Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, administracine tvarka nebaustas, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 10 mėn. laisvės apribojimo bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 88 parų arešto bausmę;

2) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, kuri pakeista Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi, subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. birželio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. P. nuo 2019 m. spalio 25 d. 23.50 val. iki ne vėliau kaip 2019 m. spalio 26 d. 0.44 val. namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę A. R., t. y. namo prieškambaryje suduodamas delnu į dešinę akį, kairės rankos kumščiu suimdamas nukentėjusiosios plaukus ir jėga nutempdamas nukentėjusiąją į kambarį bei pasodindamas ant lovos, dešinės rankos delnu suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius A. R. į veido kairę pusę, kaire ranka suėmęs nukentėjusiosios plaukus ir juos laikydamas, dešinės rankos delnu suduodamas nukentėjusiajai ne mažiau kaip keturis smūgius į veidą, pataikydamas į kaktą, nosį, lūpas, smakrą, veido kairę ir dešinę puses, suduodamas kumščiais ne mažiau kaip tris smūgius į abi nukentėjusiosios šlaunis bei rankomis suimdamas dešinę nukentėjusiosios pėdą ir sukdamas ją, vėl suimdamas kaire ranka nukentėjusiosios plaukus, dešine rankos delnu suduodamas ne mažiau kaip penkis smūgius į nukentėjusiosios veidą, padarė sužalojimus: poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, paakiuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir kairėje šlaunyje, sukėlusius A. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. spalio 25 d. apie 23.00 val. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kuriuose gyveno kartu su sugyventine A. R.. Namuose tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas dėl pinigų. Būnant virtuvėje A. R. jį pastūmė ir nurodė, kad jis namuose nepageidaujamas. Susinervinęs paspyrė sugyventinės batus. Pastebėjęs, kad sugyventinė, sėdėdama ant svetainės kambaryje esančios sofos, norėjo į jį mesti kažkokį daiktą, priėjo prie A. R. ir pasakė: „žema man tave skriausti“ bei imituodamas spjovė į veidą. Sugyventinė jam spyrė, tačiau neskaudėjo. Jis rankos delnu trenkė sugyventinei į žandą. Paėmęs už galvos sudavė delnu apie penkis smūgius sugyventinei į veidą. Pripažįsta, kad sugyventinę mušė taip, kaip nurodyta įtarime, t. y. suėmęs už plaukų jėga laikė ir dešinės rankos delnu daužė sugyventinei per veidą, pataikė į kaktą, akis, nosį, lūpas, abu skruostus. Pripažįsta, kad kumščiais daužė per abi šlaunis ir, kai sugyventinė norėjo nuo jo atsispirti, buvo suėmęs dešinės kojos pėdą ir suko, norėdamas sukelti skausmą. Smūgių metu ir pešdamas plaukus tikrai sukėlė sugyventinei skausmą. Smurto prieš A. R. priežasties įvardinti negali, nes nežino. Buvo neblaivus, tačiau viską pamena. Be abejo alkoholis padarė įtaka jo elgesiui, blaivus tikrai nebūtų mušęs A. R.. Kartu su A. R. nebegyvena, jos telefonu atsiprašė. Dėl įvykio labai gailisi (b. l. 81–84, 92–94, 99–101).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo P. P. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad 2019 m. spalio 25 d. apie 23.50 val. į namus grįžęs sugyventinis P. P. nieko nesakęs rankos delnu sudavė į dešinę akį, ranka suėmęs plaukus nutempė į kambarį ir pasodino ant sofos. Tebelaikydamas plaukus sugyventinis dešinės rankos delnu daužė jai kairę veido pusę, sudavė ne mažiau kaip keturis kartus. Mušdamas klausė, kur automobilis, kurį ji buvo palikusi pas seserį kieme, jog sugyventinis neapgadintų. Sugyventinis dešine ranka daužė jai veidą – kaktą, nosį, lūpas, smakrą, veido kairę ir dešinę pusę. Visą laiką kaltino neištikimybe, bet koks atsakymas sugyventiniui sukeldavo įniršį. Sugyventinis sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius. Labai skaudėjo. Sėdėdama stūmė jį nuo savęs kojomis. Sugyventinis ėmė kumščiais daužyti kojas, sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į abi šlaunis. Buvo pagavęs dešinę koją ir, suėmęs abiem rankomis pėdą, ją suko į šoną, norėdamas išsukti. Labai skaudėjo. Tada sugyventinis vėl pačiupo jos plaukus, pešė, vėl daužė dešinės rankos delnu į veidą. Sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius. Nusprendusi priešintis, jog galėtų pabėgti, čiupo nagais sugyventiniui už veido. Sugyventiniui paleidus, išbėgo į lauką, nubėgo pas seserį ir iškvietė policijos pareigūnus. Sugyventinis smurtą vartojo nuo 23.50 val. iki 1.00 val., tai sukėlė fizinį skausmą. Sugyventinis smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 40–43, 46–49).

