Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-12-28 · Administracinė byla Nr. A-556-1004-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-12-28
Bylos Nr.
A-556-1004-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
Atsakovas
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos
Pareiškėjas
I. N.
Administracinė byla Nr. A17- 1004/2007Procesinio sprendimo kategorija 25 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. gruodžio 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,

sekretoriaujant Kristinai Bielinienei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. N. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas I. N. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 3-4), kurį patikslino (b. l. 26-27), kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. ŽŪS-543 (1.7) ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T3-65;

2) įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrių priimti naują sprendimą - įregistruoti ūkį Ūkininkų ūkių registre ir išduoti ūkio įregistravimo pažymėjimą;

3) priteisti teismo išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. ŽŪS-543 (1.7) atsisakė įregistruoti jo vardu ūkį Ūkininkų ūkių registre, kadangi jo žemės sklypas yra mažesnis nei nustatytas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. T3-65 „Dėl ūkininko ūkio įregistravimo“, t. y. jo sklypas mažesnis kaip 1 ha. Ūkininko ūkio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje išvardintos sąlygos, kada ūkis gali būti neregistruojamas Ūkininkų ūkių registre. Šioje dalyje nėra nustatyti asmens, pageidaujančio įregistruoti ūkį, žemės sklypo ploto apribojimai. Ūkininko ūkio įstatyme nustatyta, kad ūkius Ūkininkų ūkių registre registruoja savivaldybės administracija Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 817 patvirtintų Ūkininkų ūkių registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 11 punkte. Ūkininko ūkio įstatymas, Nuostatai, žemės ūkio ministro 2003 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 3D-298 patvirtintos Ūkininkų ūkių registravimo Ūkininkų registre taisyklės savivaldybės administracijai ar tarybai nesuteikia teisės nustatyti naujas sąlygas ūkiui įregistruoti.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija (b. l. 15-16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2006 m. kovo 17 d. Vilniaus rajono savivaldybės taryba, vadovaudamasi 2004 m. sausio 27 d. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983 21 straipsniu, sprendimu Nr. T3-65, nustatė, kad registruojamo ūkininko ūkio valdoje turi būti ne mažiau kaip 1 ha žemės. 2006 m. balandžio 6 d. Vilniaus rajono savivaldybės meras pateikė Seimo nariams, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrei bei Seimo valstiečių, liaudininkų frakcijai raštą Nr. A33-1125-(4.11) dėl Ūkininko ūkio įstatymo 8 straipsnio papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto. Savivaldybės meras nurodė, jog Vilniaus rajone šiuo metu yra registruota 1998 ūkininkų ūkių, kurių bendras plotas 10 429,53 ha, vidutinis ūkio dydis 5,22 ha, kai Lietuvoje ūkio vidurkis siekia 12 ha, apskrityje 8,72 ha. Vilniaus rajono savivaldybės meras pažymėjo, kad pastaruoju metu ūkininko ūkius pradėjo registruoti piliečiai, kurie turi mažus žemės sklypelius ir iš viso yra registruoti 396 sklypai, kurių žemės plotas mažesnis už 1 hektarą. Žemės įstatymo 21 straipsnyje nurodoma, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Vilniaus rajone susiklostė situacija, kai žemės savininkai dalija turimą žemę į mažus sklypus ir panaudoja ją tik namų statybai. 2004-2006 metų kaimo plėtros plano priemonės „Agrarinė aplinkosauga“, „Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas“, „Tiesioginių išmokų už žemės naudmenas ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės“ numato, kad mažiausias žemės ūkio plotas, už kurį mokamos išmokos, yra 1 ha. Nustatytas 1 ha minimalus ūkininko ūkio dydis padės efektyviau naudoti žemės naudmenas, išvengti stichinių statybų, apriboti spekuliaciją žemės sklypais, užtikrinti sąlygas tikriems ūkininkams gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos lėšų. Neaišku, kokią ūkinę veiklą pareiškėjas gali vykdyti 0,33 ha dydžio sklype. Yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas, pasinaudodamas ūkininko padėtimi, nori pradėti statybą vietoje, kur statyba negalima. Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. sprendimas dėl ūkininko ūkio įregistravimo yra teisėtas. Jis galioja, iki šiol nepanaikintas ir nepakeistas, ir vykdomas Vilniaus rajono teritorijoje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu (b. l. 38-40) pareiškėjo skundą patenkino - Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T3-65 „Dėl ūkininko ūkio įregistravimo“ panaikino; Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. ŽŪS-543 (1.7), kuriuo atsisakyta įregistruoti pareiškėjo ūkininko ūkį, panaikino ir įpareigojo pareiškėjo vardu įregistruoti ūkį Ūkininkų ūkių registre ir išduoti ūkio įregistravimo pažymėjimą. Teismas priteisė iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui 100 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2006 m. rugsėjo 6 d. pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui prašymą įregistruoti pareiškėjo ūkį Ūkininkų ūkių registre, prie prašymo pateikdamas Ūkininko ūkio įstatymo 7 straipsnyje nurodytus dokumentus. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Ūkininko ūkio įstatymo 8 straipsniu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas termino kreiptis į teismą dėl sprendimų panaikinimo nepraleido. Teismas nurodė, kad skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. T3-65 priimtas vadovaujantis 2004 m. sausio 27 d. Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-1983 21 straipsniu. Teismas konstatavo, kad nei Žemės įstatymas, nei Ūkininko ūkio įstatymas nesuteikia teisės nustatyti žemės sklypo dydį registruojant ūkininko ūkį, todėl skundžiamas sprendimas, kaip neatitinkantis įstatymų nuostatų, turi būti panaikintas. Ūkininko ūkio registravimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas, o įstatyme tokia sąlyga - turėti ne mažiau 1 ha žemės norint įregistruoti ūkininko ūkį, nenumatyta. Kitų atsisakymo registruoti ūkininko ūkį atsakovas nenustatė ir savo sprendime nenurodė. Pareiškėjas pateikė visus reikalingus dokumentus ūkininko ūkio įregistravimui, todėl panaikinus Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T3-65, teismas panaikino ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus 2006 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. ŽŪS-543 (1.7), priimtą būtent minėto tarybos sprendimo pagrindu. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 44 straipsnio 2 dalimi, remdamasis 2006 m. rugsėjo 26 d. įmokos mokėjimo kvitu, patvirtinančiu, kad pareiškėjas sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį už skundo padavimą, iš atsakovo priteisė 100 Lt pareiškėjo išlaidoms, susijusioms su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

III.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija apeliaciniu skundu (b. l. 45-47) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialines teisės normas.

2. Vilniaus rajone susiklostė situacija, kai žemės savininkai dalija turimą žemę į mažus sklypus ir panaudoja ją tik namų statybai, nepaiso Žemės įstatymo 21 straipsnio nuostatos.

3. 2007 m. sausio 16 d. Seimas pradėjo svarstyti Ūkininko ūkio įstatymo pataisų įstatymą. Jei Seimas pritars Vyriausybės parengtoms Ūkininko ūkio įstatymo pataisoms, ūkininkai pagalbinius pastatus (fermas, šiltnamius) be detaliųjų planų galės statyti žemės ūkio paskirties sklypuose, ne mažesniuose negu 0,5 ha. Sodybas bus galima statyti tik ne mažesniuose nei 1 ha sklypuose. Be to, tokiomis sąlygomis statybas galės pradėti tik tie ūkininkai, kurių pajamas iš žemės ūkio veiklos sudaro ne mažiau kaip 50 procentų metinių verslo pajamų.

Atsiliepimas

Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 51-52) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas priimtas išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, teisingai išaiškinus ir pritaikius procesinės ir materialinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnis pateikia tiek norminio akto (norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei – 2 straipsnio 13 dalis), tiek individualaus teisės akto (individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei) definicijas. Norminiai teisės aktai skiriasi nuo individualių teisės taikymo aktų. Norminis teisės aktas neturi konkrečiai įvardinto adresato. Norminių teisės aktų suformuoti nurodymai išreiškia valstybės valią, o individualūs teisės taikymo aktai – ir atskirų piliečių valią. Norminiai teisės aktai skirti reguliuoti tipiškiausius, visuotinius santykius, tuo tarpu individualūs teisės aktai reguliuoja konkrečius gyvenimo atvejus, skirti konkrečiam asmeniui, nustatantys konkrečiam asmeniui santykius su konkrečia institucija.

Pareiškėjas I. N. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T3-65 „Dėl ūkininko ūkio įregistravimo“, kuriuo nustatyta, kad registruojamo ūkininko ūkio valdoje turi būti ne mažiau kaip 1 ha žemės. Šis teisės aktas skirtas neapibrėžtam subjektų ratui, išreiškia valstybės teritorinio administracinio vieneto valią, o tai reiškia, jog akivaizdžiai patenka į norminio teisės akto sąvoką. Šią poziciją įtvirtina ir savivaldybės institucijos atlikti veiksmai būtini tokio teisės akto įsigaliojimui.

Kiti pareiškėjo reikalavimai išvestiniai iš reikalavimo dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimo panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą patenkinti visus pareiškėjo reikalavimus inter alia ir panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės 2006 m. kovo 17 d. sprendimą dėl apribojimų siekiant įregistruoti ūkininko ūkį, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, tam neturėjo teisinio pagrindo. Norminių administracinių aktų teisėtumą reglamentuoja specialios teisės normos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 skirsnis), kuriomis ir buvo būtina vadovautis sprendžiant klausimą dėl norminio teisės akto panaikinimo. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92, 110, 111, 112, 116 straipsniai).

Tyrimo, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, pradžia siejama su abstraktaus prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 110 straipsnis) arba prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ryšium su individualia byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis) pateikimu administraciniam teismui. Subjektų, turinčių teisę pateikti atitinkamą prašymą, ratas yra apibrėžtas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnis numato teisę šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams prašyti administracinį teismą ištirti, ar norminis teisės aktas (jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kelia kitus savarankiškus reikalavimus dėl jo teisių pažeidimo. I. N. kreipėsi teisminės gynybos teigdamas, jog neteisėtai atimama galimybė įregistruoti ūkininko ūkį, reikalauja, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyrius priimtų naują sprendimą - įregistruotų ūkį Ūkininkų ūkių registre ir išduotų ūkio įregistravimo pažymėjimą. Todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. T3-65 „Dėl ūkininko ūkio įregistravimo“ patenka į Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio reguliavimo sritį.

Kadangi buvo priimtas sprendimas neatitinkantis nustatytos norminių administracinių aktų teisėtumo nagrinėjimo tvarkos, jis negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu, todėl yra naikintinas dėl procesinės teisės normų pažeidimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis), o administracinė byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArūnas SutkevičiusVaida Urmonaitė