- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-22
- Bylos Nr.
- e2S-1469-390/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02810-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- G. B., UAB ,,Sauga“, P. O., UAB ,,Tistera“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui V. Č. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys G. B., UAB ,,Sauga“, P. O., UAB ,,Tistera“, antstolė R. P., advokatas J. K., A. P., M. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teisme ieškovė V. F. pateikė ieškinį atsakovui V. Č. dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė ieškiniu prašo teismo įpareigoti Kauno prokuratūrą atlikti tiriamuosius padarytų nusikaltimų veiksmus pagal BPK 20 str., priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos už išsisukinėjimą ir ieškovės kvailinimą, įpareigoti Kauno prokuratūrą atleisti iš pareigų prokurorą V. Č., įpareigoti Kauno prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą, įpareigoti G. B., R. P., P. O., J. K., A. P., M. P. neišvykti iš Lietuvos arba juos suimti, įpareigoti P. O. ir G. B. neperparduoti jokio jų vardu ir sutuoktinių bei šeimos narių vardu esamo turto, išduoti įsakymą įpareigoti Vidaus reikalų ministeriją suteikti ieškovės šeimai liudininkų apsaugos programą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinyje nurodyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytus reikalavimus, t. y. nurodyti ieškinio sumą, jeigu ieškinys turi būti įkainotas (1 punktas), aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (2 punktas), įrodymus, patvirtinančius ieškovės išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamąsias vietas ir kitokių įrodymų buvimo vietą (3 punktas), ieškovės reikalavimą (ieškinio dalyką) (4 punktas), ieškovės nuomonę dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba parengiamasis procesinis dokumentas (5 punktas), informaciją, ar byla bus vedama per advokatą (6 punktas). Taip pat teismas įpareigojo ieškovę sumokėti 6 158 Eur žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles.
Teismas nustatė, kad ieškovės pateiktame ieškinyje nėra duomenų apie jos kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nenurodytas procesinis sprendimas, kuriuo prokuroras atsisakė nagrinėti jos skundą dėl nusikaltimo padarymo ar priėmė kitokį sprendimą dėl V. F. pareiškimo (pareiškimų) baudžiamojo proceso pradėjimo klausimu. Teismas pažymėjo, kad prie ieškinio pridėtame prokuroro atsakyme V. F. taip pat nurodoma, kad nėra aišku, kokie konkrečiai procesiniai sprendimai yra skundžiami, apie kokią nusikalstamą veiką pranešama ir ar apie ją pranešama apskritai. Iš ieškinio turinio nėra aišku, dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų apeliantė patyrė neturtinę žalą, kuo pasireiškė neturtinė žala. Ieškovė nenurodė turtinės žalos sudėties, nepateikė ją patvirtinančių įrodymų, reikalavime neprašė tokią žalą priteisti, nenurodė koks priežastinis ryšys sieja neteisėtus prokuroro veiksmus (neveikimą) su V. F. patirta žala. Teismas ieškovei išaiškino, kad reiškiant ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tinkama atsakove byloje yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, o ne prokuratūros pareigūnas.
II. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo ieškinį nagrinėti iš esmės, kadangi ieškinys atitinka visus reikalavimus. Apeliantė prašo jos ieškinį priimti, nes pagal Žmogaus teisių konvencijos 13 straipsnį kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, pripažintos Konvencijoje, buvo pažeistos, turi teisę pasinaudoti efektyvia teisine gynyba valstybiniuose organuose, nesvarbu, ar tai padarė einantys oficialias pareigas asmenys. Teigiama, kad teismas pažeidė Žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalį. Ieškovės ieškinys pareikštas dėl nusikalstama veika padarytos žalos, todėl pagal CPK 83 straipsnio 4 dalį yra neapmokestinamas. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), yra faktas, kad prokuroras V. Č. atsisako nagrinėti jam nurodytus nusikaltimus. Įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vieta yra prokuratūrai žinomi, trečiųjų asmenų adresai taip pat nurodyti. Ieškovės reikalavimas yra 500 000 Eur. Ieškovė nurodo, kad neprašo teismo sprendimo už akių, bylą ves be advokato. Be to, prašo skundžiamą nutartį priėmusią teisėją byloje patraukti atsakove už nuskalstamais veiksmais ieškovei teisme daromą žalą, bylos vilkinimą ir tyčinį teisinį nekompetentingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nustatytų procesinio dokumento (ieškinio) trūkumų
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas ieškovei V. F. 2016 m. gegužės 5 d. nutartimi nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – ieškinyje nurodyti CPK 135 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytus reikalavimus, įpareigojo sumokėti 6 158 Eur žyminį mokestį. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties, nurodydama, kad ieškinys nėra su trūkumais. Ieškovė atskirajame skunde nesuformulavo apeliacijos dalyko (reikalavimo dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties panaikinimo ar pakeitimo), tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog apeliacijos dalykas yra nutarties, kuria ieškovei nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 500 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (ieškinio pavadinime ir turtinę žalą), padarytos Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro atsisakymu tirti aplinkybes, kurias ieškovė vadina nusikaltimu, todėl darytina išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atlyginimo žalos, atsiradusios dėl prokuratūros pareigūno neteisėtų veiksmų (neveikimo) (CK 6.272 straipsnis). Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-364/2008; 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. ir kt. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-200/2010; kt.). Ieškovė, teigdama, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras atliko neteisėtus veiksmus, turėjo nurodyti dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų apeliantė patyrė neturtinę žalą (faktinį ieškinio pagrindą) bei pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės nurodytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–3 punktas).Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nenurodė dėl kokių konkrečių faktinių prokuroro veiksmų apeliantė patyrė neturtinę žalą, nepateikė duomenų apie jos kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo instituciją, prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo, nenurodė procesinio sprendimo, kuriuo prokuroras atsisakė nagrinėti jos skundą dėl nusikaltimo padarymo ar priėmė kitokį sprendimą dėl V. F. pareiškimo (pareiškimų) baudžiamojo proceso pradėjimo klausimu. Todėl konstatuotina, kad ieškovės ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų.Ieškovei taip pat buvo išaiškinta, kad reiškiant ieškinį dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, tinkama atsakove byloje yra Lietuvos Respublikos įgaliota institucija, o ne prokuratūros pareigūnas. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek atskirajame skunde atsakovu nurodo prokurorą V. Č., o ne Lietuvos Respublikos įgaliotą instituciją, kas taip pat laikytina ieškinio turinio trūkumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nustatytų reikalavimų, kadangi ieškovė nenurodė turtinės žalos sudėties, nepateikė ją patvirtinančių įrodymų. Atkeiptinas dėmesys, kad ieškovės nurodė tik neturtinės žalos dydį (500 000 Eur).Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Visgi teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, todėl ieškinio pareiškimu gali būti pripažįstamas ne bet koks asmens surašytas raštas, nors ir įvardintas ieškiniu dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas ieškovei terminą ieškinio, atitinkančio CPK 135 straipsnio 1 dalyje 1–6 punktuose nustatytus reikalavimus, nepažeidė ieškovės nurodytų Europos žmogaus teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatų.Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovai bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Atsižvelgiant į nustatytą reglamentavimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę sumokėti 6 158 Eur žyminį mokestį, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria ieškovė įpareigota sumokėti 6 158 Eur žyminį mokestį, naikintina dėl netinkamai pritaikytų proceso teisės normų ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kurie nesusiję su apeliacijos dalyku.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties dalį, kuria ieškovė per 7 ( septynių) dienų terminą įpareigota sumokėti 6158 Eur žyminį mokestį.
Kitas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties dalis palikti nepakeistas.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.