Liudytoja B. P. parodė, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 00.30 val. į sodo namelį atėjo sesuo A. R., kuri buvo susijaudinusi ir labai išsigandusi. Sesuo pasakė, kad ją sumušė P. P. ir paprašė iškviesti policiją. Seseriai padavė savo telefoną, kad ji pati policijai papasakotų, kas nutiko. Sesuo paskambino į policiją. Matė, kad sesers veidas buvo raudonas ir patinęs, manė, kad sesuo apsiverkusi. Kartu su seserimi išėjo į lauką laukti pareigūnų. Atvykus policijos pareigūnams, P. P. sakė, kad sesers nemušė, kad ji dėl visko kalta ir panašiai. Virtuvėje ant grindų matė numestą plaukų kuokštą. Sesuo sakė, kad plaukus išpešė P. P., kai buvo suėmęs už plaukų, pargriovęs ant žemės ir tempė per grindis. Tik po to pamatė, kad sesers veidas sumuštas, po abiem akimis atsirado kraujosruvos. Sesei skaudėjo akys, kurį laiką negalėjo vairuoti, taip pat sakė, kad skauda kažkurią koją. Anksčiau jos akivaizdoje P. P. yra suėmęs sesei už plaukų ir tempęs galvą. Ne kartą yra mačiusi, kaip P. P. agresyviai puola ant sesers ir ji turi slėptis. Šiuo metu sesuo su P. P. nebegyvena (b. l. 60–63).

Iš 2019 m. spalio 26 d. A. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. spalio 25 d. apie 23.50 val. grįžęs į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, neblaivus sugyventinis P. P. ne mažiau kaip 20 smūgių delnais sudavė į veidą, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiais sudavė į kojas, laužė dešinę pėdą (b. l. 7–10).

Iš 2019 m. spalio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Apžiūros metu ant virtuvės grindų plytelių rasti ir paimti du plaukų kuokštai, kurie supakuoti į spec. paketą Nr. HA8941851 (b. l. 13–20).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pokalbio garse įraše užfiksuota, jog paskambinusi moteris, prisistačiusi A. R., Bendrojo pagalbos centro operatoriui pranešė, kad ją labai sumušė į namus atėjęs žmogus. Policijos pareigūnų lauks prie namo, nes namuose būti negali, kadangi bijo, jog užmuš (b. l. 29–31).

