Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-2929-426/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01517-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2; 55.1.3 S

2018 m. spalio 8 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. P. skunde teismo prašo: 1) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – atsakovas, Kalėjimų departamentas) direktoriaus R. K. 2018 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. P-143 „Dėl sprendimo, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas M. P. padarė tarnybinį nusižengimą, priėmimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjas pripažintas padaręs šiurkštų tarnybinį nusižengimą, paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už įsakyme nurodytą tarnybinį nusižengimą ir jis atleistas iš Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigų pirmą darbo dieną po to, kai pasibaigs jo laikinasis nedarbingumas; 2) grąžinti pareiškėją į valstybės tarnybą – lygiavertes Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjo teigimu, atsakovas praleido terminą tarnybinei nuobaudai skirti. Nurodo, kad galimas jo tarnybinis pažeidimas paaiškėjo 2018 m. vasario 14 d. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas dvi dienas nebuvo darbe dėl ligos, terminas tarnybinei nuobaudai skirti suėjo 2018 m. kovo 16 d. Kalėjimų departamento direktoriaus 2018 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-65 „Dėl Komisijos galimam M. P. tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ (toliau – Komisija) 2018 m. kovo 14 d. parengė išvadą Nr. LV-997 (toliau – Išvada), o skundžiamu 2018 m. balandžio 3 d. Įsakymu jam skyrė nuobaudą. Pažymi, kad pareiškėjo nedarbingumas 2018 m. kovo 19-30 d. neaktualus, kadangi terminas nuobaudai skirti suėjo iki šio laikotarpio.

Pasak pareiškėjo, esminis procedūrinis pažeidimas – nepagrįstai išplėstos tarnybinio patikrinimo ribos. Pranešime nurodyta, jog pareiškėjas įtariamas dėl 2018 m. vasario 14 d. nustatyto neblaivumo, tačiau Komisija, nepateikdama naujo pranešimo apie tarnybinį nusižengimą ir nesuteikdama pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti, tyrė ir Išvadoje nustatė kitas faktines aplinkybes bei nepagrįstai inkriminavo dar vieną šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 6 dalies 10 punkte. Pareiškėjui nebuvo įteiktas pranešimas dėl nusižengimo, už kurį jam skirta tarnybinė nuobauda, o tai vertinama kaip esminis procedūrinis pažeidimas.

Pažymi, kad pareigūnų tarnybiniai pranešimai surašyti kitą dieną po patikrinimo alkotesteriu. Kalėjimų departamento Imuniteto valdybos pareigūnai 2018 m. vasario 12 d. gavę anoniminį pranešimą, jo tą pačią dieną neužfiksavo. Savo iniciatyva nusprendė patikrinti pareiškėjo neblaivumą ir tik po patikrinimo užfiksavo. Nurodo, kad būtent Imuniteto skyriaus pareigūnų prašymu nuvyko juos pakonsultuoti viešųjų pirkimų klausimais, o ne pranešti apie tai, kad negalės dirbti. Vertina, kad pareigūnai jį suklaidino.

Pasak pareiškėjo, netinkamai kvalifikuota ir nustatyta inkriminuoto padaryto nusižengimo sudėtis. Nurodo, kad neblaivumas nustatytas 7.50 val., kai darbo laikas – nuo 8.00 val. iki 17 val. Pareiškėjas tvirtina, kad jo neblaivumas nustatytas ne darbo metu, todėl nėra tarnybinio nusižengimo objektyviojo sudėties požymio, nustatytos VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte. Šias aplinkybes pareiškėjas nurodė ir paaiškinime, tačiau atsakovas tai vertino kaip formalų pasiteisinimą. Pareiškėjas nurodo, kad jis vartojo širdies lašus. Nesutiko su Komisijos išvada, jog jis neblaivus buvo tarnybos metu.

Pareiškėjas pažymi, kad jis pasirinko būdą apie neatvykimą į darbą pranešti tiesiogiai, t. y. geranoriškai norėjo perduoti darbus, kuriuos turėjo atlikti artimiausiu metu. Atsakovas nevertino jo nurodytų argumentų.

Pažymi ir tai, kad Komisija įrodinėja pareiškėjo tęstinį alkoholio vartojimą, įvertinusi gautą anoniminį pranešimą, taip pat Išvadoje nurodytais argumentais. Pasak pareiškėjo, nėra jokių įrodymų, kad jis alkoholį galėjo vartoti ir daugiau kartų. Teigia, kad Komisija objektyviai neištyrė ir neįvertino faktinių aplinkybių.

Pareiškėjas nurodo, kad nepagrįstai nustatyta sunkinanti aplinkybė – neblaivumas (VTĮ 30-1 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pasak pareiškėjo, jam inkriminuoto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo sudėties požymis – neblaivumas, nepagrįstai pakartotinai inkriminuotas ir kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pažeidžiamas ir non bis in idem principas.

Pasak pareiškėjo, jo neblaivumas buvo nustatytas ne darbo metu, todėl jo veiksmuose nėra visų būtinų VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte numatytų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių ir Komisija nepagrįstai nustatė, jog pareiškėjas padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, neįrodžiusi ir neištyrusi visų būtinų aplinkybių.

Nesutinka su pareiškėjui paskirta griežčiausia nuobauda. Nurodo, kad jis neginčijo alkotesterio rodmenų. Teigia, kad atsakovas tinkamai neįvertino jo nurodytų asmeninių aplinkybių. Neatsižvelgė į darbo rezultatus, kurie buvo vertinami tik labai gerai, paskirtus paskatinimus bei perkėlimą į aukštesnes pareigas. Pažymi, kad parinkta tarnybinės nuobaudos rūšis neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų.

Taip pat nurodo, kad pripažinus Įsakymą neteisėtu, pareiškėjas turi būti grąžintas į lygiavertes pareigas ir priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad nuo 2018 m. vasario 13 d. vartojo vaistus. Be to, jaudinosi ir dėl pareigybės panaikinimo. Rytą jautė pareigą eiti į darbą, kad prijungtų dokumentų valdymo sistemą jį pavaduojančiam asmeniui.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Akcentavo, kad pareiškėjo neblaivumas nustatytas 7.50 val., t. y. ne darbo laiku. Imuniteto skyriaus pareigūnai pareiškėją suklaidino dėl neva teiktinų konsultacijų viešųjų pirkimų klausimais, tačiau tik nustatė neblaivumą faktą. Pažymi, kad Komisijos išvados yra prielaidos. Apsvaigimas nuo alkoholio yra pažeidimą kvalifikuojantis požymis, todėl negali būti pakartotinai vertinama ir kaip sunkinanti aplinkybė. Pažymi, kad vakare po konflikto su žmona pareiškėjas vartojo alkoholį ir negėrė vaistų. Nurodo, kad 2018 m. vasario 14 d. neplanavo dirbti.

Atsakovas Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, kad Komisija atliko tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo, susijusio su buvimu tarnyboje neblaiviam.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad praleistas vieno mėnesio terminas tarnybinei nuobaudai skirti, nes tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena negali būti laikoma 2018 m. vasario 14 d.

Sutinka su pareiškėjo pozicija, kad taikytinas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, kuris skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos. Tikslaus apibrėžimo, kas laikoma nusižengimo paaiškėjimo diena, nei VTĮ, nei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo“, nuostatomis (toliau – Taisyklės) nepateikia. Nurodo, kad Išvada dėl pareiškėjo tarnybinio nusižengimo buvo patvirtinta 2018 m. kovo 15 d., o sprendimas priimtas 2018 m. balandžio 3 d. Teigia, kad nebuvo pažeistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

