- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-24
- Bylos Nr.
- 2A-299-479/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- L.K.
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Žydrūnas Bertašius Civilinė byla Nr. 2A-299-479/2008
NUTARTIS
2008 m. balandžio 24 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Daliai Rimgailienei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L.K. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-01-02 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-19-760/2008 pagal bendraieškių Raseinių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir uždarosios akcinės bendrovės „Viduklės komunalinis ūkis“ ieškinį atsakovei L.K. dėl nuomos mokesčio, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
bendraieškiai Raseinių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, ir UAB „Viduklės komunalinis ūkis“ kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės L.K. UAB „Viduklės komunalinis ūkis“ naudai 3 586,25 Lt nuomos mokestį, 1 305,40 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bendraieškiai nurodė, kad 1998-05-21 tarp UAB „Nemakščių komunalinis ūkis“ ir atsakovės buvo sudaryta negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Nemakščių komunalinis ūkis“ iki 2003-05-19 išnuomojo atsakovei pirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad už nuomojamą 151,96 kv. m plotą atsakovė mokės 0,944 Lt per mėnesį už 1 kv. m, tai yra 143,45 Lt. Nuomos mokesčio dydis ir terminas buvo nustatyti Raseinių rajono valdybos 1998-05-19 sprendimu. Tuo pačiu sprendimu buvo nuspręsta 2 metams atleisti atsakovę nuo nuomos mokesčio. 2000-06-13 Raseinių rajono valdyba sprendimu Nr. 266 atleido atsakovę nuo nuomos mokesčio iki 2000-12-31. 2001-06-28 Raseinių rajono savivaldybės sprendimu, UAB „Nemakščių komunalinis ūkis“ buvo reorganizuota prijungiant ją prie UAB „Viduklės komunalinis ūkis“. Nuomos mokestis atsakovei pradėtas skaičiuoti nuo 2001 m. sausio mėnesio, tačiau ji šio mokesčio nemokėjo, išsinuomotose patalpose jokios veiklos nevykdė. Nuo 2003-01-01 UAB „Viduklės komunalinis ūkis“ iniciatyva nuomos sutartis su atsakove buvo nutraukta. Atsakovė nuomos mokesčio nesumokėjo, todėl bendraieškiai jį prašė priteisti.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismas 2008-01-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš L.K. UAB „Viduklės komunalinis ūkis“ 1 793,13 Lt nuomos mokesčio, 65,27 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą 1 858,40 Lt nuo 2007-04-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš L.K. 55,75 Lt žyminio mokesčio bei 16,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš UAB „Viduklės komunalinis ūkis“ L.K. 255,44 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų parengimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė L.K. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš jos priteista dalis nuomos mokesčio bei netesybos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Nurodo, kad sprendimas nepagrįstas, priimtas neteisingai aiškinant bei taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuomos sutarties šalių pareigų vykdymą. Apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog ji nepakankamai bendradarbiavo su nuomotoju, todėl konstatuota mišri abiejų sutarties šalių kaltė dėl netinkamo sutarties vykdymo. Nuomininkė pažymi, jog ji ne kartą kreipėsi į nuomotoją su prašymais spręsti nuomos klausimus, siūlė įvairius sprendimo variantus, tačiau nuomotojas į šiuos pasiūlymus nereagavo. Nuomotojas nevykdė sutartinės prievolės atlikti kapitalinį patalpų remontą, todėl nuomininkė neturėdama galimybės naudoti patalpų pagal paskirtį sustabdė savo sutartinės prievolės vykdymą, t.y. nemokėjo nuomos mokesčio.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo iš jos priteista sumokėti dalį nuomos mokesčio bei netesybų. Teigia, jog neprivalo mokėti nuomos mokesčio, kadangi nuomotojas neužtikrino galimybės naudoti pastatus pagal tikslinę paskirtį, t.y. išnuomojo patalpas, kurios neatitiko higienos reikalavimų pirtims eksploatuoti, neatliko būtino šių pastatų kapitalinio remonto. Kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Byloje kilo ginčas dėl nuomos sutarties šalių teisių ir pareigų bei atsakomybės už daikto trūkumus, kurie trukdo naudoti išnuomotą daiktą pagal paskirtį. Šalys nuomos sutartį sudarė 1998-05-21, t.y. galiojant 1964 m. CK. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad civiliniams teisiniams santykiams, atsiradusiems iki CK įsigaliojimo, CK taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios atsiranda jam įsigaliojus, taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsiranda iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos joms įsigaliojus. Taigi, sprendžiant dėl atsakovės pareigos mokėti nuomos mokestį taikomos 2001 m. CK nuostatos.
Nustatyta, kad nuomotoja UAB „Nemakščių komunalinis ūkis“ ir nuomininkė L.K. 1998-05-21 sudarė negyvenamųjų pastatų ir patalpų nuomos sutartį, pagal kurią nuomotojas perdavė nuomininkei laikinai naudoti ir valdyti 151,96 m² bendro ploto negyvenamąjį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pagal sutarties 3 punktą sutartis sudaryta apibrėžtam penkerių metų terminui, nuomininkė įsipareigojo nekeisti pastato paskirties, t.y. užsiimti pirčių veikla. Nuomininkė įsipareigojo už patalpas mokėti nuomos mokestį, tačiau Raseinių rajono valdybos 1998-05-19 sprendimu Nr. 372 ji buvo atleista nuo nuomos mokesčio 2 metams. Vėliau, 2000-06-13 Raseinių valdybos sprendimu Nr. 266, nuomininkė nuo nuomos mokesčio buvo atleista iki 2000-12-31. Iš 1998-06-02 perdavimo-priėmimo akto nustatyta, kad L.K. buvo perduotos patenkinamos būklės pirties pastatas. Teisinius santykius dėl sutarties vykdymo reguliuoja CK normos, reglamentuojančios nuomos teisinius santykius, ir bendrosios sutarčių teisės normos, atsižvelgiant į sutarties prigimtį (CK 6.155 straipsnis). CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas. Tai reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų bei jas tinkamai vykdyti. Kadangi sutarties sąlygos gali būti aiškiai išreikštos arba numanomos, tai šalys privalo vykdyti ne tik tas, kurios aiškiai išreikštos, bet ir numanomas sutarties sąlygas, kurias gali lemti tiek sutarties esmė, tiek dispozityviosios teisės normos. Šalims taip pat privalomos imperatyviosios teisės normos, nesvarbu, įtrauktos jos į sutartį ar ne (CK 6.157 str. 1 d.). CK 6.483 straipsnyje nustatyta, kad nuomotojas privalo garantuoti, jog daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas visą nuomos terminą. Taip pat įstatyme nustatyta, kad nuomotojas neatsako už tuos daikto trūkumus, kuriuos jis aptarė, sudarydamas sutartį. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje patalpų nuomos sutartyje nebuvo aptarta išnuomotų patalpų atitiktis nuomos paskirčiai (pirties veiklai) ir išnuomoto daikto trūkumai, pastato perdavimo-priėmimo akte nurodyta tik tiek, jog pirtis yra patenkinamos būklės.
Akivaizdu, kad prieš pradėdama eksploatuoti nuomojamas patalpas kaip pirtį L.K. turėjo gauti leidimus iš valstybinės higieninės priežiūros bei aplinkos apsaugos institucijų. CK 6.202 straipsnyje nustatytos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su privalomų leidimų, būtinų sutarčiai vykdyti, gavimu. Kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis vieningą teismų praktiką analogiškose bylose, sąžiningumo principas reikalauja, kad šalis, privalanti gauti leidimą, apie jo būtinumą informuotų kitą šalį ir laiku jį gautų, todėl šalis, privalanti gauti leidimą, turi iš anksto išsiaiškinti jo gavimo procedūrą, terminus, laiku kreiptis dėl tokio leidimo išdavimo, laiku pateikti visus reikalingus duomenis tokiam leidimui išduoti ir t. t. Taip pat šalis privalo informuoti kitą šalį dėl leidimo gavimo bei kitokias aplinkybes, susijusias su leidimo gavimu (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2007). Iš bylos medžiagos matyti, jog nuomininkei reikiamų leidimų pirties veiklai gauti nepavyko. CK 6.189, 6.200 straipsniuose nustatyta, kad sutarčių turi būti laikomasi ir jos turi būti vykdomos, nors ir kiltų sunkumų dėl to. Apeliantė nurodo, jog siekdama spręsti kilusius sunkumus dėl patalpų naudojimo pagal paskirtį ji ne kartą kreipėsi į nuomotoją dėl išnuomotų patalpų kapitalinio remonto, tačiau susitarimo nepasiekta.
CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudoti daiktą pagal paskirtį, net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Tačiau pagal CK 6.485 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, jog nuomotojui pareiga atsakyti už daikto trūkumus gali neatsirasti, jeigu apie nuomos objekto trūkumus nuomininkas turėjo žinoti arba kuriuos nuomininkas galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo ar daikto perdavimo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl savo paties didelio neatsargumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo metu galiojusios LR vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1991-05-10 įsakymu Nr. 1-6/5 patvirtintos Pirčių, saunų ir baseinų įrengimo bei eksploatacijos higieninės taisyklės buvo patvirtintos jau seniai, todėl L.K., kuri nuomojosi patalpas verslo tikslu, turėjo būti žinoma, jog yra keliami specialūs reikalavimai patalpoms, kuriose siekiama užsiimti pirčių veikla, ir būtina gauti leidimą šiai veiklai bei panaudoti išsinuomotas patalpas pagal paskirtį. Todėl nuomininkė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek nuomininkas, nuomodamas patalpas, neatitinkančias pirčiai keliamų reikalavimų, rizikavo pats, tiek nuomotojas, nuomodamas pirties patalpas, nebuvo pakankamai atidus nuomojamam daiktui keliamiems reikalavimams ir nesiėmė galimų priemonių daikto trūkumams pašalinti, kad nuomininkas galėtų išnuomotas patalpas naudoti pagal paskirtį. Tokiu atveju pagrįstai konstatuota abiejų prievolės šalių kaltė dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo ir nuomininko atsakomybė sumažinta proporcingai nuomotojo kaltei (CK 6.248 str. 4 d., 6.256, 6.259 str., 6.483 str. 1 d., 6.485 str.).
Iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovė siekė pareikšti priešieškinį bendraieškiams dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir nepagrįsto praturtėjimo, tačiau teismas 2007-12-18 nutartimi atsisakė jį priimti nagrinėti kartu su pradiniu ieškiniu, kadangi priešieškinis pareikštas pažeidžiant proceso teisės normas (CPK 143 str. 1 d.). Apeliantei išaiškintina, jog priimta nutartis neužkerta kelio ateityje kreiptis į teismą su tapačiais reikalavimais.
Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija padaro išvadą, kad apeliantės skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės rajono apylinkės teismo 2008-01-02 sprendimą palikti nepakeistą.