Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.4.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1; 1.2.4.4.2.8; 1.2.5.4.1; 1.2.14.3.1; 1.2.26.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.5.2

2017 m. gruodžio 12 d.

dalyvaujant prokurorams Ž. G., P. G. ir M. F., nukentėjusiesiems V. S. ir E. S., kaltinamiesiems G. J. ir M. Č., jų gynėjams advokatams R. V., S. J. ir A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2012-02-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį 6 MGL - 780 Lt bauda; 2) 2012-09-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 7 MGL-910 Lt bauda; 3) 2016-01-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, galutine bausme 2 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, su 13 MGL (1690 Lt) - 489 Eur bauda,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį,

ir M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) (šiuo metu atlieka bausmę Marijampolės pataisos namuose), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, besimokantis suaugusiųjų mokymo centre įkalinimo įstaigoje, administracine tvarka baustas, teistas: 1) 2009-12-30 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 6 mėnesiams 10 dienų laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas; 2) 2012-01-19 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 2 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 3) 2015-12-07 Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2 metams laisvės atėmimo; 4) 2016-01-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. viešoje vietoje patyčiomis bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje - UAB „Pica Roma“ picerijos, esančios adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, lankytojų salėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, patyčiomis, pasireiškusiomis picerijos darbuotojų bei lankytojų akivaizdoje be jokios priežasties V. S. įžeidinėjimu bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu ties picerijos pastatu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas: rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. S. į galvą, sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam, padarydamas nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Be to, jis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje - ties UAB „Pica Roma“ picerijos, esančios adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, pastatu, iš chuliganiškų paskatų be jokios priežasties, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, sudavė nukentėjusiajam V. S. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Taip pat G. J. prokuroro buvo kaltinamas, kad jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje - ties UAB „Pica Roma“ picerijos, esančios adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, pastatu po kilusių muštynių su nukentėjusiuoju V. S., nuėjęs ir iš automobilio bagažinės atsinešęs daiktą, panašų į kovinį pistoletą, grasino nukentėjusiajam V. S. jį nušauti ir pakasti, taip nukentėjusiajam V. S. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, jis prokuroro buvo kaltinamas tuo, kad pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., prie UAB „Pica Roma“ picerijos, esančios adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti nukentėjusiajam V. S. priklausančią sidabrinę grandinėlę 300 Eur vertės, pastarajam atsisakius tai daryti, čiupo ranka už grandinėlės ir ją nutraukė, padarydamas nukentėjusiajam kaklo kairės pusės nubrozdinimą bei suplėšė maikutę 20 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. S. numušė ranką ir taip nutraukė G. J. nusikalstamą veiką.

M. Č. prokuroro buvo kaltinamas, kad jis viešoje vietoje patyčiomis bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d. apie 14 val., viešoje vietoje - UAB „Pica Roma“ picerijos, esančios adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, lankytojų salėje, veikdamas su G. J., kuris patyčiomis, pasireiškusiomis picerijos darbuotojų bei lankytojų akivaizdoje be jokios priežasties nukentėjusiojo V. S. įžeidinėjimu bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu ties picerijos pastatu G. J. sudavus nukentėjusiajam smūgį kumščiu į galvą, rankos kumščiais sudavė nukentėjusiajam V. S. ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko G. J. rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminiu tyrimu nenustatyta kiekį smūgių nukentėjusiajam, tokiais veiksmais padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis G. J. dėl jam pareikštų kaltinimų teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir parodė, jog patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o į klausimus atsakinėti atsisako, kadangi tyrimas vyksta šališkai.

