaltė ir priešingas teisei veikimas ar neveikimas nenustatyti. Jokio administracinės teisės pažeidimo jis ir kiti asmenys nepadarė.
Nebuvo tinkamai įvertintas specialisto Vytauto Juozo Ignatavičiaus, sportinės žūklės federacijos viceprezidento, paaiškinimas, kad toks būdas, kokiu buvo žvejojama, yra leistinas, tik neaišku koks buvo staigumas, todėl negalima pasakyti ar tas būdas buvo draudžiamas. Nebuvo tinkamai įvertinti ir liudytojų paaiškinimai. Priimdamas nutartį Kauno apygardos administracinis teismas vadovavosi vien formaliais įrodymų vertinimo kriterijais ir negalėjo priimti teisingo ir pagrįsto sprendimo.
Atsiliepimas
Institucija, kurios nutarimai skundžiami, atsiliepimais į apeliacinius skundus prašo skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai atmestini.
Mėgėjiškos žūklės taisyklių 4.6 p. nurodyta, kad draudžiami žvejybos būdai - žūklė, duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju bei kitu ne mėgėjiškos žūklės įrankiu.
Kadangi administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys šiuo atveju žvejojo leistinais įrankiais, vertinant jų veiksmus svarbu nustatyti ar šiais įrankiais žvejota leistinu būdu, t. y. ar nebuvo naudojamas užkabinamasis žūklės būdas.
Teismo posėdžio metu specialistu apklaustas garbės žvejys, sportinės žūklės federacijos viceprezidentas V. I. nurodė, kad žvejojimą kilnojamuoju būdu, prikeliant, kuris nėra draudžiamas, nuo žvejojimo draudžiamuoju užkabinamuoju būdu, kuriuo kaltinami pareiškėjai, skiria tik užkertamo judesio intensyvumas ir jėga. Dabartinės lietuvių kalbos žodyno IV leidimo 215 puslapyje intensyvumas apibūdinamas kaip energingai atliekamas, įtemptas, įtampus, smarkus veiksmas.
Žvejojimas energingai atliekamais, įtemptais, smarkiais, iš jėgos atliekamais užkertamo judesio veiksmais rodo siekį žuvis sugauti blizge už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą. Kad pareiškėjai žvejojo būtent tokiu neleistinu būdu ir padarė administracinį teisės pažeidimą, įrodo V. T. ir A. K. tarnybiniai pranešimai, kurie patys matė ir tam tikrą laiką stebėjo apeliantų neteisėtus veiksmus. Netikėti jų parodymų objektyvumu nėra teisinių pagrindų. Pažymėtina, kad A. K. yra aplinkos apsaugos inspektorius, vykdęs savo tiesiogines pareigas, pats įsitikino veiksmų neteisėtumu ir ėmėsi priemonių užkirsti kelią daromam pažeidimui bei sulaikyti pažeidėjus. Būtent jo veiksmais buvo nutraukta neteisėta veika. Tuo tarpu traukiamų atsakomybėn asmenų paaiškinimai vertintini kritiškai kaip siekis išvengti atsakomybės.
Vertinant liudytojo A. J. parodymus, duotus teisme, galima patvirtinti, jog A. K. nurodė objektyvias įvykių aplinkybes, jog stebimi žvejai staigiais užkertamaisiais judesiais traukdami valą siekė pagauti žuvis už bet kurios kūno dalies.
Pažymėtina ir tai, jog pasak specialisto V. I. žvejybos įrankiai, rasti pas apeliantus, nėra draudžiami, tačiau jais įmanoma žvejoti draudžiamu užkabinamuoju būdu, kai žuvis sugaunama kabliuku už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą, būdu.
Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nutarimai, kuriais pareiškėjai pripažinti kaltais padarę administracinį teisės pažeidimą, yra teisėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. R., R. Š. ir R. L. apeliacinius skundus atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.