Iš specialisto išvados Nr. 1237/2019 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, paakiuose, nosies nugarėlėje, kairiame skruoste, viršutinėje lūpoje ir kairėje šlaunyje A. R. padarytos kieto buko daikto poveikyje, galimai aplinkybėse nurodytu laku, t. y. 2019 m. spalio 25 d. A. R. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai A. R. padaryti dėl ne mažiau kaip dvylikos bukų trauminių poveikių, tai nurodo sužalojimų kiekis ir jų lokalizacija. Sužalojimai A. R. padaryti dėl pašalinės jėgos poveikio. Sužalojimai A. R. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. P. P. veiksmai sukėlė A. R. fizinį skausmą (b. l. 35).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2019 m. spalio 26 d. apie 00.44 val. buvo gautas pranešimas apie sumuštą pranešėją. Atvykus į įvykio vietą, A. R. nurodė, kad ją sumušė į namus neblaivus grįžęs sugyventinis P. P.. Moteris teigė, kad sugyventinis rankomis daužė galvą, rovė plaukus, rankomis buvo užlaužęs koją. Dėl tokių sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Moteris virtuvėje parodė išrautų plaukų kuokštą. Ant moters kairės pusės skruosto matėsi paraudimas. P. P. paaiškino, kad sugyventinės nemušė, buvo sugriebęs už kojos. P. P. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b. l. 36–37).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo P. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis P. P. naktį iš 2019 m. spalio 25 d. į 2019 m. spalio 26 d. smurtavo prieš A. R., kuri buvo kaltinamojo sugyventinė, t. y. šeimos narys (BK 248 straipsnio 1 dalis), ir tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Nors kaltinime nurodyta, kad smurtas buvo vartotas nuo 2019 m. spalio 25 d. 23.50 val. iki 2019 m. spalio 26 d. 1.00 val., nusikalstamos veikos laikas tikslintinas, nurodant, kad smurtauta buvo nuo 2019 m. spalio 25 d. 23.50 val. iki ne vėliau kaip 2019 m. spalio 26 d. 0.44 val., nes pagal bylos duomenis būtent tuo metu nukentėjusioji jau buvo pabėgusi nuo smurtaujančio sugyventinio pas savo seserį ir skambino į Bendrąjį pagalbos centrą (b. l. 28).

Kaltinamojo P. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas pažymi, kad iš karto po nusikalstamos veikos padarymo P. P. buvo nustatytas 1,84 promilės girtumas (b. l. 36–37). Pats kaltinamasis apklausos metu pripažino, kad taip pasielgė paveiktas alkoholio. Tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio asmuo, laikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes nustatytas apsvaigimas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta, kad P. P. 2017 ir 2018 metais yra pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį, tai patvirtina ir byloje esantys duomenys (b. l. 120–125, 133–136, 144–148). Teistumas už šias veikas padarant naują veiką nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi naują tyčinį nusikaltimą P. P. padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, laikytina, jog šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu, kaip tai suprantama pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 157–159), todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę P. P., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (2009 m. teistas dėl smurto prieš kitą asmenį (teistumas išnykęs), o 2017 ir 2018 metais teistas dėl smurto prieš tą pačią nukentėjusiąją A. R., administracine tvarka nebaustas, dirbantis), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. 2019 m. spalio mėnesį nusikalstamą veiką P. P. padarė praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai baigė atlikti jam skirtą arešto bausmę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – maksimalios trukmės, t. y. 90 parų, areštą. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 60 parų arešto (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas P. P. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 26 d. 1.00 val. iki 2019 m. spalio 27 d. 15.20 val. (2 paras) (b. l. 69–71).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį, t. y. sugyventinę, padarė ne pirmą kartą, kaltinamajam kartu su bausme paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 3 dalis, 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 72–73).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, sunaikintini (b. l. 23–25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

P. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą, areštą atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti P. P. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 2 (dviem) arešto paroms, ir laikyti, kad P. P. yra atlikęs 2 (dvi) paras arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi ir 72² straipsniu, kartu su bausme P. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti P. P., kad jis ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po teismo baudžiamojo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių. Jeigu P. P. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėtų per nurodytą terminą atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių, jis pravalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. P. P. per 7 (septynias) dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga kreipsis į teritorinį policijos padalinį dėl jo paieškos paskelbimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstama veikai tirti ir nagrinėti – du plaukų kuokštus, priduotus saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą, 2019 m. gruodžio 9 d. kvitas BBB Nr. 0006341.

Išaiškinti, kad P. P., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.