Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-13 · Byla Nr. N-756-400-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-13
Bylos Nr.
N-756-400-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Stasys Gudynas, Vaida Urmonaitė (pran.)
Nukentėjusysis
P. J.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N-756-400/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno ir Vaidos Urmonaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo P. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarimo L. V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus m. VPK VP EPT Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas 2007 m. vasario 8 d. L. V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis tą dieną 9 val. 6 min. Vilniuje, Šeimyniškių g. 22A, vairuodamas automobilį „VW Passat“, neatsižvelgė į kelio sąlygas, slidžiame kelyje nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į iš dešinės pusės atvažiavusį ir sustojusį automobilį „Ford Focus“, vairuojamą P. J. , apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus m. VPK VP EPT 2007 m. vasario 13 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą L. V. M. nubaustas 150 Lt bauda.

II.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kreipėsi į teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad iš įvykio vietos schemos matyti, jog automobilių susidūrimas įvyko dėl to, kad jam išvažiuojant iš kelio, kuriame telpa tik vienas automobilis ir dešinėje pusėje stovi mūrinė tvora, ribojanti matomumą, staiga išlindo kitas automobilis - „Ford Focus“. Eismo įvykio schemoje aiškiai užfiksuota, kad „Ford Focus“ vairuotojas, darydamas manevrą, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 164 punkto reikalavimo laikytis kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Minėto automobilio vairuotojas manevrą darė iš kairės pusės. Dėl šios priežasties „Ford Focus“ vairuotojas apribojo galimybę laiku jį pastebėti. Protokole nepagrįstai teigiama, kad „Ford Focus“ turėtų būti laikomas iš dešinės atvažiavusia transporto priemone, kadangi tiek iš eismo įvykio schemos, tiek iš automobilių apgadinimų akivaizdu, kad jei minėtas automobilis būtų laikęsis dešinės pusės, automobiliai būtų prasilenkę ir nebūtų buvę kliūtimi vienas kitam. Be to, praleisti kito automobilio būtų buvę fiziškai neįmanoma, kadangi tame kelyje, kuriuo važiavo jis, telpa tik vienas automobilis, todėl kitas automobilis ten neįvažiuotų tol, kol neišvažiuotų ten esanti transporto priemonė. Nepagrįstas ir protokolo teiginys, kad jis nepasirinko saugaus greičio. Jo automobilio greitis buvo minimalus - 5-10 km/h. To nepaneigia nei vienas byloje esantis įrodymas. Be to, netgi pareigūnų nurodytame Kelių eismo taisyklių 172 punkte yra paminėta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, <...>, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Važiavimo greitį buvo pasirinkęs tinkamą, atsižvelgiant tiek į kelio dangos (ledas), tiek į paties kelio (siauras kiemo keliukas) sąlygas, tiek į eismo intensyvumą (nebuvo nei vienos kitos transporto priemonės). Tuo tarpu staiga išnirusio ne savo kryptimi važiuojančio „Fordo Focus“ numatyti negalėjo ir neturėjo galimybės.

Nukentėjusiuoju pripažintas P. J. administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą prašė atmesti.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą tenkino, Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. E510812, kuriuo L. V. M. skirta 150 Lt bauda, panaikino ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai (atitinkamas vairavimas) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Eismo įvykio vietos schemoje (b. l. 12), su kuria sutiko abu įvykyje dalyvavę vairuotojai, pažymėta automobilių padėtis po susidūrimo, konkretūs atstumai nuo transporto priemonių iki kelkraščio, šukės, kurios atsirado po susidūrimo, „VW Passat“ stabdymo žemės, provėžos, nepravažinėtas sniegas, tvora. Iš schemos akivaizdu, kad keliu, kuriuo važiavo L. V. M., gali pravažiuoti tik viena transporto priemonė. Tik tada į jį gali įvažiuoti kitas automobilis. 2007 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje P. J. paaiškino, kad jis negalėjo važiuoti dešiniau, nes ten yra garažai, o prieš juos - borteliai, kurie tuomet buvo apsnigti. Po eismo įvykio jo vairuojamas automobilis buvo sustojęs 1,1 m atstumu nuo priekinio dešinės pusės automobilio rato iki kelkraščio ir 3,1 m atstumu nuo galinio automobilio rato iki kelkraščio (schemos duomenys). Eismo įvykio vietos schemoje nėra duomenų apie nukentėjusiojo išvardintų objektų (bortelių) buvimą minėtoje vietoje, todėl teismas nusprendė, kad „Ford Focus“ nebuvo kliūčių važiuoti arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto (tokią pareigą vairuotojams nustato Kelių eismo taisyklių 164 punktas), o tai iš esmės būtų leidę L. V. M. anksčiau pastebėti „Ford Focus“ ir imtis atitinkamų veiksmų, siekiant išvengti autoįvykio. Be to, ,,VW Passat“ nagrinėjamu atveju neturėjo galimybės praleisti „Ford Focus“, nes kelyje, kaip jau buvo minėta, tilpo tik viena transporto priemonė.

Teismas pažymėjo, kad žymiai didesnis nei leistinas greitis gali būti tiesioginiame priežastiniame ryšyje su autoįvykiu. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad L. V. M., vairuodamas automobilį, viršijo leistiną greitį. Jis pats kategoriškai tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad važiavo tik 5-10 km/h greičiu. Aiškiai viršyto greičio nerodo ir eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos „VW Passat“ stabdymo žymės (1,8 m), kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, kelio važiuojamoji dalis buvo slidi (apledėjusi). Tai paaiškinimuose policijai (b. l. 13-14) nurodė abu eismo įvykyje dalyvavę vairuotojai. Analogiškai kelio dangos būklė apibūdinta ir policijos pareigūno tarnybinio pranešimo papildyme (b. l. 11). Tokiu būdu, nukentėjusiojo teiginys, kad L. V. M. važiavo dideliu greičiu, neparemtas jokiais nenuginčijamais įrodymais bei laikytinas nepagrįstu.

Teismas padarė išvadą, kad L. V. M., vairuodamas automobilį Šeimyniškių g. 22A, iš esmės negalėjo tikėtis, kad „Ford Focus“, kirsdamas kampą, netikėtai išvažiuos priešais jo vairuojamą transporto priemonę, be to, jis dėl riboto kelio pločio neturėjo realios galimybės išvengti susidūrimo, todėl nėra pagrindo jo kaltinti dėl įvykusio.

Atsižvelgdamas į principinę nuostatą, kad visos abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, bei surinktą byloje medžiagą, teismas konstatavo, kad L. V. M. veiksmai nebuvo buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir jis nepagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Jo atžvilgiu priimtą nutarimą teismas panaikino ir bylą jo atžvilgiu nutraukė.

IV.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis P. J. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą panaikinti, o L. V. M. skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, pažeisdamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 73, 75 straipsnių reikalavimus, nepranešė nukentėjusiajam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip atimdamas teisę jam pareikšti savo prieštaravimus, pateikti įrodymus.

2. Teismas įrodymus tyrė nevisapusiškai ir neobjektyviai, liudytojais neapklausė D. S. ir M. A..

3. Teismo teiginys, jog L. V. M. nepažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimų neatitinka faktinių įvykio aplinkybių, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. L. V. M. greitį privalėjo pasirinkti atsižvelgdamas į matomumą.

4. Teismas nepasisakė dėl Kelių eismo taisyklių 159 punkto reikalavimo praleisti automobilį iš dešinės.

5. Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas būtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 164 punkto reikalavimus. Be to, jam važiuoti dar dešiniau nebebuvo įmanoma, kadangi toje pusėje yra garažai bei namų valdos Šeimyniškių 22A tvora.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą L. V. M. prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą panaikinti, o apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tad nagrinėjant bylą dėl šio pažeidimo būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis kokias Kelių eismo taisykles pažeidė ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti.

L. V. M. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole buvo užfiksuota, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 172 punkto reikalavimus. Ginčui aktualios redakcijos Kelių eismo taisyklių 172 punkte buvo numatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Protokole teigiama, kad vairuotojas, atsižvelgiant į kelio sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į iš dešinės pusės atvažiavusią ir sustojusią transporto priemonę.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 13 d. nutarimu, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą L. V. M. atžvilgiu, konstatavo, kad bylos medžiaga neįrodyta, jog šis vairuotojas būtų viršijęs leistiną greitį, o, įvertinus kito eismo įvykio dalyvio P. J. veiksmus, nesilaikant Kelių eismo taisyklių 164 punkto reikalavimų, darytina išvada, jog L. V. M. veiksmai nebuvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Institucijos ir pirmosios instancijos teismo nutarimai priimti tinkamai neišsiaiškinus visų esminę reikšmę turinčių bylos aplinkybių. Kaip jau minėta, nagrinėjant bylą dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo, būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis kokias Kelių eismo taisykles pažeidė ir ar tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad pagal byloje Eismo įvykio vietos schemą galima spręsti, kad P. J. nesilaikė Kelių eismo taisyklių 164 punkto reikalavimų, t.y. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau darant tokią išvadą neįvertintos dar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 10 d. teismo posėdyje P. J. nurodytos aplinkybės, kad dešiniau važiuoti jis negalėjęs dėl dešinėje pusėje esančių garažų bei bortelių prieš juos. Sprendžiant dėl automobilio „VW Passat“ vairuotojo veiksmų, pasirenkant saugų greitį, taip pat schemoje pažymėtos tvoros įtakos matomumui, galimybei duoti kelią iš dešinės pusės atvažiuojančiai transporto priemonei, ir šių visų aplinkybių priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu, kolegijos vertinimu, būtinos specialios žinios.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus byloje esančius ir surinkus papildomus duomenis apie P. J. nurodytas aplinkybes dėl dešinėje pusėje jo važiavimo kryptimi esančių (buvusių) garažų bei bortelių prieš juos (t.y. patvirtinančius arba paneigiančius apelianto argumentus) iš kurių, atlikus specialų tyrimą, būtų galima pašalinti administracinio teisės pažeidimo byloje kilusius prieštaravimus ir neaiškumus bei nustatyti esminę reikšmę turinčią aplinkybę kuris eismo dalyvis kokias Kelių eismo taisykles pažeidė ir kuris pažeidimas buvo pagrindine priežastimi eismo įvykiui kilti. Tad pirmosios instancijos teismo nutarimas ir Institucijos nutarimas naikintini, byla grąžintina įgaliotai institucijai iš naujo tirti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

P. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 13 d. nutarimą ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2007 m. vasario 13 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras DrigotasStasys GudynasVaida Urmonaitė