Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2004 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu su turto už 28,96 Eur konfiskavimu;

3) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. vasario 14 d. nutartimi paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, paskirta laisvės atėmimo bausmė 9 mėnesiams 25 dienoms ir 4 MGL (150,60 Eur) bauda;

4) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 284 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu ir paskirta 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi, BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu, subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, paskirta subendrinta 3 metų 10 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 9 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme, paskirta galutinė bausmė – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

10) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

11) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, taikant visišką bausmių sudėjimą, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos subendrintos ir neatliktos bausmės dalis ir paskirta subendrinta bausmė terminuotas laisvės atėmimas -2 metams 10 mėnesių 2 dienoms. 2022 m. balandžio 15 d. paleistas atlikęs bausmę;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis - nenustatytomis aplinkybėmis, galimai 2022 m. lapkričio mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai, neturėdamas leidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnyje, iš nenustatyto asmens pagal skelbimą internete už 40 Eur įgijo, laikė, nešiojo ir gabeno tinkamą šaudyti pramoninės gamybos (gamintojas – įmonė „Rohm Gesellschaft“, Vokietija) 9 mm kalibro dujinį revolverį „RG59 Le Petit“ be identifikacinių numerių, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais, priskiriamą prie C kategorijos šaunamųjų ginklų ir draudžiamą turėti pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje, jeigu jo savininku nėra valstybinės kriminalistinės ekspertizės įstaigos, taip pat nacionaliniai, respublikiniai ir savivaldybių muziejai, taip pat kolekcininkai, kolekcionuojantys nustatyta tvarka perdirbtus šaunamuosius ginklus, ir 5 vnt. tinkamų šaudyti pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverinių dujinių šovinių, kurie yra C kategorijos šaunamiesiems ginklams skirti šaudmenys, kol 2022 m. gruodžio 9 d. nuo 08.45 val. iki 10.11 val., atliekant kratą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), minėtą ginklą ir minėtus šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat J. S. neteisėtai įgijo nešaunamąjį ginklą - nenustatytomis aplinkybėmis, galimai apie 2010 m., tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai, ne Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatyta tvarka, iš nenustatyto asmens kaip dovaną įgijo pramoninės gamybos mėtomąjį durklą “Linder Rostfrei 425126”, kuris priskiriamas D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams ir draudžiamas civilinėje apyvartoje pagal Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte.

Šiais savo veiksmais J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. S. nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta. 2022 m. gruodžio 9 d. jo bute adresu (duomenys neskelbtini), jam nedalyvaujant motinos akivaizdoje buvo atlikta krata. Kiek jam yra žinoma, bute buvo rastas pistoletas. Pistoleto pavadinimo jis neatsimena. Šis pistoletas yra garsinis. Jį pirko maždaug mėnesį prieš sulaikymą, radęs skelbimą internete, o būtent (duomenys neskelbtini). Jį pirko maždaug už 40 Eur ir laikė namuose, kad esant reikalui galėtų apsiginti. Šoviniai taip pat yra garsiniai ir iš jų šaudyti negalima, nes jie tikriausiai buvo laikomi drėgmėje. Taip pat, kiek jam yra žinoma, pas jį buvo rastas peilis. Jis yra jam padovanotas buvusios merginos 2010 m. Jo niekur nenešiojo, jis nuolat gulėjo jo kambaryje. Ar šis peilis yra uždraustas apyvartoje, jis nežino. Jis gali pasakyti tik tą faktą, kad jį kelis kartus pas jį paimdavo policijos pareigūnai, o paskui jį grąžindavo.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. S. nurodė, kad įtarimą suprato ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Dėl įtarime nurodytų daiktų, o būtent dėl pistoleto ir durklo, jis parodymus davė 2022 m. gruodžio 29 d. Ir pistoletas, ir durklas priklauso jam. Minėtus daiktus jis laikė savo namuose.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. S. parodė, kad J. S. yra jos sūnus. Jis 2022 m. balandžio 14 d. arba 2022 m. balandžio 15 d. išėjo į laisvę iš įkalinimo vietos ir apsigyveno jos bute adresu (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad namuose sūnus laiko kokį nors ginklą, ji nieko nežinojo, ginklo namuose nematė, o pats sūnus jai nieko nerodė. Taip pat nieko nežinojo apie durklą. Apie tai, kad namuose buvo tokie daiktai, ji sužinojo tik tuomet, kai sūnaus kambaryje kratos metu 2022 m. gruodžio 9 d. jie buvo rasti ir paimti. Iš kur tie daiktai atsirado pas jos sūnų, ji nežino, jo neklausė, jis pats nesakė, o ji iki kratos to net nežinojo.

Kratos protokole nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 9 d. nuo 08.45 val. iki 10.11 val. atlikta krata pas J. S. adresu (duomenys neskelbtini). Jos metu be kitų asmenų ir objektų rasta ir paimta revolveris „LePetit“, kuriame yra 5 šoviniai, ir peilis „Linder Rostfrei 425126“.

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-31400-23 nurodyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos (gamintojas – „Rohm Gesellschaft“, Vokietija) 9 mm kalibro dujinis revolveris „RG59 Le Petit“ (be identifikacinių numerių), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įst., šis dujinis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 5 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveriniai dujiniai šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įst., yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Jie yra skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių revolverių, jais taip pat galima šaudyti ir iš tyrimui pateikto revolverio „RG59 Le Petit“. Visi šoviniai tinkami šaudyti.

Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-126549-23 nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos mėtomasis durklas, kuris priskiriamas D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Registrų pažymoje nurodyta, kad J. S. nėra turėjęs leidimo šaunamajam ginklui.

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas butas (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) aukštų name, (duomenys neskelbtini) aukšte. Butas yra 3 kambarių. Patekus į butą- į buto koridorių, matyti dvejos durys tiesiai į kambarius, ir vienas durys koridoriaus dešinėje, kur yra mažas kambarys (savininkė nurodė, kad jame gyvena sūnus). Mažame kambaryje dešinėje nuo durų stovi spinta, priešais ją, stovi sofa-lova. Kairiau nuo durų prie sienos stovi sekcija pilna įvairių daiktų, kurios ištraukiamame stalčiuje dėkle guli ginklas - revolveris LePetit, Rg 59, kuriame yra 5 šoviniai 9 mm. PT5, taip pat sekcijoje ant lentynos guli peilis Linder Rostfrei 425126. Buto koridoriaus kairėje yra virtuvė, kurios spintelėje, stovinčioje dešinėje prie šaldytuvo, rastas plastikinis indelis su biria rausvos spalvos medžiaga. Buto koridoriuje, tiesiai, priešais įėjimo į butą duris, yra du kambariai, kuriuose yra baldai ir buities daiktai, rūbai. Balkone, esančiame prie mažojo kambario, už durų į sieną atremti du statybiniai kojūkai „Installoo“ -2 vnt, pridėta įvairių buities reikmenų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Nusikalstama veika pasireiškia keliais arba vienu iš nurodytų alternatyvių veiksmų: neteisėtu šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimu, įgijimu, laikymu, nešiojimu, gabenimu ar realizavimu neturint reikiamo leidimo.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad leidimus įsigyti ginklus, leidimus laikyti ir leidimus nešiotis A, B, C kategorijų ginklus išduoda policijos įstaigos, gavusios asmenų prašymus per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar Policijos elektroninių paslaugų sistemą arba tiesiogiai, pagal kuriuos galima identifikuoti juos pateikusį asmenį. To paties įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiami A, B, C kategorijų ginklai, neturintys identifikacinių numerių. Draudimas turėti tokius ginklus netaikomas valstybinėms kriminalistinės ekspertizės įstaigoms, taip pat nacionaliniams, respublikiniams ir savivaldybių muziejams, taip pat kolekcininkams, kolekcionuojantiems šio įstatymo 38 straipsnyje nustatyta tvarka perdirbtus šaunamuosius ginklus. Identifikacinių numerių neturintys A, B, C kategorijų ginklai jų savininko pasirinkimu turi būti pažymėti identifikaciniais numeriais ir įregistruoti Ginklų registre arba perdirbti į visiškai netinkamus naudoti, o neatlikus nurodytų veiksmų, jie turi būti sunaikinti. Vadovaujantis minėto įstatymo 13 straipsnio 4 dalimi, savigynai C kategorijos ginklus gali įsigyti ir turėti ne jaunesni kaip 21 metų nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, gavę leidimą laikyti ginklus ir leidimą nešiotis ginklus.

Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. IBPS-V-31400-23 nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris yra pramoninės gamybos (gamintojas – „Rohm Gesellschaft“, Vokietija) 9 mm kalibro dujinis revolveris „RG59 Le Petit“ (be identifikacinių numerių), skirtas šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei imitaciniais (garsiniais) šoviniais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis dujinis revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Tirti pateiktas revolveris tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 5 vnt. šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolveriniai dujiniai šoviniai, kurie vadovaujantis Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įst., yra C kategorijos ginklams skirti šaudmenys. Jie yra skirti šaudyti iš 9 mm kalibro daugelio modelių dujinių revolverių, jais taip pat galima šaudyti ir iš tyrimui pateikto revolverio „RG59 Le Petit“. Visi šoviniai tinkami šaudyti.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė, kad pistoletas yra jo. Šis pistoletas yra garsinis. Jį pirko maždaug mėnesį prieš sulaikymą, radęs skelbimą internete, o būtent (duomenys neskelbtini). Jį pirko maždaug už 40 Eur ir laikė namuose, kad esant reikalui galėtų apsiginti. Šoviniai taip pat yra garsiniai ir iš jų šaudyti negalima, nes jie tikriausiai buvo laikomi drėgmėje. Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais – kratos protokolas, apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Taigi, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad toks C kategorijos šaunamasis ginklas yra draudžiamas, kadangi nustatyta jog jis neturi identifikacinio numerio, o kaltinamasis J. S. nepatenka į asmenų sąrašą, kuriems tokį ginklą leidžiama turėti. Taip pat iš pateiktos pažymos nustatyta, jog J. S. nėra turėjęs leidimo šaunamajam ginklui.

Konstatuotina, kad kaltinamojo J. S. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad D kategorijos ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai bei fiziniai asmenys nuo 18 metų, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Sportui D kategorijos pneumatinius ginklus, jų šaudmenis be leidimų gali įsigyti ir turėti fiziniai asmenys nuo 16 metų – šaudymo sporto organizacijų nariai, jais prekiaujančiam prekiautojui pateikę asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, sporto organizacijos tarpininkavimo raštą ir šios organizacijos nario pažymėjimą. To paties įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatyta, kad Civilinėje apyvartoje draudžiami: kastetai, blakštai, mėtomosios žvaigždės ir kiti šaltieji smogiamojo ir svaidomojo pobūdžio ginklai, neturintys ūkinės ar buitinės paskirties.

Teismas pažymi, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 258 straipsnio 2 dalį atsiranda už bent vienos iš alternatyvių veikų padarymą – nešaunamojo ginklo ar kitokio žmonėms žaloti pritaikyto daikto: 1) neteisėtą įgijimą ar 2) neteisėtą nešiojimą.

Pagal J. S. pareikštą kaltinimą matyti, kad jam inkriminuotas nešaunamojo ginklo įgijimas. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nurodė, kad jis yra jam padovanotas buvusios merginos 2010 m. Jo niekur nenešiojo, jis nuolat gulėjo jo kambaryje. Ar šis peilis yra uždraustas apyvartoje, jis nežino. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina kratos protokolas, apžiūros protokolas ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-126549-23 nurodyta, kad tirti pateiktas peilis yra pramoninės gamybos mėtomasis durklas, kuris priskiriamas D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams.

Taigi J. S. bute rastas durklas atitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyką. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytus, taip pat kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nustatytas faktines bylos aplinkybes, kaltinamojo J. S. veika tinkamai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 258 straipsnio 2 dalyje.

Dėl teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo

Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. S. tam pritarė ir sutiko su siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašė sumažinti bausmės terminą

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, sprendžia, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

Dėl skirtinos bausmės

Už BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas baigtas tyčinis nusikaltimas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ir vienas baudžiamasis nusižengimas. J. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – teistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis. Byloje nėra duomenų, kad J. S. anksčiau gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – areštą. Manytina, kad šiuo atveju arešto bausmės paskyrimas yra tinkama bausmė padarytoms nusikalstamos veikoms. Už nusikalstamą veiką numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, paskirtina 90 parų arešto bausmė, už nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, 30 parų arešto bausmė.

Paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

J. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl skiriant galutinę bausmę, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: iš J. S. kratos metu paimtas pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinis revolveris „RG59 Le Petit“ be identifikacinių numerių su 5 vnt. šovinių ir pramoninės gamybos mėtomasis durklas 2023 m. vasario 23 d. nutarimu patalpinti saugojimui į Vilniaus aps. VPK ginklų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuotini ir sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 90 parų arešto bausmę.

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. S. paskirti subendrintą 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. S. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti - iš J. S. kratos metu paimtą pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį revolverį „RG59 Le Petit“ be identifikacinių numerių su 5 vnt. šovinių ir pramoninės gamybos mėtomąjį durklą, 2023 m. vasario 23 d. nutarimu patalpintus saugojimui į Vilniaus aps. VPK ginklų saugyklą, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.