Kaltinamasis M. Č. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, jog tame įvykyje jis nedalyvavo, todėl nieko negali pasakyti. Nurodė, jog tik teisme sužinojo, kad nukentėjusysis V. S. yra iš Akmenės. Nurodė, jog dar ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas po metų laiko, todėl nežino, ką veikė tą dieną kai vyko konfliktas. Mano, jog nuketėjusysis tiesiog apsipažino, tačiau nežino, kodėl jį apkalba. Apie G. J. sumušimą jis sužinojo iš savo draugės I. G., o pats tame įvykyje nedalyvavo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad tą dieną jis su žmona atvažiavo į Mažeikius ir nuėjo į kavinę papietauti. Užėję į kavinę „Pica Roma“ pamatė tik vieną laisvą stalą. Jie nuėjo link laisvo stalo. Praėjo pro stalą, prie kurio sėdėjo kaltinamieji. Praeinant pro jų stalą išgirdo repliką jų atžvilgiu, po to, žmona pasakė, kad jiems kažką sako. Jiems pasakė: „ko tu žiūri gaidį, nusiimk akinius“. Jis atsakė, kad akinius dėvi, kad geriau matytų. Tada G. J. pradėjo artintis prie jų stalo ir pakvietė jį išeiti pasikalbėti į lauką. Išėjus į lauką prie durų G. J. pasakė, kad jei nori, kad nieko nebūtų, turi atiduoti grandinėlę. Jis G. J. grandinėlės neatidavė, patraukė G. J. ranką nuo savęs ir G. J. jį pastūmė. Nespėjo susivokti, bet iš kavinės išėjo kitas pilietis, M. Č., kuris puolė ant jo su kumščiais. Jis bandė gintis, bet tada G. J. vėl šoko ant jo. Tada bandė gintis nuo abiejų smūgių, kad jam nepataikytų. Bet kaltinamieji pradėjo jį daužyti, tada kaltinamieji jį nustūmė prie kavinės esančios kolonos. M. Č. užlaužė jam rankas, o G. J. dėjo jam stiprų smūgį į nosį. Jam pasipylė kraujas. Vėliau sekė dar keli smūgiai, iš kieno negali pasakyti. Vėliau jis sudavė vieną smūgį M. Č.. Ginantis vienas smūgis kliuvo G. J., tada G. J. nuplėšė jo grandinėlę ir numetė ant žemės. Jo žmona šaukė, kad kas nors iškviestų policiją. Tuo metu nežino, kur dingo M. Č., liko tik G. J.. Prie G. J. buvo priėjusi draugė ir jie abu nuėjo prie automobilio, esančio stovėjimo aikštelėje. Jam grandinėlę atidavė žmonės, matę įvykį. Kraujuojančią nosį užsidengė su savo „maikute“. Priėjęs prie mašinos pamatė, kad prie kitos mašinos stovėjo G. J.. Tada G. J. iš savo mašinos bagažinės išsitraukė ginklą ir pasakė, kad jį pakas. Tada jis tikrai suprato, kad jam ir jo žmonai tikrai gresia pavojus. Tuomet nuėjo atgal link kavinės. Jam labai bėgo kraujas, nuėjo į tualetą nusiplauti kraujo. G. J. jam pasakė, kad nereikėjo kviesti policijos, nes visi čia jį pažįsta. Pagrasino, kad jam vis tiek bus galas, nebegyvens ir prisiekė savo vaiku. Pareigūnams pasakė, jog rašys pareiškimą. Nueidamas matė, kaip G. J. ginklą atidavė jaunai panelei, kuri ginklą paslėpė. Tada jie nuvažiavo į policijos komisariatą, ten praleido 5 valandas, kur jam nesuteikė medicininės pagalbos, nes neva buvo sugedęs kompiuteris ir visus parodymus reikėjo surašyti ranka. Po to, jis nuvažiavo pas medikus, kur jam suteikė pagalbą, sustabdė kraujavimą. Vėliau sužinojo, kad dar ligoninės priėmime buvo kitų asmenų, t. y. G. J., kurį neva sumušė policijos pareigūnai. Taip pat matė, kad prie ligoninės buvo atvažiavusi ta pati G. J. mergina, kuri išvažiavo kitu automobiliu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji E. S. parodė, kad tą dieną jie su vyru buvo atvažiavę į Mažeikius asmeniniais reikalais. Įėję į kavinę „Pica Roma“ pamatė, kad joje yra daug žmonių. Prie vieno stalo sėdėjo G. J., moteris su vaiku, kitoje salėje buvo ruošiami gedulingi pietūs. Buvo vienas laisvas stalas, ten ir nuėjo. Einat jau išgirdo jiems iš G. J. siunčiamus necenzūrinius žodžius. Vyras jai pasakė, kad išeina į lauką pasikalbėti su G. J.. Ji sėdėjo ir rinkosi iš meniu, net nepagalvojo, kad gali kas nors įvykti blogo, nes vyras moka valdyti konfliktines situacijas. Staiga pamatė, kaip vaikinukas, t. y. M. Č. išpuolė lauk. Tada pamatė, kaip buriuojasi žmonės šaukia, rėkia, kad tuoj užmuš žmogų. G. J. pasakė, kad policija jam nieko nepadarys, nes pažįsta „barzdą“. Matė, kaip buvo mušamas jos vyras, o jos vyrą mušė G. J., vyras tik gynėsi nuo smūgių. Ant žemės buvo labai daug kraujo, vyras kraujavimą stabdėsi „maikute“, kurią pasiėmė nuo žemės. Tada G. J. nuėjo link automobilio, ir ji vyrui pasakė eiti ir važiuoti, ar į ligoninę, ar namo. G. J. grasino, kad jiems bus viskas, kad iš Mažeikių šiandiena jie neišvažiuos. G. J. pasakė, kad 12 jau pakasė, o jos vyras bus tryliktas. Atvažiavo policijos pareigūnai, iš kurių buvo matyti, kad yra pažįstami su G. J.. O atvykusi policijos pareigūnė tiesiog stovėjo už kito pareigūno nugaros. Dar viena moteris, kuri ten prekiavo pasakė, kad mergina su „brauninku“‚ nubėgo į kiemus. Nurodė, jog jos vyrą mušė kaltinamieji, nors tiksliai nebuvo įsitikinusi, kad kavinėje tuo metu buvo M. Č., kadangi jis sėdėjo į ją nugara, todėl ji nėra garantuota, kad tai buvo M. Č.. Nors iš kavinės išbėgo vaikinas panašus į M. Č.. Išėjusi į lauką matė, kaip jos vyrą mušė tamsus vaikinas panašus į M. Č.. Patvirtino, jog kol laukė atvykstant policijos prie kavinės durų stovėjo ir šnekučiavosi su G. J., kuris buvo neblaivus bei minėjo, kad jų gyvenimo diena šiandien paskutinė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja J. K. parodė, kad jie, t. y. ji, G. J., jos vaikas, atėjo į kavinę „Pica Roma“ pavalgyti. Tada atėjo nukentėjusysis su moterimi. Kas ten tarp tų vyrų atsitiko negali pasakyti. Vyrai išėjo į lauką aiškintis santykių, o ji su vaiku išėjo namo. Nurodė, jog sėdėdami kavinėje draugiškai leido laiką, tik priėjęs nukentėjusysis trankė kėdes ir buvo susierzinęs, rodė didelį nepasitenkinimą. Nukentėjusysis pasakė G. J. išeiti į lauką vyriškai pasikalbėti. Nurodė, jog kartu su jais M. Č. nebuvo. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. G. parodė, kad ji buvo prie prekybos centro „Ąžuolas“ parduotuvės mašinų aikštelėje. Buvo diena, ji ten atvažiavo pasiimti G. J., nes žinojo, kad jis ten bus. Kol sėdėjo mašinoje išgirdo kažkokį triukšmą, atėjo ir pamatė, kad G. J. mušasi su nukentėjusiuoju. Jie tiesiog konfliktavo. Jos akivaizdoje nukentėjusysis smūgiavo ranka G. J. į galvą, šis atsitrenkė į sieną. Jos suknelė apsitaškė krauju. Vėliau atvažiavo policija, apieškojo jos automobilį, o G. J. išvežė į ligoninę. Nurodė, kad tą pačią dieną tuo pačiu automobiliu buvo atvažiavusi ir į ligoninės priėmimo skyrių. Jai pasirodė, kad labiau nukentėjęs konflikto metu buvo G. J., nes pastarasis kraujavo iš veido srities. Be to, patvirtino, jog matė, kaip nukentėjusysis smūgiavo G. J.. Nurodė, jog ji jokio pistoleto nematė, o policijos pareigūnai apieškojo jos automobilį ir nieko nerado taip pat. Nurodė, jog nukentėjusysis buvo agresyvus, kadangi buvo pakeltas jo balso tonas, kilnojo rankas. Tuo tarpu G. J., jos manymu agresyvus nebuvo. Patvirtino, jog G. J. tuo metu buvo neblaivus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas P. J. parodė, kad kiek pamena iš budėtojų dalies buvo gautas iškvietimas kad prie picerijos „Pica Roma“, kur vyksta konfliktas, galimai naudojamas ginklas. Tą dieną dirbo kartu su pareigūne L. D.. Nuvykus į vietą tęsėsi žodinis konfliktas, kuris vyko tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo. Įtariamasis G. J. buvo pristatytas į Mažeikių PK. Buvo apžiūrėtas automobilis ir ginklo nerado. Nurodė, jog kažkurio iš konflikto dalyvių veidas buvo kruvinas bei kaip nustatė įvykio vietoje, konflikto iniciatorius buvo G. J.. Nurodė, jog konflikto dalyviai nebuvo agresyvūs ir elgėsi normaliai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. parodė, kad dirba policijoje yra pareigūnė. Nurodė, jog jokių įvykio aplinkybių nepamena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino bei nurodė, kad įvykio metu buvo sužalotas nukentėjusysis V. S.. Nurodė, jog įvykio vietoje buvo G. J., V. S. su žmona. Patvirtino, jog įvykio vietoje apžiūrėjo šviesios spalvos automobilį, kuriame ieškojo ginklo. Įvykio vietoje užfiksavo kruvinus marškinius.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. U. parodė, kad ji dirbo „Pica Roma“ už baro. Tuo metu atėjo J. su G. ir atėjo S.. G. J. buvo neblaivus, tai suprato iš pastarojo elgesio, išvaizdos, eisenos, veido mimikos. V. S. su G. J. pradėjo kalbėtis. Jie buvo atsisukę vienas į kitą. Pokalbis net nebuvo panašus į konfliktą. Pasikalbėję išėjo į lauką. Nurodė, jog muštynių nematė. Tik atėjusi moteris priekaištavo, kodėl nekviečiama policija, nes lauke vyksta muštynės. Vėliau V. S. įėjo kruvina nosimi, nuėjo į tualetą nusiprausti. Nurodė, jog prie vieno stalo sėdėjo J. K. su vaiku ir G. J. bei nepamena, kad kavinėje būtų buvęs M. Č.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. B. parodė, kad G. J. atsimena iš įvykio. Nurodė, kad tą vasarą ėjo su draugėmis, tarp kurių buvo G. G., o vėliau prisijungė ir trečia draugė, į senamiestį. Kaip tik ėjo pro prekybos centrą „Ąžuolas“ pamatė susibūrimą. Pamatė, kaip G. J. stovėjo prie sienos, buvo kruvinas, o kitas vyriškas, t. y. V. S., būdamas pusplikis daužė jį į veidą ir skeryčiojosi. Tada prie vyriškių priėjo moteris, kuri juos ramino ir skyrė. V. S. skeryčiojosi rankomis ir buvo iki pusės išsirengęs be marškinių ir „maikutės“. V. S. buvo agresyvus. G. J. tik stovėjo. G. J. buvo kruvinas veidas. V. S. sužalotas nebuvo, bent jau ji sužalojimų nematė. Ji V. S. matė iš visų pusių, nes pastarais vaikščiojo. Priėjo prie V. S. E. S. ir nuramino vyriškius, t. y. išsprendė visą konfliktą. Tada visi pradėjo skirstytis. Įvykio vietoje M. Č. nematė. Patvirtino, jog matė, kaip V. S. trenkė G. J. iš kumščio į veidą. Patvirtino, jog konflikte dalyvavo tik V. S. ir G. J..

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas I. B. parodė, kad jis dirba Mažeikiuose, Ventos g. 49, tame pastate yra baras, „Laumės baldų“ parduotuvė, dėvėtų rūbų parduotuvė ir „Pica Roma“. Jis prekiauja vienaračiais. Tai buvo vasarą prieš kokius porą metų, dienos metu, jis važiavo vienaračiu ir matė, kaip G. J. ginčijosi ir keiksnojosi su kitu vyru prie „Pica Roma“ ir pradėjo muštis. G. J. gavo iš kažkurio vyro vieną ar du kartus. G. J. nukrito ir šalia dar buvo jaunuoliai. Tas vyriškis, kuris mušėsi su G. J. nusirengė iki pusės, t. y. nusiėmė viršutinę rūbų dalį. Kai G. J. pasakė: „iš Mažeikių gyvas neišvažiuosi“, tai jam sukėlė juoką. Negali nurodyti, ar V. S. buvo tas žmogus, kuris mušė G. J.. Jis matė G. J. kruviną nosį, tas kitas vyriškis nebuvo kruvinas. Iš pradžių smūgio nematė, tik matė, kaip G. J. nukrito. Nors G. J. nukristi galėjo ir dėl girtumo. Vyriškiai rankomis stumdėsi ir mojavosi. Tada kai G. J. atsikėlė tai iš to vyriškio iš rankos gavo dar vieną smūgį į galvą. Nuo šio smūgio G. J. nenukrito, tik atsitraukė. Nurodė, jog G. J. jokių smūgių nesudavė tik daug šnekėjo. Išėjusi moteris išskyrė konfliktuojančius vyriškius ir nusivedė į šoną tą išsirengusį vyriškį. Nurodė, jog įvykio vietojo M. Č. nematė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. R. parodė, kad tai buvo vasaros pabaiga vyko muštynės. Ji išėjo iš parduotuvės „Ąžuolas“ ir nuėjo į dėvėtų rūbų parduotuvę. Ji pamatė kaip konfliktuoja du vyrai. Galimai V. S., kurį atpažino iš balso, ir G. J. (posėdžio metu tikino, kad G. J. buvo be barzdos, nors G. J. patikino barzdą nešiojantis 16 metų). Nurodė, jog tie vyriškiai mušėsi rankomis. Vienam vyriškiui buvo suplėšyta „maikė“, kuri galimai buvo balta, pamatė kraują ir iškvietė policiją, nes niekas nepasirūpino policijos iškviesti. Patvirtino, jog mušėsi du vyriškiai, nors į pabaigą gal dar kas buvo priėję. Nurodė, jog daugiau mušė tą, kuris buvo su suplėšyta „maike“, tiksliau mušė tą, kuris buvo aukštesnis (posėdžio metu atsistojus nukentėjusiajam V. S. ir kaltinamajam G. J. šalia, vizualiai aukštesnis V. S.).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. G. parodė, kad L. B. pažįsta tik iš matymo ir yra dirbusios viename darbe. Kartais susitinka L. B. prie parduotuvės „Ąžuolas“, nes ten gyvena L. B.. Patvirtino, jog su L. B. niekur nėra ėjusi ir jokių muštynių prie picerijos „Pica Roma“ nėra mačiusi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. H. parodė, kad nukentėjusieji ir kaltinamasis buvo restorano „Pica Roma“, esančios Ventos g. 49, Mažeikiai, klientai. Nurodė, jog ji nieko nematė ir nieko nežino, nes tą dieną restorane buvo ruošiamasi gedulingiems pietums. Kažkas sušuko, jog mušasi prie įėjimo, todėl ji išbėgo į lauką ir prie įėjimo į „Pica Roma“ pamatė V. S. ir G. J., kurie buvo kruvini. Jos manymu V. S. buvo su baltais marškiniais, nors gali ir apsirikti. Prie šių abiejų asmenų dar buvo moteris, t. y. E. S.. Dar ji papriekaištavo, kad tokie du kultūringi žmonės neišsisprendžia problemų. Tuo metu V. S. su G. J. tarpusavyje konfliktavo. Patvirtino teismui, jog picerijos vidus ir prieigos nebuvo filmuojamos, kadangi buvo sugedusi filmavimo įranga, o įrangos funkcionavimu rūpinosi savininkas K. G.. Patvirtino, jog restorane kėdės nebuvo išmėtytos, o gedulingi pietūs buvo ruošiami didžiojoje salėje, todėl kiti klientai sėdėjo mažojoje salėje. Nurodė, jog iš picerijos yra du išėjimai.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. G. parodė, kad jis yra „Pica Roma“ patalpų savininkas ir tas patalpas nuomojo savo sesei S. H.. Šiuo metu patalpas nuomojasi kiti nuomotojai. Nurodė, jog jokie vaizdo įrašai picerijoje nebuvo daromi, o tik buvo pakabintos butaforinės kameros. Po įvykio sumontavo tikras kameras. Nurodė, jog tik perdavė išnuomotas patalpas, o kamerų jokių nemontavo, kas kameras įrengė nežino. Jam tik žinoma, kad jokių vaizdo įrašų nebuvo kaupiama.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. N. parodė, kad jis keturis su puse metų dirba Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK. Nurodė, jog galimai konvojavo G. J. iš komisariato į ligoninę ir atgal į komisariatą. Nurodė, jog buvo gautas viršininko nurodymas konvojuoti G. J. į ligoninę, kur G. J. buvo atlikti tyrimai. Nurodė, jog konvojavimas buvo skubus, neplaninis ir G. J. konvojavo trys pareigūnai. Nurodė, jog G. J. buvo agresyvus, galimai buvo neblaivus ir sužalotas. G. J. buvo piktas keikėsi, pyko ant pareigūnų, kalbėjo apie vykusias muštynes, ligoninėje taip pat buvo agresyvus. Nurodė, jog G. J. buvo išsidraikiusiais rūbais.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad apie dvylika metų dirba Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK. Patvirtino, jog konvojavo G. J. iš komisariato į ligoninę ir atgal. Nurodė, jog medikai G. J. apžiūrėjo ir atliko kažkokį tyrimą (peršvietė galvą). G. J. buvo konfliktiškas išsakė keiksmažodžius pareigūnams ir ligoninės personalui, tačiau perspėjus dėl gręsiančios atsakomybės G. J. aprimo. Patvirtino, jog G. J. ant veido matėsi patinęs kažkuris žandas. G. J. buvo piktas kito konflikto dalyvio atžvilgiu bei minėjo, jog jei nebūtų buvęs girtas, tai būtų įveikęs kitą konflikto dalyvį, nes yra sportavęs ir užsiiminėjęs boksu.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. M. parodė, kad dešimt metų dirba Mažeikių rajono policijos komisariate. Patvirtino, jog 2015 m. rugpjūčio mėnesį konvojavo G. J. į ligoninę apžiūrai. Patvirtino, jog buvo skirtas sustiprintas konvojus, nes G. J. galėjo priešintis. Nurodė, jog G. J. ligoninėje elgėsi chuliganiškai su pareigūnais ir ligoninės personalu, įžeidinėjo pareigūnus ir medikus. Įspėtas dėl atsakomybės G. J. apsiramindavo. Po atliktų tyrimų G. J. buvo parvežtas į komisariatą. Nurodė, kad G. J. buvo patinusi dešinė veido pusė ir pats G. J. skundėsi skausmu. G. J. buvo neblaivus ir nukentėjęs, todėl buvo pasipiktinęs. G. J. minėjo, kad kitam konflikto dalyviui blogai baigsis, kad žino, jog gyvena Akmenėje. Patvirtino, jog ant G. J. rūbų buvo kraujo dėmių bei G. J. pykino.

Be teisminio nagrinėjimo metu duotų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų kaltinamojo G. J. kaltė padariusius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, o būtent:

- 2015-08-03 V. S. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodoma, kad 2015-08-06 apie 14 val. jį sumušė du nepažįstami vyriškiai (l t., 18-19 b. l.);

- 2015-08-03 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra teritorija esanti aplink pastatą Žemaitijos g. 4, Mažeikiai. Šiuo adresu yra UAB „Pica Roma“. Šalia įėjimo į kavinę ant plytelių yra rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują. Vakarų kryptimi tame pačiame pastate yra parduotuvė „Grūstė“, šalia įėjimo į parduotuvę ant plytelių rausvos spalvos dėmės panašios į kraują (1 t., 20-21 b. l.);

- 2015-08-18 specialisto išvada Nr. G 1229/15(04), kurioje nurodyta, kad V. S. padaryti kūno sužalojimai: nosies kaulų lūžis, kraujosruva kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimas. Rastiems kūno sužalojimams padaryti reikėjo 3 smūgių bukais kietais daiktais. Rasti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. V. S. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui (1 t., 75 b. l.);

- 2016-10-04 specialisto išvada pG 1359/2016(04), kurioje nurodyta, kad V. S. kraujosruva kairės akies vokuose ir kaklo kairės pusės nubrozdinimas padaryti bukais kietais daiktais. Kraujosruvai kairės akies vokuose padaryti reikėjo vieno smūgio buku kietu daiktu, iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti konkrečiai kokiu buku kietu daiktu (kumščiu ar spiriant koja) buvo padaryta kraujosruva kairės akies vokuose. Nubrozdinimui kaklo kairėje pusėje padaryti reikėjo vieno smūginio poveikio buku kietu daiktu, galimai, traukiant nuo kaklo grandinėlę. Vertinant V. S. kūne sužalojimus atskirai, kraujosruva kairės akies vokuose atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., 44 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo apklausto liudytoju V. S. parodymais, kur jis parodė, kad 2015-08-03 atvažiavęs su žmona E. į Mažeikius savo asmeniniais reikalais, užsuko papietauti į piceriją „Pica Roma“. Užėjus ir einant link laisvo staliuko iš vieno vyro, kuris sėdėjo prie staliuko su savo kompanija, kelių vyrų ir moters, pasigirdo užgauliojantys žodžiai jo atžvilgiu. Jam atsisukus į juos, vyras su barzda (vėliau sužinojo, kad jis G. J.) pakartojo tą frazę ir dar pasakė: „tau, tau sakau...“. Šis vyriškis akivaizdžiai buvo neblaivus. Jis jam nieko neatsakė, nes buvo akivaizdu, kad minėtas vyriškis ieško priekabių. Vienu momentu vyriškis atsistojo ir pasiūlė eiti į lauką, jis ir toliau nekreipė į jį dėmesio, bet kai jis pradėjo artintis prie jų stalelio, suprato, kad žodinis konfliktas gali peraugti į muštynes. Nenorėdamas, kad konfliktas vyktų picerijos patalpose ir, kad gali nukentėti jo žmona bei aplinkiniai, todėl pagalvojo, kad gal pavyks nuraminti asmenį lauke. Taip pagalvojo, nes to vyriškio kompanija, kuri sėdėjo kartu su juo prie vieno stalo, į užgauliojimus jo atžvilgiu juokėsi. Jiems tik išėjus į lauką, G. J. pasakė, kad jei atiduos grandinėlę, tai jam nieko nebus, t. y. suprato, kad G. J. prieš jį nenaudos fizinio smurto. Jis ant kaklo turėjo užsidėjęs storą stambaus pynimo sidabrinę grandinėlę ir kaip suprato G. J. norėjo, kad ją jam atiduotų. Pasakė vyriškiui nusiraminti ir kad jam nieko neprivalo duoti. Tada G. J. ranka čiupo už grandinėlės ir ją nutraukė, tačiau nesugebėjo paimti, nes tuo pačiu buvo pačiupęs ir už „maikės“, kurią traukdamas į save suplėšė. Jis jo ranką numušė ir tada G. J. jam smogė su kumščiu į galvą. Jis į jo smūgį sureagavo ir G. J. pastūmė link sienos, užspausdamas jo rankas. Net nepastebėjo, kai atsidarė picerijos laukinės durys ir iš ten išbėgęs vyras puolė jam smūgiuodamas rankomis į įvairias kūno vietas, tas vyras buvo žemesnis ir smulkesnis už G. J., tamsaus gymio, trumpų plaukų, pamatęs tikrai atpažintų. Paleidęs G. J. rankas susigrūmė su kitu vyriškiu, tada puolė jį su rankų ir kojų smūgiais G. J. ir iš už nugaros savo draugo, smogė jam tiesiai į kairę nosies sritį, pajuto, kad lūžo nosies kaulas ir pasipylė kraujas iš nosies. Muštynių metu buvo jau prisirinkę žmonių, kurie pradėjo šaukti liautis jį mušti bei sakė, kad iškvietė policiją. Po to, kai jam iš nosies pasipylė kraujas, panaudojo gindamasis kelis rankų ir kojų smūgius, po kurių tam tamsaus gymio vyriškiui prakirto kaktą, o G. J. su kumščiu pataikė į apatinę veido dalį. Tas vyriškis pabėgo, o prie G. J. priėjo šviesiaplaukė moteris bandė jį raminti, tačiau jis šaukdamas nuėjo kartu su moterimi link automobilių stovėjimo aikštelės. Prie jo priėjo išsigandusi žmona ir jie kartu nuėjo prie savo automobilio, kuris stovėjo toje pačioje aikštelėje, kur ir automobilis, prie kurio nuėjo G. J.. Tokiu G. J. ir jo draugų elgesiu yra pasipiktinęs, nes konfliktas buvo viešoje vietoje, dienos metu picerijoje, kur žmonės ateina pavalgyti. Jam muštynių metu G. J. sulaužė nosį, kurią operavo Šiauliuose, ligoninėje gydėsi beveik savaitę, buvo nedarbingumo laikotarpyje, negalėjo eiti į darbą. Jo žmona patyrė didelį stresą, po kurio iki šiol naktimis blogai miega, reikia pirkti vaistus (1 t., 26, 27, 28, 29 b. l.);

