Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui A. S., trečiajam asmeniui J. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-26 negavus iš atsakovo atsiliepimo į ieškinį, teismas priėmė byloje sprendimą už akių, kuriuo ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 993,16 € skolos, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 242,20 € bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė.

2015 m. vasario 20 d. Mažeikių rajono apylinkės teisme buvo gautas ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimas į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-343-853/2015, kuriuo ieškovas su atsakovo prašymu peržiūrėti sprendimą nesutinka. Nurodė, kad 2013 m. birželio 6 d. atsakovas pasirašė paskolos raštelį, kuris atitinka paskolos sutarčiai keliamus įstatyminius reikalavimus, todėl jį galima laikyti paskolos sutartimi. Ieškovas taip pat pažymi, kad atsakovas nesutinka su teismo priimtu sprendimu, tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. Ieškovas taip pat prieštarauja atsakovo teiginiui, kad „dalyvavo kaip laiduotojas“, nes teismui nepateikė nei laidavimo sutarties, nei teismo sprendimo, kuriuo pagrindu būtų pripažintas teiginys. Priešingai, atsakovas iš J. B. skolinosi 3000,00 Lt sumą ir šią sumą faktiškai gavo. Nepaisant to, kad atsakovas su pareiškimu nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, atsakovas taip pat teismui nepateikė jokių prašymų dėl galimų įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių atsakovo nurodytas aplinkybes, išreikalavimo. Todėl atsakovo prieštaravimai dėl to, kad jis buvo ne paskolos gavėjas, o laiduotojas yra visiškai nepagrįsti. Atsakovo pareiškimą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. priimto sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-434-853/2015 peržiūrėjimo, ieškovas prašo atmesti, nes bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimas tik užvilkintų procesą.

Teismo posėdžio metu atsakovas A. S. ieškinio reikalavimo nepripažino bei nurodė, kad pinigų negavo. Pažymėjo, kad A. G. atėjo pas jį ir paprašė nuvežti iki Mažeikių, pasiskolinti pinigų iš J. B., bet J. B. nesutiko skolinti A. G., todėl A. S. sutiko už 100,00 Lt būti A. G. laiduotoju. J. B. liepė pasirašyti skolos lapelius. Atsakovas A. S. nurodė, kad pinigų negavo ir prašo pripažinti paskolos raštelį negaliojančiu. Pažymėjo, kad paskolos raštelį, kuris yra byloje, surašė bei pasirašė jis pats. Įrodymų, kad jis buvo laiduotojas - neturi, tačiau tai gali paliudyti A. G.. Apie tai, kad skola perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovas buvo informuotas, tačiau jokių raštų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo. Teismine tvarka skolos perleidimo sutarties neginčijo. Nurodė, kad skolos, pagal skolos raštelį negrąžino, nes jos negavo ir nežinojo, jog A. G. skolos negrąžino. J. B. jį įspėjo, kad dėl skolos grąžinimo kreipsis į teismą, nes A. G. skolos negrąžino.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo J. B. nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, A. G. ir A. S. atvažiavo pasiskolinti pinigų. Nurodė, kad kiekvienam paskolino po 3000 Lt. Norėjo eiti pas notarę patvirtinti paskolos raštelio, tačiau A. S. patikino, jog yra pažįstami ir atsakingas už savo veiksmus, todėl kreiptis į notarą, nereikia. Paskolos raštelį A. S. surašė bei pasirašė pats, savo ranka. Paskolinus pinigus, po kurio laiko J. B. skambino A. S. bei A. G., tačiau niekas neatsiliepė. Kai prisiskambino A. S., jis pasakė kreiptis į teismą ir tebus taip, kaip teismas priteis. J. B. pažymėjo, kad iki šiol pinigų nėra gavęs nei iš A. S., nei iš A. G.. Skolą pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nebeturėjo pinigų tolimesniam bylinėjimuisi su A. S. po teismo įsakymo išdavimo. Pinigai buvo paskolinti 200 Lt kupiūromis.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. G. nurodė, kad internetu rado skelbimą, jog skolinami pinigai, o tuo metu labai reikėjo pinigų. Susisiekus telefonu su asmeniu, kuris skolina pinigus, buvo pasakyta, kad reikės laiduotojo, todėl A. G. paprašė A. S., kad jis būtų laiduotoju. Nuvažiavus pas J. B. pasiskolino 1000 Lt, o jis ir A. S. parašė lapelius, kuriuose nurodė, kad pasiskolino po 3000 Lt. J. B. skolos negrąžino, o dabar skolą išieško antstoliai. A. G. liudija, kad A. S. neėmė ir negavo jokių pinigų, o pats liudytojas pinigus skolinasi jau ne pirmą kartą. Tvirtino, kad A. S. pinigų negavo, tačiau pats surašė paskolos raštelį. Nurodo, kad pinigai buvo paskolinti metams.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos raštelio turinio ir formos teisinio kvalifikavimo