Atsakovas tvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjui buvo tinkamai pranešta apie įtariamą nusižengimą, taip pat buvo suteikta galimybė pasiaiškinti. Komentuojami pareiškėjo argumentai, atsakovo tvirtinimu, visiškai nepagrįsti, nes 2018 m. vasario 19 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą aiškiai įvardijamas įvykis, jo data, veika, kurios padarymu įtariamas, nurodytos teisės normos, kurias galimai pažeidė. Šių duomenų pagrindu pareiškėjas pakankamai aiškiai galėjo suprasti, apie kokį įvykį kalbama, kokius teisės aktus įtariamas pažeidęs, ir galėjo tiksliai, išsamiai ir detaliai pateikti savo poziciją. Įvykis, dėl kurio buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, kurias vidutinis protingas asmuo gali aiškiai suvokti ir gali nesunkiai jas identifikuoti, apibūdinti, paaiškinti. Su prašymu patikslinti pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjas į atsakovą nesikreipė, o pateikė išsamus paaiškinimus. Tai rodo, kad jis suprato pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinį. Atsižvelgus į pranešimo turinį, pareiškėjo elgesį, gavus pranešimą, atsakovas laikė, kad pranešimas nepažeidė teisės aktų reikalavimų.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjui pritaikyti teisės aktai iš esmės numato analogiškas taisykles. Todėl atsakovas neigia pažeidęs pareiškėjo teises, inkriminuodamas ir VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto pažeidimą. Pažymi, kad pareiškėjo atsakomybė kilo dėl jo paties neteisėtos veikos esant kaltei, dėl įtariamo nusižengimo jam buvo suteikta galimybė pasiaiškinti, o faktas, kad pareiškėjas nurodė daugiau ar mažiau pažeistų teisės normų pareiškėjo padaryto pažeidimo nei didina, nei mažina.

Pareiškėjas skundžia teismui įsakymu skirtą tarnybinę nuobaudą, nurodydamas, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, t. y. visi Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnų tarnybiniai pranešimai apie pareiškėjo neblaivumą yra surašyti kitą dieną po jo patikrinimo alkotesteriu, t. y. 2018 vasario 15 d. Atsakovo nuomone, nurodyti pareiškėjo samprotavimai yra nelogiški, kad pareigūnai, gavę anoniminį pranešimą, galėjo jį fiksuoti tarnybiniame pranešime jo gavimo dieną, t. y. 2018 m. vasario 12 d. Atsakovo įsitikinimu, Imuniteto skyriaus pareigūnai, gavę anoniminį pranešimą, privalėjo reaguoti į šiame pranešime nurodytą informaciją. Pasitvirtinus ir nustačius jo neblaivumą, pareigūnai atitinkamai veikė ir kitą dieną surašė pagrįstus tarnybinius pranešimus. Tokie veiksmai, atsakovo manymu, niekaip negali būti vertinami kaip tarnybinio patikrinimo metu padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.

Atsakovas visiškai nesutinka su pareiškėjo argumentais dėl tarnybinio nusižengimo sudėties. Atsakovo įsitikinimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo ištirtos ir objektyviai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei taikyti reikšmingos aplinkybės.

Atsakovo teigimu, Išvadoje yra detaliai nurodyti visi aspektai, į kuriuos buvo atsižvelgta. Pažymi, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 14 d. buvo tarnyboje neblaivus, atvyko į darbą asmenine transporto priemone apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus. Vien faktas, kad jo veikla buvo aukštai įvertinta, kad jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų, negali turėti didesnės reikšmės nei likusių aplinkybių visuma.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad terminas nuobaudai skirti nebuvo praleistas. Mano, kad tarnybiniame pranešime pažeidimo ribos nebuvo praplėstos. Vertino, kad tai tęstinis pažeidimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 26 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. dirbo Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėju.

Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius 2018 m. vasario 14 d. Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktu Nr. LV-680 (toliau – Aktas) 2018 m. vasario 14 d. 7.50 val. nustačius, jog nuo pareiškėjo sklido alkoholio kvapas, iškvėptame ore yra 0,95 promilės alkoholio, pastarasis buvo nušalintas nuo tarnybos. Pareiškėjas Akte pasirašė, kad sutinka su nušalinimu ir nurodė, kad 2018 m. vasario 13 d. vartojo degtinę. Pateiktas ir alkotesterio patikros sertifikatas.

Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus vyriausiojo specialisto A. B. (A. B.) 2018 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl M. P. neblaivumo“ Nr. LV-717 užfiksavo, kad jis 2018 m. vasario 14 d. 7.40 val. sutiko atvykusį M. P., pokalbio metu nuo jo pajuto sklindantį alkoholio kvapą ir informavo Imuniteto skyriaus viršininką.