- 2016-10-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusysis V. S. parodė vietas, kuriose buvo mušamas. Prie protokolo pridėtos foto lentelės ir planas - schema (2 t., 157-158, 159-165, 166 b. l.);

- 2015-12-03 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis V. S. atpažino foto Nr. 4 esantį G. J., kaip asmenį, kuris būdamas neblaivus 2015-08-03 kavinėje prie jo prisikabino, vėliau sumušė (1 t., 30-32 b. l.);

- 2015-12-03 asmens parodymo atpažinti protokolu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis V. S. atpažino foto Nr. 2 esantį M. Č., kuris kartu su G. J. prieš jį naudojo fizinį smurtą (1 t., 33-35 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios E. S., apklaustos liudytoja parodymais, kur ji parodė, kad 2015-08-03 ji su savo vyru V. S. buvo Mažeikiuose savo asmeniniais reikalais, užsuko papietauti į piceriją „Pica Roma“. Ten užėjus, prie pat durų esančio stalo matė sėdinčius du jaunuolius. Sekančio stalo nebuvo, o dar prie sekančio stalo sėdėjo visa kompanija, kurioje buvo moteris su vaiku, prie krašto sėdėjo vyras su barzda ir dar vienas ar du vyriškiai, dabar tiksliai nepamena. Sekančioje vidinėje salėje pietauti nebuvo galima, nes buvo sujungti stalai užkloti baltom staltiesėmis ir sudėtais valgiais bei gėrimais. Tai jie ėjo prie tuščio stalo, šalia sėdinčios minėtos kompanijos, nes dagiau nebuvo kur. Jau einant link staliuko, vyriškis su barzda, pradėjo necenzūriniais žodžiais kabinėtis prie jos vyro. Pradžioje nekreipė dėmesio į užgauliojimus ir laukė kol padavėja atneš „Meniu“. Vyriškis su barzda nenurimo, o dar labiau ėmė plūsti ir atsistojęs pradėjo eiti link jų stalo. Ji suprato, kad gali kilti konfliktas, tačiau jos vyras pasakė, kad gal tas vyras apsiramins išėjus į lauką ir gražiai pakalbant. Jos vyras ir tas su barzda išėjo į lauką. Manė, kad tas vyras tikrai nurims, nes jos vyras moka valdyti konfliktines situacijas. Ji sėdėjo ir laukė grįžtančio savo vyro. Nuo jos sėdimos vietos nelabai matėsi, kas vyksta lauke, o ir buvo rami, kad viskas išsispręs gražiuoju. Taip laukiant pamatė, kad vyriškis, kuris sėdėjo kartu su vyru su barzda prie vieno staliuko, pašoko ir išbėgo į lauką. Suprato, kad ten kažkas vyksta ir eidama link durų pamatė, kad tas su barzda ir dar išbėgęs vyras muša jos vyrą. Tų sėdinčių prie durų, taip pat nebuvo. Prie minėtos kompanijos staliuko liko sėdėti tik moteris su vaiku. Išėjusi pamatė, kad jos vyrui visiškai suplėšyta ir kruvina „maikė“, gulėjo ant žemės, šortai kruvini, visas veidas kruvinas ir iš nosies bėgo kraujas, pradėjo šaukti, kad baigtų muštis, bet jie nesiliovė. Šalia picerijos buvo susirinkę daug žmonių, kurie pradėjo šaukti, kad atvažiuoja policija. Viena moteris daug kartų skambino, kad kuo greičiau važiuotų, nes tuoj užmuš žmogų. Ji įbėgusi į piceriją taip pat prašė, kad kuo greičiau paskambinti policijai ir pasakytų tikslų adresą, nes jos telefonas buvo išsikrovęs. Įvykio vietoje buvo susirinkę daug žmonių. Tada vienas iš užpuolikų pabėgo, o kitas kuris buvo su barzda vyriškis pasiliko. Ji tokiu vyriškio ir jo draugų elgesiu yra pasipiktinusi, nes konfliktas įvyko viešoje vietoje, dienos metu picerijoje, kur žmonės ateina pavalgyti (1 t., 55, 56, 57, 58 b. l.);

- 2016-10-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji E. S. parodė vietas, kur buvo mušamas V. S., kur jai moteris padavė nutrauktą grandinėlę, kur buvo grasinama ginklu. Prie protokolo prijungta foto lentelė ir planas schema (2 t., 171-172, 173-180, 181-182 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos J. K. parodymai, kur ji parodė, kad 2015-08-03 apie 13.30 val. grįžę iš Palangos ji, jos septynmetis sūnus A. K. ir jos draugas G. J., kuris tuo metu buvo užgėręs, nuvyko į piceriją „Pica Roma“, esančią Ventos g. 49, Mažeikiuose pavalgyti. Lankytojai salėje atsisėdo prie staliuko, toliau nuo baro. Laukiant užsakyto maisto, apie 13.50 val. į piceriją įėjo, jai iš matymo pažįstamas vyriškis su moterimi (juos pažįsta kaip pastovius picerijos klientus, nes pati dirba barmene), kurie atsisėdo prie gretimo staliuko. Tada G. J. atsisukęs į vyriškį, kuris prie stalo sėdėjo su akiniais nuo saulės, kreipdamasis į jį pasakė, kad nešioja gražius akinius, į ką vyriškis G. kažką atsakė. Po to, G. J. vyriškiui pareiškė, jog, jeigu jis būtų moteris, vyriškis jam netgi patiktų, į ką atsakydamas vyriškis G. J. pasiūlė „pačiulpti“ jam. Tai G. J. vyriškiui juokais atsakė, kad gali ir pačiulpti, ką išgirdęs vyriškis pasiūlė išeiti į lauką ir išsiaiškinti. Tada abu vyriškiai pakilo nuo stalų ir iš picerijos išėjo į lauką. Matydama, kad bręsta konfliktas, nenorėdama, kad mažametis sūnus visa tai matytų, ji bendradarbės R. paprašė užsakytą maistą sudėti išsinešimui, po to sumokėjusi, su sūnumi išėjo namo (1 t., 64, 65 b. l.). Papildomos apklausos metu J. K. parodė, kad ji su draugu G. J. ir savo sūnumi A. K. sėdėjo vadinamojoje pirmojoje salėje be židinio (antrojoje salėje buvo padengta gedulingiems pietums). Sėdėjo prie trečio staliuko nuo įėjimo, prie lango, tas staliukas paskutinis, toliau į salės gilumą yra tik didelis stalas. Jei teisingai pamena daugiau klientų ir nebuvo, nors gali ir neatsiminti, kas buvo daugiau nei prieš metus laiko. Užsisakius maisto ir jo laukiant, atėjo tuo metu tik žinomas iš matymo, kaip picerijos klientas, dabar žino, kad jo pavardė S. su moterimi. Jie atsisėdo prie didžiojo stalo iš dešinės pusės. Nežino, ar prie kitų staliukų kas sėdėjo, bet prie jų staliuko sėdėjo tik trise, tai yra ji, sūnus ir G. J.. M. Č. pažįsta, tada su juo ir jo drauge I., kurios pavardės nežino ir grįžo iš Palangos, o sūnų pasiėmė pakeliui ir M. su I. juos išleido prie picerijos, o patys išvažiavo, kur važiavo neklausė. Automobilį vairavo Indrė arba M., nes G. buvo neblaivus, o ji tuo metu neturėjo teisių, koks ir kieno buvo automobilis, nepamena. Po to, kai G. su S. išėjo į lauką pasikalbėti, ji pasiėmusi išsinešimui maistą su sūnumi išėjo per tarnybinį išėjimą į namų kiemo pusę ir nuėjo tiesiai namo (3 t., 10-11 b. l.);

