Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Loretos Martinaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje,

I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini) automobilių plovėju, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje), teistas 5 kartus: 1) 1994-06-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 234 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnį– laisvės atėmimu 2 metams; 2) 1996-10-16 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, bausmę sumažinant 1/3 pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 įstatymo „Dėl amnestijos“ 3 straipsnį; 3) 1997-04-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 straipsnio 2 dalį, 45 straipsnį– laisvės atėmimu 3 metams; 4) 2002-10-21 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 6 straipsnį, 272 straipsnio 2 dalį, 6 straipsnį, 118 straipsnio 3 dalį, 82 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį – laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams; 5) 2012-07-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą – 30 parų arešto (2012-09-12 paleistas iš Marijampolės PN); teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K. 2013-09-15 apie 2.30 val. bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nukentėjusiajai sugyventinei K. E. fiziniu susidorojimu sakydamas, kad padegdamas butą ją nužudys, po ko padegė lauko durų skambutį ir tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai baimę ir realų pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu I. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, šiuo metu gyvena adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Gyvena kartu su sugyventine K. E., jos sūnumi M. E., gim. 1991 m. Butas priklauso sugyventinei. 2013-09-14 nuo 8.00 val. su draugais pradėjo gerti alų. Apie 2.30 val. taksi grįžo namo, bandė įeiti į butą, tačiau nei Karina, nei Maksimas neatidarė durų. Tada susinervinęs pradėjo šaukti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Kad grasino nužudyti, galimybės neatmeta, tačiau nepamena, nes buvo girtas. Nužudyti sugyventinės tikrai nenorėjo, pasakė tik šiaip supykęs. Supykęs taip pat padegė žiebtuvėliu durų skambutį, tačiau sudegint buto ir tokiu būdu nužudyt sugyventinės tikrai nenorėjo. Ar mėtė akmenis į langus, nepamena, tačiau kadangi buvo neblaivus, galimybės tokios neatmeta. Dėl įvykio gailisi (b.l. 22).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji K. E. paaiškino, kad 2013-09-15 apie 2.30 val. prie buto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų atėjo sugyventinis I. K., gim. 1975 m., kuris buvo neblaivus. Ji nenorėjo jo įleisti į butą, nes jų santykiai yra nutrūkę. Jai neįleidus, Igoris pradėjo spardyti duris koja ir garsiai vartoti įvairius jos orumą žeminančius žodžius. Po to pagrasino, kad padegs butą. Pažiūrėjusi pro durų akutę pamatė, kad jis nuėjo nuo durų. Tuomet pajuto degėsių kvapą. Atėjo kaimynė ir pasakė, kad dega durų skambutis. Netrukus išgirdo iš lauko sklindantį sugyventinio balsą. Sugyventinis vėl vartojo necenzūrinius žodžius, kuriais žemino ją. Po to išgirdo trinktelėjimo garsą į buto langą. Suprato, kad sugyventinis kažką mėtė į langą ir norėjo jį išdaužti, tačiau langas neišdužo. Po to atvyko policijos pareigūnai, kurie pristatė sugyventinį į policijos komisariatą (b.l. 12).

Papildomos apklausos metu 2013-11-06 nukentėjusioji K. E. papildė, kad 2013-09-15 apie 3.00 val. prie jos buto, esančio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), durų atėjo neblaivus sugyventinis Į. K., kuris pradėjo skambinti į duris, jas spardyti, grasino, jog padegs duris ir akmenimis jai išdaužys langus, po ko padegė durų skambutį. Nei kada Igoris jį padegė, nei kaip, ji nematė, tik jau vėliau į duris pabeldusi kaimynė pranešė, jog dega jos durų skambutis. Prieš tai minėjo, jog jai buvo padaryta 100 Lt turtinė žala, tačiau sūnus durų skambutį jau sutaisė, jis jai kainavo 2.50 Lt, dėl to civilinio ieškinio nereiškia. Su sugyventiniu dabar visiškai nebendrauja, jis su jais negyvena, daugiau jai negrasina. Ji sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas, pradėtas sugyventinio atžvilgiu, būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (b.l. 13, 14, 15).

Įvykio vietos – buto, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros protokole užfiksuota, kad buto durų skambutis yra apdegęs, apdegusi ir medinė apdaila virš skambučio (b.l. 10-11).

2013-09-15, 03.29 val. I. K. nustatytas 2.56 prom. girtumas (b.l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis I. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios K. E. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, alkotesterio rezultatas. Kaltinamojo I. K. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo I. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas neblaivus (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Paskelbus kaltinamajai I. K. apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškinta proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos BPK 418-425 str. ir pasiūlyta už padarytą nusikalstamą veiką numatytą LR BK 145 straipsnio 1 dalyje kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir teismo prašyti skirti 13 MGL baudą bei vadovaujantis LR BK 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. I. K. pareiškė, kad tokią galimybę suprato, dėl šio kreipimosi sutinka, dėl siūlomos baudos dydžio pareiškė, jog sutinka, prašė leisti baudą mokėti dalimis (b.l. 45).

Skirdamas bausmę kaltinamajam I. K. teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nusikaltimas, veika nesunki, baigta, tyčinė, tyčia tiesioginė, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad byloje civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat į kaltinamojo asmenybę: 38 metų amžiaus, nevedęs, vaikų neturi, turi pastovią gyvenamąją vietą, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, baustas administracine tvarka (b.l. 35), teistas (b.l. 31,32,33-34), Vilniaus priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašytas (buvo VPLC narkologinėje įskaitoje nuo 2007-02-09 iki 2010-08-11 su diagnoze: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas) (b.l. 40), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas nuo 2007-01-28 iki 2007-02-01; diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį; abstinencijos būklė; emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas (b.l. 41); VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (b.l. 42); pagal specialisto išvadą Nr. 91 TPK-PL-567 skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b.l. 44). Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti nubaudus I. K. bauda. Laikinajame sulaikyme išbūtos 2 paros (b.l. 17, 25) įskaitytinos į paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas, -

nusprendžia:

pripažinti I. K. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 13 MGL bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirti 8 MGL (1040 Lt) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-09-15 iki 2013-09-16-12, t.y. 2 paras ir skirti 4 MGL (520 Lt) baudą.

Iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas palikti kaltinamajam I. K. galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, įmokos kodas 6801. Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.