Paskolos sutarties samprata pateikiama CK 6.870 straipsnio, kurio 1 ir 2 dalys paskolos sutartį apibrėžia kaip realinę sutartį, kurios viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014). Pažymėtina, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs reikalavimai – jų turinys turi patvirtinti paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pvz., ,,pinigus gavau“, ,,ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“ ir pan.), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430/2013). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tam, kad būtų galima konstatuoti, kad šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, paskolos raštelyje arba kitame skolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas. Jeigu įrodoma, kad pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta (CK 6.875 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui (t. y. paskolos raštelis atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus), preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-366/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2013).

Pagal CK 6.875 straipsnio 2 dalyje numatytas formos nesilaikymo pasekmes, jeigu paskolos sutartis turėjo būti rašytinė, ginčyti paskolos sutartį remiantis liudytojų parodymais neleidžiama, išskyrus atvejus, numatytus šio kodekso 1.93 straipsnyje, taip pat kai paskolos sutartis buvo sudaryta apgaule, prievarta ar realiai grasinant arba dėl paskolos gavėjo atstovo piktavališko susitarimo su paskolos davėju, arba dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių.

Trečiojo asmens į bylą pateiktas skolos raštelis, pasirašytas atsakovo, patvirtina, kad atsakovas 2013 m. birželio 6 d. būtent pasiskolino (įrašytas žodis „skolinosi“) iš J. B. 3000 Lt sumą, kurią įsipareigojo (įrašyta „laikotarpiui 2013-08-06“) grąžinti iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. Paskolos raštelyje be kita ko labai aiškiai nurodyta „Pinigus gavau pretenzijų neturiu“, kas be jokios abejonės nurodo, jog A. S. pinigus sumoje 3000,00 Lt iš J. B. gavo (94 b. l.) Atsakovas neneigia, kad paskolos raštelį surašė jis pats.

Įrodinėjimo procese būtina siekti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų proceso principų pusiausvyros. Faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylą ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 112 straipsnio 2, 3 punktai, 226 straipsnis ir kt.). Ieškovas ieškinyje, atsakovas atsiliepime ar priešieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pateikti teismui tuos įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2014).

Nagrinėjamos bylos šalių ginčo santykiai kildinami iš paskolos sutarties (CK 6.870), kurios sudarymo faktas įrodinėjamas paskolos rašteliu. Taigi, pagal CK paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento; tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Būtent šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pakankamas pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas A. S. pasirašė paskolos raštelį, kuriame nurodyta, kad skolinasi 868,86 Eur (3000 Lt) laikotarpiui nuo 2013 m. birželio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. bei pinigus gavo ir jokių pretenzijų neturi, į tai, kad neginčija pats surašęs šio paskolos raštelio, teismui nesiremiant liudytojo A. G. parodymais, nes liudytojas A. G. turi suinteresuotumo bylos baigtimi. Liudytojo A. G. santykiai su atsakovu A. S. yra draugiški ir jie abu 2013-06-06 skolinosi pinigų iš J. B., bei abu J. B. pinigų negražino, nes skola iš A. G. J. B. yra priteista bei išieškoma per antstolius, todėl liudytojo A. G. paliudijimai teismui vertintini kritiškai, kaip išimtinai siekiant išvengti atsakomybės atsakovui A. S., todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 868,86 Eur skolos.

Paminėtina ir tai, jog atsakovo A. S. teiginiai, jog jis buvo laiduotojas A. G., byloje niekuo nėra paremti, t. y. teisme nėra pateikta jokios laidavimo sutarties ar kito dokumento patvirtinančio buvus laidavimo santykiams. Priešingai nei nurodo atsakovas A. S., byloje nustatyta, jog tarp A. S. ir J. B., pradinio kreditoriaus, buvo paskoliniai santykiai, t. y. A. S. pasiskolino iš J. B. 3000,00 Lt, kas sudaro 868,86 Eur.

Dėl palūkanų priteisimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, tai yra jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti.

Atsižvelgiant į išdėstytą iš atsakovo ieškovui priteistina 51,89 Eur (179,18) palūkanų suma už laikotarpį nuo 2013-08-07 iki 2014-10-07 (pradelsta 436 dienų) skaičiuojant 5 % metinių palūkanų bei 5 % dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2014-12-22, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis byloje esančiais duomenimis ieškovas patyrė 93,43 Eur (322,60 Lt) išlaidų, susijusių su skolos išieškojimo, t. y. remiantis 2012-07-20 Teisinių paslaugų ir skolų valdymo sutartimi UAB „Teisės departamentas“ suteikė teisines konsultacijas, susijusias su skolų išieškojimu iš atsakovo, dokumentų rengimui ieškovui (26-29 b. l.), už šias paslaugas ieškovas sumokėjo 72,40 Eur (250,00 Lt) (30, 31 b. l.). Darytina išvada, kad šios išlaidos pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos iš atsakovo. Dėl paskelbimo laikraščiuose ieškovas ieškinyje nurodė, kad patyrė papildomų išlaidų, t. y. 21,02 Eur (72,60 Lt), tačiau dokumentų patvirtinančių patirtas išlaidas byloje nepateikta, todėl dalyje dėl išlaidų už skelbimo laikraštyje paskelbimo, t. y. 21,02 Eur (72,60 Lt) ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas, todėl atmestinas.

Ieškovas taip pat pateikė duomenis, patvirtinančius, jog sumokėjo 30,41 Eur (105,00 Lt) dydžio žyminį mokestį (16, 17 b. l.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei 217,21 Eur (750,00 Lt) išlaidų už procesinių dokumento parengimą (24, 25 b. l.). Taip pat ieškovas, teikdamas teismui atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė įrodymus, kurie patvirtina 150,00 Eur patirtas išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu, t. y. remiantis 2013 m. rugsėjo 18 d. Teisinių paslaugų ir skolų valdymo konsultacijų teikimo sutartimi Nr. 001/13/09/18 UAB „Ducato teisinės paslaugos“ suteikė teisines konsultacijas, susijusias su atsiliepimo parengimu (74-77 b. l.) bei už šias paslaugas sumokėjo 150,00 Eur (78, 79 b. l.). Šios išlaidos pagrįstos, įrodytos, todėl priteistinos iš atsakovo. Viso ieškovas patyrė 397,62 Eur (1372,90 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Ieškiniu ieškovas iš atsakovo prašė priteisti 1014,18 Eur (3501,78 Lt), tačiau teismo tenkintina ieškinio suma yra 993,15 Eur (3429,18 Lt), t. y. patenkintina 97,93 % ieškovo reikalavimų (993,15 Eur / 1014,18 Eur x 100), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 97,93 % ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 389,39 Eur (397,62 x 97,93 %).

Nagrinėjant bylą susidarė 2,70 € išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-170 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini):

skolą: 868,86 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 86 euro centus);

palūkanas: 51,89 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 89 euro centus);

išlaidas, susijusias su skolos išieškojimu: 72,40 Eur (septyniasdešimt du eurus 40 euro centų);

5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-12-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

bylinėjimosi išlaidas: 389,39 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus 39 euro centus).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.