- 2016-10-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, iš kurio matyti, jog liudytoja J. K. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Pridėtos foto lentelės (3 t., 12-20 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos N. U. parodymais, kur ji parodė, kad 2015-08-03 UAB „Pica Roma“ ji dirbo barmene. Apie 13.30 val. į piceriją atėjo J. K. ir G. J., kuris buvo gerokai apgirtęs, apie 14 val. į piceriją atėjo vyriškis su moterimi, kurie atsisėdo greta staliuko, kur sėdėjo J. K.. Ji negali pasakyti, kodėl kilo konfliktas, tačiau matė, kad G. J. atsisukęs į atėjusią porą kažką aiškino vyriškiui. Po to, abu vyriškiai pakilo ir išėjo į lauką, po kokių 5 minučių į lauką išėjo ir moteris, kuri netrukus sugrįžo ir pradėjo sakyti, kad ji kvietė policiją, nes lauke įvyko muštynės. Netrukus iš lauko parėjo ir vyriškis, kurio veidas ir rūbai buvo kruvini, kuris nuėjo į tualetą nusiprausti. Tą dieną be minėtų asmenų picerijoje buvo dar ne mažiau kaip 4 jai nepažįstami lankytojai, tačiau prie jų G. J. nekibo, nė su kuo daugiau nekonfliktavo (1 t., 61-62 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos R. (pagal gyventojų registro duomenis O.) M. parodymais, kur ji parodė, kad 2015-08-03 UAB „Pica Roma“ ji dirbo barmene. Apie 13.30 val. į piceriją atėjo bendradarbė J. K. su vaiku ir jai nepažįstamu vyriškiu, kuris buvo neblaivus ir agresyviai nusiteikęs, apie konfliktą sužinojo tik kai prie baro priėjo susijaudinusi moteris ir pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl policija nežino, kur yra picerija, nes iš jos žodžių suprato, kažkas švaistosi su ginklais, tada J. K. priėjusi atsiskaitė ir su vaiku išėjo (1 t., 67-68 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. G. parodymais, kur ji parodė, kad 2015 metų vasarą, apie pietus, ji atvažiavo automobiliu „Mercedes Benz“, sidabrinės spalvos, į Mažeikiuose , Žemaitijos g. esančią „Pica Roma“, pasiimti G. J., kuris jos buvo prašęs, kad jį paimtų, bet nepamena, kokiomis aplinkybėmis jis to prašė, tai yra ar skambino, ar buvo susitikę. Atvažiavo viena pati. Sustojo ir laukė automobilyje aikštelėje. G. J. nepranešė niekaip, kad atvažiavo, tiesiog atvažiavo ir sėdėjo automobilyje. Taip sėdėjo 10-15 minučių, kai išgirdo šaukiant moterį. Tada išlipo iš automobilio pasižiūrėti. Palipo laiptais, pro prekybos centrą „Ąžuolas“ nuėjo link „Pica Roma“ ir eidama pamatė, kad panašiai per vidurį tarp „Ąžuolas“ ir „Pica Roma“ įėjimo ant praėjimo tako yra G. J. su nepažįstamu vyru. G. J. buvo kruvinas veidas. Jiedu kažką aiškinosi, prasmės žodžių nesuprato. Ji suprato, kad tarp jų kažkoks konfliktas priėjo prie G. J. ir jam sakė „einam“, tuo metu tas vyras G. trenkė į veidą kumščiu vieną kartą, nuo to smūgio G. atsitrenkė galva į sieną. Ji toliau bandė G. J. išsivesti, bet jis nėjo, atvyko policija. Ji kalbėjosi su policijos pareigūne, kuri žodžiu ją apklausė, užsirašė duomenis, apžiūrėjo automobilį, kuriuo atvažiavo, atidarė automobilio bagažinę, saloną apžiūrėjo, savanoriškai parodė rankinuką. Ji juokaudama pareigūnės paklausė, ko ji ieško, ar ginklo? Pareigūnė atsakė, kad taip ir iš kur žino? Ji paaiškino, kad tiesiog juokaudama pasakė, ar ginklo ieško, jokio ginklo G. J. jai nedavė. G. J. nebuvo atvažiavęs į piceriją automobiliu, nes I. G. jį atvažiavo paimti. Ji M. Č. įvykio vietoje nematė ir nežino, kur jis tuo metu buvo (1 t., 113-114 b. l.);

- 2016-10-11 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad I. G. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Pridėtos foto lentelės (3 t., 5-9 b. l.);

- 2015-08-04 Telšių AVPK Mažeikių r. PK tyrėjo P. J. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atvykus į vietą pagal iškvietimą E. S. parodė, kad sulaikytas asmuo G. J. su dar vienu asmeniu sumušė jos vyrą ir galimai turi ginklą, apžiūrėjus G. J. ir automobilį, ginklas nerastas, vedant G. J. į automobilį pastarasis pradėjo įžeidinėti V. S. (1 t., 133 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo P. J. parodymais, kur jis parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. pagal grafiką dirbo atsakingu už įvykius - operatyvinėje grupėje kartu su vyr. patrule L. D.. Gavo nurodymą iš budėtojo vykti prie picerijos „Pica Roma“, kur muštynės. Atvyko automobiliu. Automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje priešais prekybos centrą „Ąžuolas“. Ėjo per terasą, kuri yra palei Žemaitijos gatvę, tiksliai, kurioje vietoje pasitiko įvykio dalyviai, nepamena, bet tikrai lauke. Kiek atsimena dviem vyriškiams (vienas jų pažįstamas pagal darbą G. J., kito nepažinojo) buvo kruvini veidai. Kiek atsimena to nepažįstamo vyriškio žmona, nurodė, kad G. J. sumušė jos vyrą ir, kad galimai turi ginklą. Apžiūrėjo G. J., jis ginklo neturėjo, kolegė L. D. patikrino „Mercedes“, kuriame taip pat ginklo nerado. Tas automobilis stovėjo toje pat aikštelėje. Neradus ginklo, kažkokia moteris, nepamena ar tikrai nukentėjusiojo žmona nurodė, kad G. J. ginklą galėjo perduoti šviesiaplaukei merginai. Ta mergina buvo įvykio vietoje ir jis nustatė jos tapatybę, duomenis užrašė tarnybiniame pranešime, pas merginą ginklo nerado. Atsimena, kad vedamas į tarnybinį automobilį G. J. buvo nepatenkintas keikėsi, nukentėjusįjį vadino necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo, kokius būtent žodžius sakė, neprisimena, taip pat nepamena, kad būtų grasinęs (3 t., 25-26 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos L. D. parodymais, kur ji parodė, kad 2015 m. rugpjūčio 3 d. pagal grafiką dirbo kartu su kriminalinės policijos tyrėju P. J.. Buvo po pietų, iš budėtojo gavo nurodymą vykti prie picerijos „Pica Roma“, kur yra muštynės. Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje priešais prekybos centrą „Ąžuolas“. Ėjo terasa, kuri yra palei Žemaitijos g. priėjo dėvėtų rūbų parduotuvės duris, iš parduotuvės išbėgo pagyvenusi moteris kuri, apšaukė, kad ilgai važiuoja. Kai atvyko konfliktas buvo pasibaigęs. Kiek pamena toje terasoje buvo konflikto dalyviai: S., kurį žino nuo tada, kai dirbo Akmenės policijos komisariate, jo žmona, J., be jų dar buvo, kaip minėjo, moteris išbėgusi iš parduotuvės. Kažkuriuo metu priėjo, tik nežino iš kur, šviesiaplaukė mergina, kurios nepažįsta. S. matė nubrozdintą veidą, suplėšytus ir kruvinus vilkimus marškinėlius. Nepamena, kad J. būtų kalbėjęs necenzūriniais žodžiais ar įžeidinėjęs nukentėjusįjį. Dar J. nenuvedus į tarnybinį automobilį, kolega pasiliko su įvykio dalyviais, o ji nuėjo į picerijos vidų, kur pakalbėjo su picerijos savininke, kuri nurodė, kurioje vietoje sėdėjo S., dar ji paaiškino, kad picerijos barmene, kuri dirba tik kelias savaites atsivedė vyriškį su barzda, dėl kurio ir kilo konfliktas. Dar savininkė nurodė, kad picerijos viduje ir lauke nefilmuojama. Atsimena, kad patikrino automobilį „Mercedes Benz“, sidabrinės spalvos, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri yra priešais prekybos centrą „Ąžuolas“. Kai atvyko su kolega ir pasistatė savo automobilį, to automobilio nebuvo, o kai grįžo prie savo tarnybinio automobilio, aikštelėje stovėjo minėtas automobilis ir, kadangi, kažkas nurodė, kad automobilyje gali būti paslėptas ginklas, patikrinus ginklo nerado, o J. vis kartojo, kad nieko neras. Pristatė J. į policijos komisariatą ir tik po to, vėliau apžiūrėjo įvykio vietą, ji nufotografavo staliuką viduje, kurį parodė picerijos savininkė. Lauke užfiksavo dėmes panašias į kraują (3 t., 22-23 b. l.);

- ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos E. R. parodymais, kur ji parodė, kad 2015 m. vasarą ar tai rudenį tiksliai datos nepamena, dienos metu išėjo iš prekybos centro „Ąžuolas“ ir užėjo į dėvėtų rūbų parduotuvę. Būnant parduotuvėje išgirdo žmonių šauksmus, per parduotuvės vitrinos langą, pamatė, kad lauke konfliktuoja du ar trys vyriškiai. Susirinko ten daugiau žmonių, ji norėjo greičiau pasišalinti iš tos vietos, todėl išėjo į lauką. Išeidama per duris matė, kad konfliktas persikėlęs priešais dėvėtų rūbų parduotuvės duris prie sienos. Ji iš savo mobilaus skambino 112 numeriu sujungė su policija, pranešė apie muštynes. Jai dar būnant įvykio vietoje moteris su vyru, kurio veidas ir suplėšyti kruvini marškinėliai, prašė telefono numerio, kad ji paliudytų, kaip buvo (2 t., 197-198 b. l.);

- 2016-10-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja E. R. patvirtino savo duotus parodymus. Pridėtos foto lentelės (2 t., 199-200 b. l., 3 t., 1-4 b. l.).

Dėl G. J. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą

BK 284 straipsnio 1 dalis (straipsnio redakcija galiojusi iki 2017-01-01) numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau BK 284 straipsnio 1 dalis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Tuo atveju, kai sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip ideali dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama atitinkamai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą arba pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kaip idealioji nusikaltimų sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-408/2013, 2K-506/2013 ir kt.).

Kaltinamojo G. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jis iš chuliganiškų paskatų be jokios priežastis, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, sudavė nukentėjusiajam V. S. ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimą, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. Tokie G. J. aktyvūs veiksmai, smūgių sudavimas į įvairias kūno vietas padaryti iš chuliganiškų paskatų, kadangi be jokios priežasties, viešoje vietoje sumuštas nukentėjusysis, kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Taip pat kaltinamojo G. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jis patyčiomis, pasireiškusiomis picerijos darbuotojų bei lankytojų akivaizdoje be jokios priežasties nukentėjusiojo V. S. įžeidinėjimu, bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu ties picerijos pastatu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į įvairias kūno vietas: rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. S. į galvą, sudavė rankomis smūgius nukentėjusiajam, padarydamas nosies kaulų lūžį, kraujosruvą kairės akies vokuose, kaklo kairės pusės nubrozdinimą. G. J. savo aktyviais veiksmais, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis G. J. be jokios priežasties užgauliojo nukentėjusįjį V. S. dar būdamas picerijos „Pica Roma“ patalpose. Tai byloje patvirtina paties nukentėjusiojo V. S. ir nukentėjusios E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu (1 t., 26-27, 28-29, 55-56, 57-58 b. l., 3 t., 140-145 b. l.). Kad G. J. buvo gerokai apgirtęs ir konfliktavo su V. S. byloje patvirtino liudytojų N. U. ir R. (pagal gyventojų registro duomenis O.) M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., 61-62, 67 b. l.), bei liudytojos N. U. teisiamojo posėdžio metu patvirtinti ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nors teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. U. nurodė, jog nebuvo panašu, kad dėl griežtesnio ir garsesnio pokalbio tarp V. S. ir G. J., kuris buvo atsisukęs į V. S. pusę, galėjo kilti konfliktas ar muštynės (4 t., 52-53 b. l.). Byloje nustatyta, jog abu prasidėjusio žodinio konflikto dalyviai, t. y. nukentėjusysis V. S. ir G. J. išėjo į lauką, kur toliau tęsėsi konfliktas, kuris peraugo į aktyvius fizinius veiksmus. Būtent prie picerijos „Pica Roma“ įėjimo prieigų G. J. sudavė nukentėjusiajam V. S., tai byloje patvirtina teisiamojo posėdžio metu apklausti nukentėjusieji bei liudytojai. Nukentėjusysis V. S. patvirtino, jog pagrindinius smūgius jam sudavė G. J. (3 t., 140-141 b. l.). Nukentėjusioji E. S. taip pat patvirtino mačiusi, kaip smūgius V. S. sudavė G. J. (3 t., 143 b. l.). Apie tai, kad prie picerijos vyko muštynės, patvirtino liudytoja E. R., kuri patvirtino, jog mušėsi du asmenys ir labiau nukentėjo V. S., nes jis buvo aukštesnis (4 t., 69 b. l.). Apie vykusias muštynes patvirtino liudytojas I. B., tačiau nurodė, jog labiau nukentėjo G. J. (4 t., 54 b. l.). Apie vykusias muštynes patvirtino ir kiti liudytojai tiesiogiai nematę konflikto dalyvių fizinio kontakto, tačiau matę konflikto dalyvius G. J. ir V. S. po muštynių ir patvirtino, jog kruvini buvo abu asmenys, o V. S. buvo iki pusės išsirengęs (šias aplinkybes patvirtino liudytojai I. B., N. U., S. H., E. R., I. G.). Kad prie picerijos „Pica Roma“ vyko muštynės patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti Mažeikiuose, Žemaitijos g. 4, ant plytelių buvo rastos rusvos spalvos dėmės, panašios į kraują bei įvykio metu paimtos nuoplovos (1 t., 20-21, 22-23 b. l.). Tiek nukentėjusysis V. S., tiek G. J. patvirtino, jog jokių asmeniškumų vienas kito atžvilgiu neturėjo ir vienas kito nepažinojo iki įvykio. G. J., tyčia suduodamas smūgius nukentėjusiajam V. S. į įvairias kūno vietas rankomis, taip jį sužalojęs sukėlė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai byloje patvirtina specialistų išvados (1 t., 75 b. l., 3 t., 46 b. l.), nukentėjusiųjų V. S. ir E. S., liudytojos E. R. parodymai, kuriuos duodami patvirtino, jog smūgius V. S. sudavė kaltinamasis G. J.. Teismas abejoti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais neturi pagrindo, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiųjų parodymai dėl sužalojimo ir viešosios tvarko pažeidimo buvo nuoseklūs ir atitinkantys byloje surinktą medžiagą, o būtent asmens parodymų atpažinti pagal nuotrauką (1 t., 30-32 b. l.), parodymų patikrinimo vietoje protokolais (2 t., 157-158, 159-165, 166-167, 171-172, 173-180, 181-182 b. l.), specialistų išvadomis. Be to, byloje nėra nustatyta duomenų, jog nukentėjusieji turėtų, kokio nors suinteresuotumo pakenkti kaltinamajam G. J.. Nors kaltinamasis G. J. ir neigia sumušęs nukentėjusįjį V. S., tačiau tai vertintina kaip jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti bausmės. Kaltinamojo G. J. duoti parodymai neatitinka byloje esančios medžiagos, nes byloje esančiais įrodymais patvirtinta, jog kilusio konflikto metu, buvo sužalotas ne tik nukentėjusysis V. S., bet ir pats G. J., tai byloje patvirtina teisminio nagrinėjimo metu pateikta specialisto išvada apie padarytus sužalojimus G. J. (4 t., 104 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojai patvirtino, jog po kilusio konflikto V. S. buvo kruvinu veidu (tai patvirtino liudytojai E. R., N. U., E. S. ir kt.). Todėl G. J. pozicija, jog jis nesudavė smūgių V. S. yra paneigti byloje esančia bei ištirta medžiaga. Visa įrodymų visuma tik patvirtina kaltinamojo G. J. kaltę. Kaltinamojo G. J. agresyvus elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio 1 dalyje dispozicijoje ir to norėjus.

Iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, jog sužalojimus G. J. nukentėjusiajam padarė ir kojomis, kadangi minėtos aplinkybės nenurodė bei nepatvirtino nei vienas byloje apklaustas liudytojas, nei nukentėjusieji ir kiti objektyvūs duomenys.

Taigi, įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl kaltinamojo G. J. kaltės padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdžius sveikatą bei pažeidus viešąją tvarką, todėl jis baustinas už šių nusikaltimų padarymą.

Dėl G. J. kaltės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį

G. J. prokuroro buvo kaltintas, kad pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 14 val., prie UAB „Pica Roma“ picerijos, esančios adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pareikalavo atiduoti nukentėjusiajam V. S. priklausančią sidabrinę grandinėlę 300 Eur vertės, pastarajam atsisakius tai daryti, čiupo ranka už grandinėlės ir ją nutraukė, padarydamas nukentėjusiajam kaklo kairės pusės nubrozdinimą, bei suplėšė maikutę 20 Eur vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis V. S. numušė ranką ir taip nutraukė G. J. nusikalstamą veiką.

BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai išaiškinamos reikšmingos bylai aplinkybės. Įvykio vaizdas turi būti atkurtas pakankamai tiksliai. Priešingu atveju teismas neturi jokių galimybių daryti pagrįstas išvadas. Proceso metu nesurinkus visos svarbios informacijos, teismas negali patikimai nuspręsti, ar buvo padaryta nusikalstama veika ir ar atsakomybėn patrauktas asmuo kaltas dėl tos veikos padarymo. Svarbi nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Jeigu nesurinkta neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, kaltinamasis turi būti išteisinamas.

Byloje objektyviais įrodymais nėra nustatyta, jog kaltinamasis G. J. pasikėsino įvykdyti plėšimą. Priešingai iš byloje esančių įrodymų darytina pagrįsta išvada, kad nukentėjusiajam V. S. priklausanti grandinėlė buvo nutraukta vykusių tarpusavio, tarp G. J. ir V. S., grumtynių metu, nes nubrozdinimas kaklo kairėje pusėje galėjo atsirasti dėl grandinėlės nutraukimo nuo kaklo metu. Atkreiptinas dėmesys, jog pateikdamas protokolą-pareiškimą nukentėjusysis V. S., tik užsimena, jog buvo nutraukta grandinėlė (1 t., 18 b. l.). Tos pačios dienos apklausos protokole nukentėjusysis net neužsimena, jog buvo pasikėsinta pagrobti jam priklausančią grandinėlę, nurodyta, kad grandinėlė buvo nutraukta nuo kaklo (1 t., 26 b. l.). Tuo tarpu po keturių mėnesių apklaustas nukentėjusysis V. S., jau nurodo, kad G. J. liepė atiduoti grandinėlę ir jam nieko nebus bei griebdamas nutraukė grandinėlę (1 t., 28-29 b. l.). Akistatos tarp G. J. ir V. S. metu, V. S. nurodė, jog G. J. pareikalavo atiduoti grandinėlę ir ją nuplėšęs nuo kaklo numetė (1 t., 52-53 b. l.). Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis jau nurodė, kad buvo pareikalauta atiduoti grandinėlę, tada jam atsisakius jis buvo sumuštas ir tik vėliau buvo nutraukta grandinėlė ir numesta ant žemės (3 t., 140 b. l.). Tokie nenuoseklūs nukentėjusiojo parodymai dėl pasikėsinimo įvykdyti plėšimą nesuteikia teismui pagrindo pripažinti įrodytomis aplinkybėmis, jog kaltinamasis G. J. pasikėsino įvykdyti plėšimą, o būtent pagrobti nukentėjusiajam priklausančią grandinėlę. Paminėtina ir tai, jog prokuroro nurodyti įrodymai neva patvirtinantys, jog G. J. pasikėsino įvykdyti plėšimą, niekaip nepatvirtina objektyviai pasikėsinimo įvykdyti plėšimą, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolas, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, liudytojų parodymai. Priešingai iš nukentėjusios E. S. duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinimo vietoje protokolo nustatyta, kad E. S. buvo paduota grandinėlė kažkokios moters, kuri tą grandinėlę rado ant žemės (2 t., 171-172, 174 b. l.). Akivaizdu, jog G. J. neketino pagrobti grandinėlės, nes ir pats nukentėjusysis patvirtino, jog nutraukęs grandinėlę G. J. ją numetė ant žemės, nors turėjo realią galimybę ją pasisavinti, tačiau to nepadarė, tai yra šioje G. J. veikoje nėra vieno iš nusikalstamos veikos pažymio, tyčios naudojant fizinį smurtą užvaldyti svetimą turtą, todėl kaltinamasis G. J. dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl G. J. kaltės pagal BK 145 straipsnio 1 dalį

G. J., taip pat prokuroro buvo kaltintas, jog jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 14 val., viešoje vietoje - ties UAB „PICA ROMA“ picerijos, esančios adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, pastatu po kilusių muštynių su nukentėjusiuoju V. S., nuėjęs ir iš automobilio bagažinės atsinešęs daiktą, panašų į kovinį pistoletą, grasino nukentėjusiajam V. S. jį nušauti ir pakasti, taip nukentėjusiajam V. S. suteikdamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog G. J. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą panaudodamas daiktą panašų į kovinį pistoletą. Paminėtina, jog ginklas įvykio vietos apžiūros metu bei pas I. G., kuri neva buvo paslėpusi ginklą, rastas nebuvo, nors apžiūrėtas buvo automobilis, kuriame neva turėjo būti ginklas. Jog jokio ginklo nebuvo byloje patvirtino liudytoja I. G., kuri dalyvavo apžiūrint jos automobilį ir matė konfliktą tarp G. J. ir V. S.. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis turi patirties bei nusimanymą apie ginklus, kadangi daugelį metų dirbo vadovybės apsaugos departamente ir atliko asmens apsaugos pareigas, nepatvirtina, jog G. J. grasino jį nužudyti koviniu ginklu. Kad konflikto metu buvo apsižodžiavimas patvirtina byloje apklausti nukentėjusieji bei liudytojai. Tačiau iš nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų akivaizdu, jog išsakyti grasinimai nebuvo realūs, nes po kilusio konflikto pati nukentėjusioji lauke prie įėjimo į piceriją laukė policijos ir tuo pat metu šnekučiavosi su kaltinamuoju G. J.. Kad G. J. grasinimai nužudyti nebuvo realūs atspindi ir išsakyti ne konkretūs žodžiai, kurie labiau buvo pasakyti iš piktumo, įniršio, nepasitenkinimo bei konfliktinės situacijos. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes G. J. išteisintinas, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl M. Č. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

M. Č. prokuroro buvo kaltintas, jog jis viešoje vietoje patyčiomis bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent: 2015 m. rugpjūčio 3 d., apie 14 vai., viešoje vietoje - UAB „Pica Roma“ picerijos, esančios adresu Ventos g. 49, Mažeikiai, lankytojų salėje, veikdamas su G. J., kuris patyčiomis, pasireiškusiomis picerijos darbuotojų bei lankytojų akivaizdoje be jokios priežasties nukentėjusiojo V. S. įžeidinėjimu bei įžūliu elgesiu, pasireiškusiu ties picerijos pastatu G. J. sudavus nukentėjusiajam smūgį kumščiu į galvą, rankos kumščiais sudavė nukentėjusiajam V. S. ikiteisminiu tyrimu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas, po ko G. J. rankomis ir kojomis sudavė ikiteisminiu tyrimu nenustatyta kiekį smūgių nukentėjusiajam, tokiais veiksmais padarydamas kraujosruvą kairės akies vokuose, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog M. Č. dalyvavo nusikaltimo padaryme kartu su G. J.. Byloje apklausus liudytojus nei vienas, net picerijoje įvykio dieną dirbusios barmenės (N. U. (1 t., 67-68 b. l., 4 t., 52 b. l.) ir R. O. M. (1 t., 67 b. l.) bei savininkė S. H. (4 t., 90 b. l.), nepatvirtino, kad konflikto dieną M. Č. būtų buvęs kartu su G. J. picerijoje ir sumušęs nukentėjusįjį V. S.. Teismo posėdžio metu liudytojai E. R., I. B., S. H., N. U. patvirtino, jog M. Č. įvykio vietoje nematė. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja E. R. patvirtino teismui, jog konfliktavo du asmenys ir mušėsi du vyrai (4 t., 69 b. l.). Nukentėjusioji E. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog tiksliai žino, kad jos vyrą mušė G. J. bei M. Č. (3 t., 143 b. l.), tačiau vėliau tikslindama savo parodymus nurodė, kad M. Č. sėdėjo į ją nugara ir ji nėra 100 procentų garantuota, kad ten sėdėjo būtent M. Č.. Nurodė, kad matė, kaip jos vyrą mušė tamsus vaikinas, panašus į M. Č., o paskutinį kartą matė asmenį panašų į M. Č., kai išėjo į lauką. Taip pat nurodė, jog ant M. Č. sužalojimų nepamatė (3 t., 144 b. l.). Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja J. K. ir ikiteisminio tyrimo metu apklausta I. G. taip pat nurodė, jog įvykio vietoje M. Č. nebuvo (4 t., 28 b. l., 1 t., 113-114 b. l. ). Tik nukentėjusysis V. S. teigia, kad jį sumušė ir M. Č.. Nukentėjusysis V. S. M. Č. atpažino tik po keturių mėnesių nuo nusikalstamos veikos jo atžvilgiu padarymo 2015-12-03 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, kur nurodė, kad atpažino foto Nr. 2 esantį M. Č., kuris kartu su G. J. prieš jį naudojo fizinį smurtą (1 t., 33-35 b. l.). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. S. nurodė, jog M. Č. atpažino iš rando esančio virš M. Č. kairio antakio, nes jis gindamasis trenkė rankos kumščiu M. Č. ir prakirto virš antakio, tai iš šio požymio atpažino M. Č.. Paminėtina ir tai, jog ant M. Č. kaktos matyti ne vienas randas (bent jau trys randai) (1 t., 33-35 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta M. Č. asmens apžiūra ar kitu būdu nustatyti duomenys patvirtinantys nukentėjusiojo V. S. parodymus. Tuo tarpu iš teismui pateiktos pažymos iš M. Č. gydymo įstaigos matyti, jog M. Č. dėl sužalojimų po 2015-08-03 įvykio į gydymosi įstaigą nesikreipė (4 t., 130 b. l.). Nors nukentėjusysis ir teigia, kad nusikalstamus veiksmus jo atžvilgiu padarė ir M. Č., tačiau nesant kitų objektyvių įrodymų ir pripažinti kaltu, nepatvirtinant jo nusikalstamų veiksmų kitais objektyviais įrodymais prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Žmogaus kaltumas turi būti įrodytas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra surinkus pakankamai teisėtai būdais gautų neginčijamų, nekeliančių abejonių duomenų visetą. Šioje baudžiamojoje byloje tokių duomenų nepakanka. Kaltinamasis M. Č. dėl viešosios tvarkos pažeidimo išteisintinas, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BPK 2 straipsnis numato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Konkrečiu atveju ikiteisminį tyrimą atlikusi institucija neatliko pareigos greitai ir operatyviai išaiškinti visų nusikalstamą veiką įvykdžiusių asmenų, dėl ko užtruko ikiteisminis tyrimas bei jo kokybė.

Dėl bausmės G. J.

G. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog baudžiamojo įstatymo numatytas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.88 promilių girtumas) (1 t., 132 b. l.) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Prokuroras prašė pripažinti G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis) (LAT nutartis 2017-05-16 Nr. 2K-109-746/2017). Kadangi šioje byloje nėra nustatytas asmuo, su kuriuo veikė kaltinamasis G. J., nėra nustatyta, ar tas asmuo pakaltinamas, ar sulaukęs nustatyto amžiaus, nuo kurio gali būti asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, todėl ši aplinkybė nepripažįstama G. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas kaltinamajam G. J. bausmę, siekdamas tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, kad paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti įstatyme numatyti bausmės tikslai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (padaryti du baigti nusikaltimai, iš kurių vienas apysunkis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir vienas nesunkus nusikaltimas – BK 284 straipsnio 1 dalyje) (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), į kaltės formą ir rūšį (abu nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę: G. J. vedęs, turintis du nepilnamečius vaikus (2 t., 18 b. l.), dirbantis (2 t., 22 b. l.), administracine tvarka baustas (2 t., 1-14 b. l.), anksčiau teismo teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs (1 t., 134-141 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (2 t., 21 b. l.).

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. G. J. po nusikalstamos veikos padarymo teistas, jo padaryti nusikaltimai spontaniški. Todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei atsakomybę lengvinančių atsakomybių nebuvimą bei sunkinančią aplinkybę, o tai pat vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. J. paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio 1 dalyje (galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu) sankcijose numatytą bausmės rūšį-laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant dydį artimą sankcijoje numatytam vidurkiui, tai yra už nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, paskiriant 2 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtos bausmės subendrintinos apėmimu, nes nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimu sutaptimi ir skirtina subendrinta bausmė - 2 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo.

G. J. 2016-01-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė 2 metams 1 mėnesiui laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, su 13 MGL (1690 Lt) - 489 Eur bauda (1 t., 176-193 b. l.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nusprendžiu paskirta subendrinta bausmė subendrintina su 2016-01-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 2016-01-13 nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį, o būtent 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį bei 13 MGL (489 Eur) baudą. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė iš dalies atlikta pagal ankstesnius nuosprendžius.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2015-08-03 14.25 val. iki 2015-08-03 19.58 val. (2 t., 46-47, 48-49 b. l.), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės parai ir laikytina, kad G. J. yra atlikęs 1 parą laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 straipsnio taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant bausmės vykdymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-181/2012). Teismo nuomone, atsižvelgus į kaltinamojo amžių, jo asmenybę, kad anksčiau teismo teistas, administracine tvarka baustas, yra dirbantis, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali paveikti kaltinamojo socialinius ryšius, atimti iš kaltinamojo galimybę dirbti bei gyventi visavertį gyvenimą, nusikalstamos veikos pavojingumą, atlyginti padarytą žalą, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, kadangi yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti G. J. be realaus bausmės atlikimo. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8, 10 punktais, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dirbti arba iš karto pradėti darbo paiešką darbo biržos pagalba; neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar sveikatos gydymu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio programoje.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

G. J. įpareigotinas per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą (Lietuvos Respublikos Probacijos įstatymo 17 straipsnio 1 punktas).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo G. J. paliktina galioti 2015-08-03 ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 50- 53 b. l.).

Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

2015-12-15 V. S. pareiškė 343, 48 Eur turtinės žalos ir 10000 Eur neturtinės žalos civilinį ieškinį (1 t., 37- 40 b. l.). Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Nukentėjusysis V. S. nurodęs, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyręs didžiulį dvasinį sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės, buvo sumuštas ir pažemintas, prašė priteisti iš kaltinamojo 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam V. S. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to šis patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, pažeminimą, vadovaudamasis bendrąja nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į turtinę žalą, teismas sprendžia, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes iš kaltinamojo G. J. nukentėjusiajam priteistina 3000,00 Eur dydžio neturtinė žala. Bylos duomenimis nustatyta, jog nukentėjusiajam V. S. 2016-05-27 nutarimu grąžinta grandinėlė, kurios vertė 300,00 Eur (1 t., 131 b. l.). Byloje nėra pateikta duomenų, kiek galėjo kainuoti/kainavo grandinėlės remontas, todėl dalyje dėl civilinio ieškinio tenkinimo dėl turtinės žalos, žalos suma mažintina grandinėlės vertei, o būtent 300,00 Eur, ir iš kaltinamojo G. J. priteistina 43,48 Eur turtinė žala (CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis). Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

2015-10-14 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 593,36 Eur civilinį ieškinį (1 t., 81-82 b. l.). Apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamojo G. J. nusikalstamos veikos buvo sužalotas ir už jam VšĮ Mažeikių ligoninėje, VšĮ N. Akmenės ligoninėje, VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centre ir VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta 593,36 Eur (1 t., 81-82, 83 b. l.), todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Šiaulių teritorinės ligonių kasos, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokuroro teisme palaikytas 593,36 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir taip pat priteistinas iš kaltinamojo G. J. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

2015-09-29 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 470,50 Eur civilinį ieškinį (1 t., 94-95 b. l.), už nukentėjusiajam išmokėtą nedarbo pašalpą. Kadangi Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos Šiaulių skyriui žala padaryta dėl kaltinamojo G. J. veiksmų, nes dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis V. S. buvo nedarbingas ir jam buvo išmokėta ligos pašalpa 470,50 Eur (1 t., 96 b. l.), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus, ikiteisminio tyrimo metu pareikštas ir prokuroro teisme palaikytas 470,50 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir taip pat priteistinas iš kaltinamojo G. J. (CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktiniai įrodymai: 2 vokai su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis ir marškinėliai, kurie 2016-03-21 perduoti saugoti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui (1 t., 127, 128 b. l.), vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini; daiktinis įrodymas: grandinėlė, kuri ikiteisminio tyrimo metu 2016-05-27 grąžinta V. S., vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtam savininkui V. S..

Dėl atskirųjų nutarčių

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką bylose, kai to paties įvykio metu viešoje vietoje sužalojimus patiria kelios konflikte dalyvavusios šalys, nurodyta, kad vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl kelių asmenų įžūlaus elgesio, aplinkybes pradedant nustatinėti skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienam kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas. Dėl to ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje, tik tada, kai surinkti pagrindiniai bylos įrodymai, jais paneigta būtinosios ginties situacija, patvirtintos aplinkybės, kad būtent abi pusės vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, panaudotu įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką, baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimas gali būti atskirtas į du atskirus tyrimus (LAT nutartis 2K-7-62-489/2015).

Jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnio 1 dalis).

Teisminio nagrinėjimo metu teismui buvo pateikta 2017-09-18 specialisto išvada Nr. G 1228/2017(04), kurioje nurodyta, kad kaltinamajam G. J. 2015-08-03 įvykusio konflikto metu buvo padaryti sužalojimai kairio skruostikaulio lūžis, padarytas buku kietu daiktu, galimai vieno trauminio poveikio pasėkoje, nurodytomis įvykio aplinkybėmis ir laiku bei jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (4 t., 104 b. l.), todėl nustačius, kad G. J. atžvilgiu galimai yra padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnyje, pagal faktą turi būti pradėtas ikiteisminis tyrimas (BPK 166 straipsnis).

Teisminio nagrinėjimo metu teisme liudytoja buvo apklausta ir prisiekusi teismui parodymus davė L. B., teismui duotų parodymų, nors iš dalies atitinkančių bylos medžiagą, davimą nepatvirtino liudytojos L. B. nurodyta draugė G. G., kuri neva matė įvykį, apie kurį L. B. davė parodymus. Liudytojai G. G. nepatvirtinus aplinkybių, jog buvo kartu su liudytoja L. B., teismas manydamas, jog liudytoja galimai galėjo duoti melagingus parodymus, privalo informuoti prokurorą apie galimai L. B. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamajam M. Č. buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro advokato A. P. užmokestis 138,96 Eur (3 t., 113 b. l.). Vadovaujantis BPK 106 straipsniu 1 dalimi gynėjui advokatui A. P. apmokama įstatymo nustatyta tvarka, nepriteisiant šių lėšų iš kaltinamojo M. Č..

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-06-30), ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 1 (vienerių) metų.

G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 2 (dviejų) metų 7 (septynių) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2016-01-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirti jam galutinę subendrintą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę ir 13 MGL (489,00 Eur) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti ankstesniais nuosprendžiais iš dalies atliktas bausmes. Bausmę atliekant pataisos namuose.

G. J. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 3 d. 14.25 val. iki 2015 m. rugpjūčio 3 d. 19.58 val., prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną vienai laisvės atėmimo bausmės parai ir laikyti, kad G. J. yra atlikęs 1 (vieną) parą laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bei paskirti jam pareigas – bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti ir tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 20.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje.

G. J. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią G. J. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti G. J. per dvi darbo dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atvykti į probacijos tarnybą.

M. Č. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2017-06-30) išteisinti, nes neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. J. priteisti V. S.: 43,48 (keturiasdešimt aštuonis eurus ir 48 euro centus) turtinės žalos bei 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. J. 470,50 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų ir 50 euro centų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir iš G. J. priteisti 593,36 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus ir 36 euro centus) Šiaulių teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – marškinėlius, du vokus su raudonos spalvos dėmių nuoplovomis, kurie perduoti saugojimui Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatui, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – grandinėlę, kuri ikiteisminio tyrimo metu grąžinta V. S., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui – V. S..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą. Suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos.