Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartis

2020-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-17-1046/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-02-04
Bylos Nr.
II-17-1046/2020
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-00003-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė (pirm.)
Pareiškėjas
G. P.
Institucija
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
NuorašasAdm. nusižengimo byla Nr. II-17-1046/2020
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00003-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8.4; 21.10.4. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. vasario 4 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė,sekretoriaujant Evaldai Lukoševičienei,dalyvaujant administracine tvarka nubaustam G. P.,

institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) – atstovui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio(duomenys neskelbtini), skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko E. K. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4473-2019 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiamu nutarimu G. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 421 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 180 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 9 d., 07.25 val., Panevėžio r., magistraliniame kelyje Panevėžys-Šiauliai, (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas automobilį Volkswagen Sharan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavo į reguliuojamą geležinkelio pervažą degant draudžiamam eismą (raudonos spalvos) šviesoforo signalui ir apgadino besileidžiantį geležinkelio pervažos užtvarą, šiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 173.3 ir 168 punktų reikalavimus.

2019 m. kovo 28 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose gautas G. P. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį bei padarytą veiką perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį. Skunde pareiškėjas nurodo, kad su nutarimu nesutinka, mano, jog nutarimas surašytas nepagrįstai. 2019 m. lapkričio 9 d., apie 07.25 val., vairuodamas savo automobilį važiavo nuo Panevėžio miesto pusės savo namų kryptimi. Kelyje Panevėžys-Šiauliai, (duomenys neskelbtini) km, privažiuodamas geležinkelio pervažą laiku nepastebėjo mirksinčio geležinkelio pervažos šviesoforo signalo, pradėjo stabdyti automobilį, bet sustoti laiku nespėjo ir atsirėmė priekine automobilio dalimi į geležinkelio pervažos užtvarą. Tuo nežymiai apgadino savo automobilio priekinę dalį ir pervažos užtvarą. Po įvykio iš karto paskambino telefonu 112 ir apie tai pranešė policijai, laukė pareigūnų įvykio vietoje. Pripažįsta padaręs eismo įvykį, kurį padarė dėl savo neapdairumo, nes paprasčiausiai užsižiūrėjo ir laiku nesureagavo į šviesoforo signalą. Dėl to nuoširdžiai gailisi. Tikslo pravažiuoti pervažą pažeidžiant KET neturėjo. Šiuo keliu važinėja kiekvieną dieną, kadangi į turgų pristato pieną, tad geležinkelio pervažą visada pravažiuoja nepažeisdamas taisyklių. Pareiškėjo manymu, pareigūnas, nagrinėdamas administracinę bylą, nepakankamai įsigilino į visas aplinkybes ir nuobaudą skyrė vadovaudamasis ANK 421 straipsnio 1 dalimi neteisingai. Pareigūnas konstatavo, kad jis bylos nagrinėjimo metų naujų, bylai reikšmingų dokumentų ir prašymų nepateikė. Su tuo nesutinka, kadangi pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad susipažino su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro Įsakymu Nr. 3-36 Dėl pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo. Šio įsakymo 3-iame punkte (taisyklėse vartojamos sąvokos) numatyta, kad pervažos riba yra linija, kertanti automobilių kelią užtvaro ašyje, o kur jos nėra – kelio ženklo Nr. 138 ar 139 pastatymo ašyje. Taip pat nurodyta, kad geležinkelio pervažos ribos – menama tiesi linija ant kelio toje vietoje, kurioje yra centrinė užtvaro strypo linija. Todėl prašė atsižvelgti į šią aplinkybę bei prašė perkvalifikuoti veiką į ANK 417 straipsnio 8 dalį. Jo prašymo pareigūnas nenagrinėjo, neatsižvelgė į itin svarbias nurodytas aplinkybes. Būtent susipažinęs su šiuo įsakymu pareiškėjas suprato, kad jis į geležinkelio pervažą neįvažiavo, nes geležinkelio pervažos riba prasideda nuo užtvaro, į kurį jis atsirėmė ir apgadino, todėl KET 173.3 ir 168 punktų nepažeidė. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad KET 222 punktas numato, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo įvykio dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu to neįmanoma policijai. Kadangi pareiškėjas nežinojo kaip apie įvykį pranešti nukentėjusiajam apie įvykį pranešė policijai, tad negalėjo pasinaudoti teise su nukentėjusiuoju supildyti eismo įvykio deklaraciją kaip tai numatyta KET 220 punkte. Užpildžius eismo įvykio deklaraciją su nukentėjusiuoju pareiškėjui nebūtų taikyta jokia administracinė nuobauda. Tokia griežta nuobauda būtų labai neteisinga. Teisė vairuoti yra būtina, nes dirba savo ūkyje.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su G. P. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. G. P. savo skunde išdėstytą reikalavimą panaikinti jam skirtą administracinę nuobaudą iš esmės grindžia nuomone, kad jis, vairuodamas transporto priemonę ir netyčia nulauždamas geležinkelio pervažos pakeliamąjį užtvarą, į pervažą neįvažiavo. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2005 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-36 patvirtintų Pervažų įrengimo ir naudojimo taisyklių 3.7 punkte nustatyta, kad „Pervažos riba – linija, kertanti automobilių kelią užtvaro ašyje, o kur užtvaro nėra – kelio ženklo Nr. 138 „Vienkelis geležinkelis“ ar Nr. 139 „Daugiakelis geležinkelis“ pastatymo ašyje“. Tų pačių taisyklių 3.14 punkte reglamentuota, kad „Užtvaras – įrenginys, skirtas automobilių kelio važiuojamajai daliai užtverti ir transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų eismui per pervažą sustabdyti, sudarytas iš užkardo ir pavaros. Kai pervažoje įrengta šviesoforų signalizacija, užtvarai yra papildomas įrenginys, atitveriantis pervažą nuo transporto priemonių ir (ar) pėsčiųjų“. Taigi G. P., nepaisydamas draudžiamo pervažoje įrengto šviesoforo signalo ir nulauždamas pakeliamąjį geležinkelio užtvarą, objektyviai įvažiavo į geležinkelio pervažą, kirsdamas pervažos ribą, nes kitu būdu nebūtų padaryta turtinė žala. Taigi, pareiškėjo skunde išdėstytas teiginys, jog jis KET 173.3 ir 168 punktų nepažeidė, yra niekuo nepagrįstas.

Šalies argumentai

G. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad skundo dalies dėl administracinio nusižengimo perkvalifikavimo atsisako, supranta, kad įvažiavo į geležinkelio pervažą degant draudžiamam signalui ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 421 straipsnio 1 dalyje. Mano, kad paskirta per griežta administracinė nuobauda, prašo skirti švelnesnę.

Institucijos, priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos – atstovas teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

G. P., iš pradžių ginčijęs nubaudimą pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, teisme nagrinėjant skundą šioje dalyje savo reikalavimo atsisakė, nurodydamas, kad pripažįsta, jog jo nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį, todėl teismas dėl šios dalies skundo nepasisako. Tačiau, pareiškėjo manymu, jam paskirta nuobauda yra per griežta ir prašo ją švelninti.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta minimali administracinė nuobauda – 180 Eur bauda bei paskirtas minimalus administracinio poveikio priemonės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Nors G. P. tvirtina, kad teisė vairuoti transporto priemones yra jam reikalinga nuolat, nes dirba savo ūkyje, teismas pažymi, kad asmeniniai (t. y. šeimos ir darbo) interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės ANK 34 straipsnio 6 dalies prasme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16-1756/2006, Nr. N1-1378/2007, Nr. N1-413/2007, Nr. N444?719/2011, Nr. N261-3042/2011 ir kt.; Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-273/2015, Nr. ATP-567/2015, Nr. ATP-290/2016, Nr. ATP-303/2016, Nr. ATP-403/2016, Nr. AN2-72/2018 ir kt.). Tokia išvada darytina pirmiausia dėl to, kad pažeidėjas, gerai žinodamas asmenines aplinkybes, vis tiek nesilaikė KET reikalavimų. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, apriboti galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, o taip pat siekiant juos atgrasyti nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Iš įstatymo formuluotės darytina išvada, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.

Svarbu pažymėti ir tai, kad G. P. padarytas administracinis nusižengimas priskiriamas itin pavojingų administracinių nusižengimų kategorijai, nes sukelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl ANK 421 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad G. P. nėra pareigingas vairuotojas ir per 5 metus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Šios teismo nustatytos aplinkybės ir skunde nurodytos aplinkybės – tai, kad G. P. turi ūkį, kuriame dirba, ir finansinių įsipareigojimų – nėra pakankamos tam, kad būtų įvertintos kaip išskirtinės ir suteikiančios pagrindą G. P., taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, švelninti pagal ANK 421 straipsnio 1 dalį paskirtą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ir G. P. paskirtos baudos dydžio. Nors G. P. teismo posėdžio metu teigė, kad bauda yra per didelė, teismas su tuo neturi pagrindo sutikti. Kaip minėta, pareiškėjui buvo skirta minimali 180 Eur bauda. Ši bauda skirta įvertinus atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Be to, teismo posėdžio metu G. P. nurodė, kad gauna senatvės pensiją, be to, su žmona dirba nuosavame ūkyje, kasdien į turgų pristato pieną iš savo ūkio. Šios pareiškėjo nurodytos aplinkybės patvirtina, kad G. P. finansinė padėtis nėra tokia bloga, kad jis negalėtų sumokėti jam skirtos minimalaus dydžio baudos.

Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad paskirta minimali administracinė nuobauda – 180 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams – nėra aiškiai per griežta, ji atitinka byloje nustatytas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, kurias Institucija tinkamai nustatė ir į jas motyvuotai atsižvelgė, taip pat ji neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams, kadangi vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Esant aptartoms aplinkybėms Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko E. K. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4473-2019 paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas netenkinamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Veiklos organizavimo ir prevencijos poskyrio viršininko E. K. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 50-ANR_N-4473-2019 palikti nepakeistą ir G. P. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.

Teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė