Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-04-08 · Civilinė byla Nr. 2-634/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-08
Bylos Nr.
2-634/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Stagidva“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-634/2010Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutarties, kuria atisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-1640-232/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Markučiai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Stagidva“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Markučiai“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir prašė teismo iškelti atsakovui UAB „Stagidva“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Forum regis“.

Ieškinyje nurodė, kad pagal tarp ieškovo ir atsakovo 2009 m. sausio 30 d. pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas pateikė atsakovui prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau atsakovas už prekes neatsiskaitė, likdamas skolingas 16 780,27 Lt. Atsakovui siųstas įspėjimas dėl skolos padengimo ir bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas neatsiskaitė su ieškovu, tad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla. Nurodė, kad didžiąją dalį atsakovo turimo turto sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Skolininkai UAB „Allstata“, UAB „Mistro statyba“ bei UAB „Rumsta“ yra iškeltos bankroto bylos, minėti skolininkai skolingi atsakovui 52 678,01 Lt, todėl atsakovo turimo turto vertė turi būti mažintina šia suma. Dėl 333 655,81 Lt skolos vyksta teisminiai ginčai, todėl ginčijama atsakovo turtinė teisė negali būti pripažinta realiu įmonės turtu.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 29 d. nutartimi nutarė atsisakyti iškelti bankroto bylą UAB „Stagidva“.

Nutartyje nurodė, kad pagal 2009 m. lapkričio 1 d. balansą įmonės turtą sudarė 809 376 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 310 719 Lt. Pagal 2010 m. sausio 1 d. balansą įmonės turtą sudaro 891 847 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 410 264 Lt. Pagal 2009 m. lapkričio 1 d., 2010 m. sausio 24 d. pelno (nuostolių) ataskaitas įmonė dirba pelningai, 2009 m. įmonės grynasis pelnas sudarė 364 746 Lt. Pagal pateiktą įmonės balansą, kreditorių sąrašus matyti, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės. Didžiąją įmonės turto dalį sudaro per vienerius metus gautinos sumos – 723 818 Lt. Nors skolininkams UAB „Allstata“, UAB „Mistro statyba“ bei UAB „Rumsta“ yra iškeltos bankroto bylos, tačiau jų skola atsakovui sudaro 64 428,01 Lt, todėl ir sumažinus įmonės turtą minėta suma, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balanso įrašyto turto vertės. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimu UAB „Stagidva“ ieškinys patenkintas iš dalies ir UAB „Stagidva“ naudai priteista 282 746,04 Lt suma. Teismo teigimu, byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą, ketintų pradėti likvidavimo procedūrą ir pan. Teismas padarė išvadą, jog įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tad nėra pagrindo pripažinti, kad bendrovė šiai dienai atitinka ĮBĮ apibrėžtą nemokumo būseną.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Markučiai“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį ir klausimą perduoti teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas turėjo įsitikinti, ar visos atsakovo gautinos sumos gali būti pripažintos realiu atsakovo turtu. Atsakovo skolininkams UAB „Allstata“, UAB „Mistro statyba“ bei UAB „Rumsta“ yra iškeltos bankroto bylos. Jei skolininkas yra bankrutavęs ar likviduotas, yra pagrindas skolas laikyti beviltiškomis. Atsakovo turimas turtas mažintinas 64 428,01 Lt suma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tarp atsakovo ir jo didžiausio kreditoriaus UAB „Algerta“ vyko ginčas dėl skolos priteisimo, teismo sprendimas dėl šio ginčo dar nebuvo įsiteisėjęs. Ginčijama atsakovo turtinė teisė negali būti pripažinta realiu įmonės turtu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimu iš UAB „Algerta“ priteista suma skyrėsi nuo sumos, įrašytos į atsakovo balansą ir debitorių sąrašą. Atsakovo turtas sudarytų 776 509,22 Lt (891 847- 64 472,01-50 909,77). Tačiau atsakovo turima teisė į UAB „Algerta“ yra lygi nuliui, nes visas UAB „Algerta“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas, šios bendrovės turtas yra areštuotas 514 354,18 Lt sumai, o teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi byloje dėl bankroto bylos iškėlimo areštavo UAB „Algerta“ turtą. Atsakovo turimas turtas sudaro 493 763,18 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 410 264 Lt, tad atsakovas yra nemoki įmonė.

2. Tai, kad atsakovas vykdo ūkinę-komercinę veiklą ir dirba pelningai, neturi reikšmės bankroto bylos iškėlimo klausimo išsprendimui. Pateiktos sutarčių kopijos neparodo, kaip įmonės vykdoma veikla galėtų atstatyti įmonės mokumą ir galimybė efektyviai padengti pradelstus įsipareigojimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 5 d. nutartis civ. b. Nr.2-1552/209).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas UAB „Stagidva“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad atsakovas nėra priėmęs sprendimo dėl UAB „Allstata“, UAB „Mistro statyba“ bei UAB „Rumsta“ skolų beviltiškumo, nes yra įsitikinęs, kad šių reikalavimų patenkinimo galimybė yra reali. Konstatuoti, kad reikalavimo teisė yra lygi nuliui, galima, kai bankroto byloje teismas priima sprendimą dėl skolininko pabaigos. Minėtiems atsakovo skolininkams nuosavybės teise priklauso registruotinas turtas, tad skolos negali būti laikomos beviltiškomis. UAB „Algerta“ nėra iškelta bankroto byla, įmonė yra susidūrusi su laikinais sunkumais. UAB „Algerta“ didžioji dalis kredito jau yra grąžinta, bendrovė turi daug transporto priemonių, statybinės technikos ir turtinių teisių. 2010 m. sausio 18 d. sprendimas nebuvo apskųstas, tad išieškojimas atsakovo naudai yra galimas. Atsakovas 8 mėnesių laikotarpyje padengs visas skolas, ką patvirtina atlikti dalies skolų apmokėjimai. Dabar atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 50 400,18 Lt suma ir sudaro 359 863,82 Lt (410 264-50 400,18). Atsakovas yra moki įmonė, aktyviai vykdanti ūkinę-komercinę veiklą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą, arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Pagal teismų praktiką klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę būklę, susiklosčiusią šio klausimo sprendimo momentu.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste ĮBĮ) 2 straipsnio aštuntoji dalis apibrėžia įmonės nemokumą. Šioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Įmonės nemokumas gali būti nustatytas tik išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymą jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymą (ĮBĮ 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Bankroto procesą reglamentuojančios teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas – pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesą, t.y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Teismas nustato įmonės nemokumą, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Pri­rei­kus, teis­mas ga­li įmo­nei skir­ti au­di­tą, eks­per­ti­zę įmo­nės tur­to ver­tei pa­tiks­lin­ti.

Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Atskirajame skunde ieškovas UAB „Markučiai“ nurodo, kad teismas turėjo įsitikinti, ar visos atsakovo gautinos sumos gali būti pripažintos realiu atsakovo turtu, kad atsakovo turimas turtas sudaro 493 763,18 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 410 264 Lt, tad atsakovas yra nemoki įmonė.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo 2010 m. sausio 1 d. balanso (t. 1, b.l. 190-191) duomenimis, nustatė, kad atsakovas UAB „Stagidva“ turi 891 847 Lt vertės turtą, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 410 264 Lt. Pasak teismo, 64 428,01 Lt suma, kurią skolingos bendrovės, kurioms iškeltos bankroto bylos, sumažinus įmonės turtą, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Teismas padarė išvadą, kad, remiantis įmonės balansu, kreditorių sąrašais, įmonės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Taigi, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir vertindamas atsakovo turimo turto vertę, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sumas, kurias skolingos bankrutuojančios bendrovės, ir šia suma sumažino atsakovo turto vertę. Tad apelianto argumentas, kad atsakovo turtas mažintinas 64 428,01 Lt suma, yra teisiškai nereikšmingas, nes teismas šia suma jau sumažino atsakovo turto vertę.

Apelianto teigimu, teismas taip pat turėjo sumažinti atsakovo turto vertę 50 909,77 Lt suma, kurią teismas atsisakė priteisti atsakovui iš UAB „Algerta“ Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimu, ir 514 435,18 Lt suma, kuriai teismas UAB „Algerta“ bankroto byloje nutarė taikyti areštą.

Kaip matyti iš Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimo nuorašo, teismas iš dalies patenkino UAB „Stagidva“ ieškinį ir nusprendė priteisti iš UAB „Algerta“ 282 746,04 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų, 8 281 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 1, b.l. 199-200). Atsižvelgiant į tai, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, tik UAB „Algerta“ dėl šio sprendimo yra padavusi apeliacinį skundą, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, į atsakovo turto vertę įtraukta iš UAB „Algerta“ gautina 333 655,81 Lt suma galėtų būti mažinama suma, kuria teismas atsisakė patenkinti bendrovės ieškinį, t.y. 42 628,77 Lt (333 655,81 - 282 746,04 - 8 281). Vien tai, kad tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl skolos priteisimo, nesudaro pagrindo šia suma sumažint į atsakovo balansą įrašyto turto vertę. Nors, kaip nurodo apeliantas, UAB „Algerta“ nekilnojamasis turtas yra įkeistas, turtas yra areštuotas 514 354,18 Lt sumai, o teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi byloje dėl bankroto bylos iškėlimo areštavo UAB „Algerta“ turtą, taip pat nesudaro pagrindo sumažinti atsakovo turto vertę. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog UAB „Algerta“ yra inicijuota bankroto byla, nesant įsiteisėjusiosios teismo nutarties dėl bankroto bylos šiai bendrovei iškėlimo, negali patvirtinti, jog UAB „Stagidva“ reikalavimo teisės į UAB „Algerta“ skolą įgyvendinimas yra mažai tikėtinas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija atsakovo turto vertės, kad įmonė vyko ūkinę-komercinę veiklą, siekia atsiskaityti ir iš dalies atsiskaito su kreditoriais, yra pagrindo spręsti, kad atsakovas susidūrė tik su laikinais finansiniais sunkumais, kas nesudaro pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bankroto bylos atsakovui UAB „Stagidva“ iškėlimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo iškelti bankroto bylą nebuvimo. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 29 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Nijolė PiškinaitėDonatas ŠernasVigintas Višinskis