Imuniteto skyriaus viršininkas 2018 m. vasario 15 d. tarnybiniame pranešime „Dėl M. P. neblaivumo“ Nr. LV-715 nurodė, kad nuvykus į pareiškėjo darbo kabinetą, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapą ir pakvieti ateitį į Imuniteto skyriaus tarnybinį kabinetą. Paklausė, ar M. P. vartojo alkoholį, šį faktą paneigė. Tuomet vyriausiajam specialistui A. Ž. pavedė alkotesteriu patikrinti pareiškėjo neblaivumą. Alkotesteris parodė, kad M. P. iškvėptame ore yra 0,95 promilės alkoholio. Šios aplinkybės užfiksuotos ir A. Ž. tarnybiniame pranešime „Dėl M. P. neblaivumo“ Nr. LV-716.

Imuniteto skyriaus vyriausiojo specialisto A. Ž. tarnybinis pranešimas „Dėl informacijos, gautos pasitikėjimo linija“ Nr. PT-10 surašytas2018 m. vasario 15 d.

2018 m. vasario 15 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu „Dėl komisijos galimam M. P. tarnybiniam nusižengimui ištirti sudarymo“ Nr. V-65 sudaryta Komisija tarnybiniam patikrinimui.

Pareiškėjui 2018 m. vasario 19 d. įteiktas Pranešimas apie tarnybinį nusižengimą (toliau – Pranešimas), kuriame jis pasirašytinai informuotas, kad pradėtas tyrimas, jam pateikta informacija apie tarnybinį nusižengimą, paprašyta paaiškinti įvykio aplinkybes ir nurodyta, jog duomenų, leidžiančių teigti, jog M. P., būdamas neblaivus darbo metu ir darbo vietoje, savo elgesiu galimai padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kurio požymiai nustatyti VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte – buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam.

Kalėjimų departamento direktorius 2018 m. vasario 26 d. įsakymu „Dėl leidimo neatvykti į darbą“ Nr. P-77, atsižvelgdamas į pareiškėjo prašymą, leido jam 2018 m. vasario 26-28 d. neatvykti į darbą mokant už šį laikotarpį nustatytą darbo užmokestį.

Pareiškėjas 2018 m. kovo 2 d. pateikė paaiškinimą apie galimo tarnybinio nusižengimo aplinkybes Nr. GG-272 (toliau – Paaiškinimas), kuriame neigė jam inkriminuotą pažeidimą.

Komisija 2018 m. kovo 14 d. surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas, 2018 m. vasario 14 d. buvo tarnyboje neblaivus, atvyko į darbą asmenine transporto priemone apsvaigęs nuo alkoholio, tuo pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus: padarė šiurkščius nusižengimus, nustatytus VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 ir 10 punktuose, nesilaikė etikos principų, nustatytų VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktuose, nesilaikė valstybės tarnautojo pareigų, nustatytų VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose. Komisija Išvadoje siūlė pripažinti, kad Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas M. P. įvykdė šiurkštų tarnybinį nusižengimą, nes padarė šiurkščius pažeidimus, nustatytus VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 ir 10 punktuose, nesilaikė etikos principų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktuose, nesilaikė valstybės tarnautojo pareigų, nustatytų šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose bei siūlė jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

Komisijos narys G. M. 2018 m. kovo 14 d. pateikė atskirąją nuomonę dėl Išvados Nr. LV-997 (toliau – Atskiroji nuomonė).

Departamento direktorius, vadovaudamasis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punktu, 30 straipsnio 1, 5 dalimis, 44 straipsnio 1 dalies 18 punktu, Taisyklių 14, 15, 22 punktais, atsižvelgdamas į Išvadą, ir į tai, kad pareiškėjas šiuo metu yra nedarbingas, Įsakymu pripažino jį padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 6 dalies 7 ir 10 punktuose (1 punktas), paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (2 punktas) už įsakyme nurodytą tarnybinį nusižengimą. Nurodė atleisti iš Kalėjimų departamento Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigų pirmą darbo dieną po to, kai pasibaigs jo laikinasis nedarbingumas (3 punktas).

Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu.

Dėl termino nuobaudai skirti

Pareiškėjas teigia, kad pažeistas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo.

Pažymėtina, kad pareiškėjas Kalėjimų departamente ėjo Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo – karjeros valstybės tarnautojo pareigas (A lygis 16 kategorija), taigi, jo tarnybinei atsakomybei taikytinos VTĮ bei Taisyklių nuostatos.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas iš esmės remiantis 2018 m. vasario 14 d. nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktu Nr. LV-680. Būtent šiuo aktu ir užfiksuotas pareiškėjo neblaivumo faktas. Jokių kitų duomenų apie pareiškėjo neblaivumą tarnyboje tyrimo metu nenustatyta. Ta aplinkybė, kad buvo gautas anoniminis pranešimas, savaime nepatvirtina sisteminio pareiškėjo neblaivumo fakto. Šiuo atveju atsakovo teiginiai, kad pareiškėjo pažeidimas yra tęstinis, nepagrįsti tyrimo metu surinkta medžiaga. Vien atsakovo manymas, kad pareiškėjas galėjo būti neblaivus ir kitomis dienomis, kai jis neatvyko į tarnybą, neatlikus jokio šių aplinkybių tyrimo, yra nepagrįstas.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas pažeidimą padarė 2018 m. vasario 14 d., išvada surašyta 2018 m. kovo 14 d., o Įsakymas priimtas 2018 m. balandžio 3 d. Pareiškėjas 2018 m. Aktu 2018 m. vasario 14 d. buvo nušalintas nuo tarnybos, o 2018 m. vasario 15 d. neatvyko, paskambinęs telefonu ir suderinęs su tiesioginiu vadovu. Be to, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 26 d. iki 2018 m. vasario 28 d. nebuvo tarnyboje, t. y. jam pagal prašymą įsakymu buvo leista neatvykti į tarnybą. 4 darbo dienų neatvykimo faktas yra reikšmingas vertinant terminą nuobaudai skirti. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad 3 dienų terminas, kai jis dėl asmeninių priežasčių pagal įsakymą neatvyko į tarnybą, negali būti eliminuojamas, laikytini nepagrįstais. Nėra jokių duomenų, kad būtent dėl ligos pareiškėjas neatvyko minėtomis dienomis. Pareiškėjas minėtu laikotarpiu realiai tarnyboje nebuvo, suderinęs su tiesioginiu vadovu. Be to, pareiškėjas nuo 2018 m. kovo 19 d. iki 2018 m. kovo 30 d. dėl išduoto nedarbingumo nebuvo tarnyboje, o 2018 m. balandžio 2 d. buvo nedarbo diena.

Teismo vertinimu, pažeidimas padarytas 2018 m. vasario 14 d. ir jo paaiškėjimo diena yra minėta diena, nelaikytinas tęstiniu pažeidimu.

Teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad atsakovas VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino tarnybinei nuobaudai skirti nepažeidė. Šie pareiškėjo skundo argumentai laikytini neapgrįstais.

Dėl pažeidimo sudėties

Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas padarė šiurkščius pažeidimus, nustatytus VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 ir 10 punktuose, nesilaikė etikos principų, nustatytų šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktuose, nesilaikė valstybės tarnautojo pareigų, nustatytų šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose.

Nustatyta, kad Pranešime pareiškėjui buvo inkriminuotas pažeidimas, nustatytas VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte bei dėl VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 nustatytų etikos principų nesilaikymo ir VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos pareigos nevykdymo.

Iš esmės sutiktina su pareiškėjo skundo argumentais, kad pažeidimo ribos tyrimo metu buvo išplėstos. Teismo vertinimu, pažeidimas nėra tęstinis, nesant oficialių ir užfiksuotų duomenų, kad pareiškėjas neblaivus buvo tarnyboje ir kitu metu nei 2018 m. vasario 14 d. Taigi, šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas dėl VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto pažeidimo yra nepagrįstas tyrimo metu surinktais duomenimis ir pareiškėjui pranešimas apie minėtą pažeidimą nebuvo įteiktas.

Pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punktą, šiurkščiu pažeidimu laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams.

Tyrimo metu neatskleista, kokiais duomenimis grindžiamas minėto pažeidimo inkriminavimas pareiškėjui. Šiuo atveju nepakanka nurodyti teisės normą, būtent atsakovas šį pažeidimą turėjo pagrįsti ir įrodyti, t. y. kokie kiti padaryti šiurkštūs pažeidimai.

Teismas, įvertinęs tarnybinio tyrimo medžiagą, iš pažeidimo eliminuoja pareiškėjui inkriminuotą VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto pažeidimą, tačiau tai nepaneigia atsakovo tyrimo metu nustatytų aplinkybių dėl VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto pažeidimo, kai šiurkščiu pažeidimu pripažįstamas buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą.

Pareiškėjo neblaivumo faktas nustatytas Akte bei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose. Pats pareiškėjas iš esmės užfiksuotų alkotesterio duomenų neginčijo. Taigi, teismas šių aplinkybių detaliau neanalizuos.

Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjo buvimas tarnyboje neblaiviam savaime yra žala įstaigos reputacijai. Taigi, šiuo atveju jokių veiksmų pareiškėjas neturėjo atlikti, kad diskredituotų Kalėjimų departamento autoritetą.

Pareiškėjo nurodyta esminė aplinkybė, kad jo neblaivumo faktas 2018 m. vasario 14 d. nustatytas ne darbo metu, t. y. 7.50 val. Pareiškėjo darbo diena prasideda 8.00 val.

Pareiškėjas Paaiškinime nurodė, kad 2018 m. vasario 14 d. apie 7.45 val. atvyko į darbą pranešti apie pablogėjusią sveikatą ir informuoti apie negalėjimą dirbti, tačiau dar nespėjus nueiti pas direktoriaus pavaduotoją, į gretimą kabinetą, kuriame buvo pareiškėjas, atėjo Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus pareigūnai ir paprašė jo konsultacijos viešųjų pirkimų klausimais bei pakvietė užeiti į Imuniteto skyriaus patalpas. Nuėjus į patalpas, pareigūnai paklausė apie alkoholio vartojimą. Pareiškėjas paaiškino, jog iš vakaro buvo išgėręs šiek tiek degtinės, tačiau tą rytą alkoholio nevartojo. Nurodė, kad alkotesterio parodymus lėmė tai, kad jis naktį gėrė širdies lašus, o paskutinį kartą jų pavartojo prieš tikrinant neblaivumą – 7.35 val.

Pareiškėjo paaiškinimus atsakovas vertino kaip nepagrįstus ir nepaneigiančius tyrimo metu nustatytų aplinkybių. Svarbu, tai, kad pareiškėjas atvyko į tarnybą 7.40 val., jokio prašymo neteikė vadovui dėl neatvykimo. Jis 2018 m. vasario 13 d. nuo 9.55 val. nebuvo tarnyboje, tačiau tą dieną į gydytojus nesikreipė. Vėlgi, atvykęs į tarnybą 2018 m. vasario 14 d., kad jis į tarnybą neatvyks ir jaučiasi blogai bei ketina kreiptis į medikus, Imuniteto skyriaus pareigūnams nenurodė. Vėliau ir 2018 m. vasario 15 d. neatvyko į tarnybą, tačiau duomenų, kad šiuo laikotarpiu kreipėsi į medikus ir kad jam pablogėjo sveikata, nėra (pvz. skirtas gydymas, atlikti medicininiai tyrimai ir kt.). Akte paaiškinimuose dėl neblaivumo nenurodė, kad gėrė vaistus ir kad jie turėjo įtakos neblaivumui, nenurodė. Pats pareiškėjas nurodė, jog iš vakaro gėrė degtinę. Jo teiginiai vertintini kaip gynybinė pozicija. Šiuo atveju pats pareiškėjas tokius teiginius turėjo pagrįsti. Objektyvių aplinkybių, kodėl neteikė prašymo ir nesikreipė dėl, jo teigimu, prastos sveikatos, nenurodė. Nurodytos asmeninės problemos bei įspėjimas dėl pareigybės panaikinimo nešalina pareiškėjo atsakomybės dėl jo buvimo darbe neblaiviu.

Taip pat nepagrįsti ir pareiškėjo teiginiai, kad Imuniteto skyriaus pareigūnai jį suklaidino. Šiuo atveju buvo nustatytas neblaivumo faktas. Pats pareiškėjas ir pareigūnai bendravo darbo klausimais, tačiau, kad jį pareigūnai neteisėtais veiksmais tai vertė daryti, byloje duomenų nėra.

Konstatuotina, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 14 d. atvyko į tarnybą, duomenų, kad dėl sveikatos problemų ketino nedirbti, nėra, o be to, kodėl nesikreipė į medikus, taip pat nepaaiškino. Ta aplinkybė, kad neblaivumo faktas užfiksuotas 7.50 val. nepaneigia esminės aplinkybės, kad pareiškėjas buvo neblaivus. Šiuo atveju net ir 8.00 val. patikrinus pareiškėjo neblaivumą, matuoklio rodmenys būtų nežymiai pasikeitę. Tai, kad pareiškėjas tarnyboje buvo neblaivus, pripažįstamas tinkamai nustatytu faktu.

Teismas nesutinka, kad pareiškėjo neblaivumas nustatytas ne tarnybos metu. VTĮ neapibrėžia, kad yra darbo laikas. Pagal Darbo kodekso 111 straipsnio 1 dalį, darbo laikas – bet koks laikas, kuriuo darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į darbo laiką bet kuriuo atveju įtraukiamas ir pasirengimas darbui darbo vietoje. Teismo vertinimu, į darbo laiko sąvoką patenka ne tik laikas, kai darbuotojas atlieka savo faktinį darbą, bet ir kitas laikas, kuris yra netiesiogiai susijęs su jo atliekamu darbu. Šiuo atveju pareiškėjo atvykimas į tarnybą buvo tikslinis, o tai, kad jis planavo nedirbti, tokių duomenų nėra. Net jei ir neteikė konsultacijų, neatliko tiesioginių pareigų, bet atvyko į tarnybą neblaivus, jo veiksmai atitiko darbo laiko sąvokos apibrėžimą. Šiuo aspektu tyrimas yra tinkamas.

Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas pagal Kalėjimų departamento Darbo reglamento, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 4/07-31 (su vėlesniais pakeitimais (toliau – Darbo reglamentas), 142 punktą, norėdamas išvykti ne darbo tikslais, turi gauti tiesioginio vadovo sutikimą. Pareiškėjo teiginiai, kad jis tiesiogiai atvyko į tarnybą atsiprašyti tiesioginio vadovo, t. y. į tarnybą vyko neblaivus automobiliu, keldamas riziką ne tik sau, bet ir viešajai tvarkai, rodo, kad pareiškėjas pasirinko neatsakingą elgesį. Be to, jis nepagrindė būtinybės vykti į tarnybą informuoti vadovą apie negalėjimą dirbti, kai kitais atvejais apie neatvykimą į tarnybą pranešdavo telefonu. Teismo vertinimu, tai tik pareiškėjo argumentai, kurie nepaneigia tyrimo išvadoje nustatytų esminių aplinkybių.

Išvadoje ir Įsakyme konstatuota, kad pareiškėjas nesilaikė ir etikos principų, nustatytų VTĮ 3 straipsnio 2 dalies 1, 6 ir 8 punktuose, t. y. pagarbos žmogui ir valstybei, atsakomybės ir pavyzdingumo, bei nesilaikė valstybės tarnautojo pareigų, nustatytų VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, t. y. valstybės tarnautojai privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų ir laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba.

Akivaizdu, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas, numatytas VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte, yra šiurkštus. Jis nesilakė minėtų etikos principų bei VTĮ nurodytų pareigų.

Būtent, Išvadoje turėjo būti detaliai atskleista pažeidimo sudėtis. Teismas pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Tarnybinio tyrimo išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos, teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad, spręsdamas šį klausimą, teismas turi patikrinti tarnybinio tyrimo išvadoje nurodytus įrodymus ir juos įvertinti pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles (žr., pvz., 2012 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusė. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas valstybės tarnautojas (pareigūnas), turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybinio pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka, objektyvioji pusė – valstybės tarnautojo (pareigūno) neteisėtas elgesys (t. y. tarnybos pareigų, nustatytų pareigybių aprašymuose, reglamentuojančiuose viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai valstybės tarnautojo (pareigūno), neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012, 2013 m. kovo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013, kt., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimas, II dalis, Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2013 m., 571 p.).

Teismo vertinimu, Išvada iš esmės atitinka Taisyklėse nustatytus kriterijus, t. y. joje išdėstytos tyrimo metu nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas, jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, padarytas tyčia, tarnybinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą ir pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėjas iš esmės neginčijo, kad Išvada neatitinka Taisyklių nuostatų.

Minėta, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jam nepagrįstai inkriminuotas VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto pažeidimas, pripažinti pagrįstais ir šis pažeidimas eliminuotas, tačiau tai nepaneigia atlikto tyrimo dėl VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto nustatyto pažeidimo tinkamumo.

Dėl sunkinančios aplinkybės

Pareiškėjas teigia, kad nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintas neblaivumas, kadangi tai yra padarytą tarnybinį pažeidimą kvalifikuojantis požymis.

Teismas su šiais pareiškėjo skundo argumentais sutinka ir atsakovo išvadas dėl pareiškėjo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – neblaivumo (VTĮ 30-1 straipsnio 2 dalies 4 punktas) pripažįsta nepagrįstomis bei šią aplinkybę šalina. Konstatuotina, kad girtumo faktas, negali nagrinėjamoje byloje būti laikomas pareiškėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi šis faktas yra būtent nusižengimą kvalifikuojanti aplinkybė (VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punktas).

Dėl nuobaudos proporcingumo

Pareiškėjas teigia, kad jam paskirta neproporcinga nuobauda.

Išgerto alkoholio kiekis bei pareiškėjo girtumo laipsnis ir neblaivumą sąlygojusios aplinkybės nėra esminės šioje byloje. Vien girtumo nustatymo faktas, vertinat jo, valstybės tarnautojo, užimančio Viešųjų pirkimų skyrių vedėjo pareigas, yra pakankamas skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (VTĮ 29 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Pažymėtina, kad pareiškėjas tarnyboje buvo vertintas ne tik teigiamai, bet 2015 m. jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda už netinkamą pareigų vykdymą.

Teismo vertinimu, atleidimas iš pareigų gali būti skiriamas tarnautojui, pasirodžiusiam tarnyboje neblaiviam, nepriklausomai nuo to, ar jis turi galiojančių nuobaudų, ar ne. Pareiškėjas Kalėjimų departamente dirbo nuo 2012 m. Tai, kad dėl atleidimo iš tarnybos pateko į sunkią socialinę situaciją, šioje byloje negali būti pripažįstama teisiškai reikšminga aplinkybe. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad asmuo, prieš darydamas teisės pažeidimą, turi pats įvertinti šio pažeidimo pasekmes. Todėl nėra pagrindo laikyti, kad nuobauda buvo paskirta neatsižvelgus į teisiškai reikšmingas aplinkybes. Teismas akcentuoja, kad pats pareiškėjas turėjo įvertinti galimas tokio elgesio neigiamas teisines pasekmes ir šiuo atveju kilusius neigiamus padarinius.

Teismas, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių konstatuoja, kad tyrimas iš esmės (pašalinus pareiškėjui inkriminuotą pažeidimą dėl VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 10 punkto pažeidimo bei pašalinus sunkinančią aplinkybę) dėl VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punkto tarnybinio pažeidimo, įskaitant ir pažeistus etikos principus bei valstybės tarnautojo pareigas, yra tinkamai atliktas, procedūrinių pažeidimų nenustatyta.

Konstatuotina, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis Taisyklių reikalavimų ir terminų. Pareiškėjo padaryto nusižengimo tyrimas buvo atliktas išsamiai, esminių Taisyklių pažeidimų, kurie būtų pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą, nenustatyta. Prašomas panaikinti įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti bei grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti išmoką už priverstinės pravaikštos laiką. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Netenkinus pareiškėjo pagrindinio reikalavimo, negali būti tenkinami ir išvestiniai reikalavimai, taip pat jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.