Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Visų pirma, dėl asmens duomenų tvarkymo tikslo pareiškėjas paaiškina, jog 2019 metų pradžioje kreipėsi į Google dėl savo teisės reikalauti nustoti tvarkyti jo asmens duomenis, t. y. kad kai į Google paieškos langą yra įvedamas pareiškėjo asmenvardis (vardas ir pavardė arba tik pavardė), nebūtų pateikiamas sąrašas nuorodų į įvairius kitus tinklapius bei fotonuotraukas. Pareiškėjas pažymi, jog jokiu būdu nereikalauja ir nesiekia, kad originaliose interneto svetainėse, kuriose paskelbta informacija, būtų ištrinti.

Nurodo, kad Google paieškoje įvedus pareiškėjo vardą ir pavardę yra pateikiamas sąrašas nuorodų į įvairius tinklapius bei pareiškėjo fotonuotraukos. Mano, kad Google neturi teisės, t. y. teisėto pagrindo, tvarkyti pareiškėjo asmens duomenų, ypatingai išfiltruoti su juo susijusią informaciją. Pareiškėjas teigia, kad tokiam tvarkymui sutikimo nėra davęs.

Atkreipia dėmesį, kad 2021 m. gegužės 21 d. Google atsakyme, siųstame el. paštu Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (toliau – ir VDAI), nurodė, jog pareiškėjo asmens duomenis tvarko teisėto savo ir trečiųjų asmenų intereso pagrindu. Pažymi, kad Google teisėtas interesas buvo nurodytas toks - atvaizduoti asmens duomenis, kurie buvo padaryti iš viešai prieinamų tinklapių, kurie leidžia paieškos variklių eksploatuotojams juos indeksuoti. Visgi pareiškėjas tikina, jog Google nenurodo, kad jo asmens duomenis tvarko, siekiant užtikrinti, kad visuomenės nariai turėtų teisę gauti informaciją apie pareiškėją kaip tai numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija) 11 straipsnyje, lygiai taip pat, Google neteigia, kad jie tvarko asmens duomenis žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, kaip nurodo Inspektorius. Pažymi, kad duomenų tvarkymo tikslą nustato duomenų valdytojas (šioje situacijoje Google), todėl visiškai nesuprantama, kodėl tiek VDAI, tiek inspektorius, nustatė kitokius duomenų tvarkymo tikslus, nei pats duomenų valdytojas – Google.

Atsižvelgiant į tai nurodo, kad teigti, jog asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais nėra teisinga. Tikina, kad šį duomenų tikslą sugalvojo ir įvardino inspektorius, siekdamas pagrįsti savo sprendimą, tokiu būdu, pasielgė neobjektyviai ir šališkai, dėl ko Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

Pažymi, kad Google neatlieka žurnalistinių tyrimų, nerengia straipsnių, nesilaiko žurnalistams keliamų etikos reikalavimų. Be to, Google neatsako už informacijos, esančios išfiltruotose ir pateikiamose pagal paiešką nuorodose, turinį. Taigi, kaip paieškos sistemos operatorius, kuris informacijos turinio nerengia ir už jį neatsako, gali būti ginamas ir apsaugomas teisės aktuose numatytomis teisėmis, kurios taikomos žurnalistams, kuriems taikomos ne tik šios teisės, bet ir pareigos, o tuo pačiu ir atitinkama atsakomybė. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog kyla pagrįstas klausimas, kodėl paieškos sistemos operatorius turi gauti apsaugą, skirtą informaciją renkantiems, ją apdorojantiems, publikacijas rengiantiems ir už jos turinį atsakantiems žurnalistams, kai atsakomybės už skelbiamos informacijos turinį, jos patikimumą ir tikrumą, neprisiima.

Papildomai atkreipia dėmesį, kad visuomenės informavimas ir žurnalistika negali būti tapatinami. Abi šios sąvokos įstatymų leidėjams yra žinomos ir suprantamos, tad akivaizdu, jog jei būtų įstatymų leidėjas norėjas taikyti vienokias ar kitokias išimtis informacijos publikavimui visuomenės informavimo tikslu, taip būtų ir nurodęs. Kadangi įstatymo leidėjas pasirinko žurnalistikos sąvoką, ji neturėtų būti aiškinama taip plačiai ir sutapatinama su visuomenės informavimo sąvoka.

Atsižvelgiant į visa tai, pareiškėjas mano, kad Inspektorius Google paieškos sistemos rezultatų sąrašo sudarymą vertino per daug bendrai, nes vien informacijos paskelbimas internete, nereiškia, kad ji yra paskelbta žurnalistikos tikslu.

Dėl pareiškėjo specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, pareiškėjas nurodo, kad remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) 2019-09-24 sprendimu byloje GC ir kt., C-136/17 (toliau – ir ESTT sprendimas), Google turi pareigą užtikrinti, kad būtų įgyvendinta pareiškėjo teisė į privataus gyvenimo gerbimą, o ne trečiųjų asmenų teisė „domėtis“.

Teigia, kad Google tvarko pareiškėjo specialiųjų kategorijų asmens duomenis, o kaip matyti iš šių 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio nuostatų formuluočių, jose nustatytas draudimas ir apribojimai taikomi, išskyrus BDAR numatytas išimtis, bet kokiam minėtose nuostatose numatytų specialių kategorijų duomenų tvarkymui ir visiems tokių duomenų valdytojams.

Atsižvelgiant į tai nurodo, jog pagrindinė taisyklė yra ta, kad Google yra draudžiama tvarkyti pareiškėjo specialių kategorijų asmens duomenis, nebent tą leistų išimtis. Pažymi, kad Google nėra nurodęs, kokia išimtis leidžia tvarkyti pareiškėjo specialių kategorijų asmens duomenis.

Taip pat, remdamasis ESTT sprendimu, pareiškėjas pabrėžia, kad jokia kita BDAR nuostata nenumato bendrosios tokio duomenų tvarkymo, koks atliekamas eksploatuojant paieškos sistemą, draudimo ar šių apribojimų išimties. Taip pat nurodo, jog toks BDAR 9 straipsnio 1 dalies ir 10 straipsnio aiškinimas, pagal kurį a priori ir bendrai paieškos sistemos veikimo operacijoms nebūtų taikomi specifiniai reikalavimai, kuriuos šios nuostatos numato specialių kategorijų duomenims tvarkyti, prieštarautų minėtų nuostatų tikslams – užtikrinti, kad būtų labiau apsaugotas toks tvarkymas, kuris dėl ypatingo šių duomenų jautrumo gali labai stipriai suvaržyti Chartijos 7 ir 8 straipsniuose garantuojamas pagrindines teises į privataus gyvenimo gerbimą ir asmens duomenų apsaugą.

Šiuo aspektu pažymi, kad paieškos sistemos eksploatuotojas yra atsakingas ne dėl to, kad minėtose nuostatose numatyti asmens duomenys nurodomi trečiųjų asmenų paskelbtame tinklalapyje, o dėl nuorodos į šį puslapį teikimo, ypač dėl to, kad atlikus paiešką pagal fizinio asmens asmenvardį internautams pateikiamame rezultatų sąraše paskelbiama nuoroda į šį puslapį, nes toks aptariamos nuorodos paskelbimas minėtame sąraše gali smarkiai pakenkti atitinkamo asmens pagrindinėms teisėms į privataus gyvenimo gerbimą ir su juo susijusių asmens duomenų apsaugą

Atsižvelgiant į visą tai teigia, jog nors Google nurodo, kad pareiškėjo asmens duomenis tvarko BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkto pagrindu, tačiau, atsižvelgiant į ESTT sprendimą, pareiškėjo tvarkomi asmens duomenys yra priskiriami prie specialių kategorijų asmens duomenims. O specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas negali būti grindžiamas pagrindais, numatytais BDAR 6 straipsnyje. Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymui pirmiausia yra taikomas draudimas, o tik esant bent vienai išimčiai, numatytai BDAR, galėtų būti leista juos tvarkyti. Visgi pareiškėjo manymu, Google tinkamo pagrindo tvarkyti jo specialių kategorijų asmens duomenis nėra nurodžiusi, dėl ko duomenis tvarko be pagrindo, t y. neteisėtai.

Dėl pareiškėjo teistumo pareiškėjui yra visiškai nesuprantama, kaip valstybinė institucija, atliekanti ikiteisminių ginčų nagrinėjančio subjekto vaidmenį, kuris priima teisines pasekmes sukuriančius sprendimus, juose gali pateikti tokius subjektyvius, nepagrįstus ir įstatymui prieštaraujančius pasisakymus, kaip kad pareiškėjas yra vis tiek laikomas teistu, nors jo teistumas yra išnykęs.

Pareiškėjas pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 97 straipsnio 6 dalimi, yra visiškai nesvarbu, ar praeityje asmuo buvo teistas ar ne, jeigu teistumas yra išnykęs, tas asmuo privalo būti laikomas kaip neteistu žmogumi ne tik teisminiuose procesuose bet visuomenės informavimo kanaluose.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad Inspektorius Sprendime nurodo: „nagrinėjamu atveju Pareiškėjas ne tik yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir už jas nuteistas, tačiau ir skundo pateikimo metu buvo pripažintas įtariamuoju dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti <...>“. Tikina, kad Inspektorius, nagrinėdamas šį atvejį nebuvo atidus, objektyvus ir nešališkas, nes vien jo pateiktos išvados prieštarauja faktinei situacijai bei byloje pateiktoms aplinkybėms. Be to, Inspektorius priimdamas Sprendimą vadovavosi pačio surinkta neaktualia informacija apie pareiškėjo įtariamojo statusą. Pareiškėjas pažymi, kad 2023 m. balandžio 28 d. duomenimis jis yra laikomas neteistu asmeniu ir jam nėra pareikštų įtarimų ar kaltinimų.

Dėl pareiškėjo teisių įgyvendinimo, pareiškėjas nurodo, kad siekdamas įgyvendinti savo, kaip duomenų subjekto, teisę reikalauti ištrinti asmens duomenis ir jų nebetvarkyti, pateikė Google prašymus. Šiuo atveju pažymi, kad Google ne tik neįgyvendino jo prašymų, bet ir nepaaiškino kodėl prašymai yra netenkinami, nors tokia pareiga jam numatyta BDAR preambulės 59 punkte.

Pabrėžia, jog prieš tai minėtame ESTT sprendime, ESTT laikėsi nuomonės, kad tais atvejais, kai eksploatuotojas (šiuo atveju Google) gauna prašymą panaikinti nuorodas į jautrius duomenis, jis iš esmės privalo tokį prašymą patenkinti, išskyrus tam tikras išimtis. Bet kuriuo atveju, gavęs prašymą pašalinti nuorodą, paieškos sistemos eksploatuotojas (šiuo atveju Google) turi patikrinti, ar nuorodos į tinklalapį, kuriame paskelbti jautrūs duomenys, įtraukimas į rezultatų sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal to asmens asmenvardį, yra neišvengiamai būtinas siekiant apsaugoti internautų, potencialiai suinteresuotų atlikus tokią paiešką gauti prieigą prie šio tinklalapio, informacijos laisvę. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog šiuo atveju Google turi pareigą įrodyti, kad turi teisėtą pagrindą tvarkyti asmens duomenis ir, kad tai yra neišvengiamai būtina, siekiant apsaugoti internautų, potencialiai suinteresuotų atlikus tokią paiešką gauti prieigą prie šio tinklalapio, informacijos laisvę. Teigia, jog nors Inspektorius apžvelgdamas surinktą informaciją, pamini, kad toks vertinimas buvo atliktas, tačiau argumentuodamas savo Sprendimą visiškai nevertino ir neanalizavo, ar Google, gavęs pareiškėjo prašymą pašalinti jo duomenis iš rezultatų sąrašo, atlikto tokį tikrinimą, ar jis buvo atliktas išsamiai, ar jo gauti rezultatai parodo, kad pareiškėjo duomenų tvarkymas yra neišvengiamai būtinas.

Taip pat remdamasis ESTT sprendimu pažymi, kad paieškos variklio veikimas gali daryti didelį neigiamą poveikį pagrindinėms teisėms į privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą ir šis poveikis yra papildomas, palyginti su tuo, kurį daro tinklalapių rengėjai. Šio paieškos variklio eksploatuotojas, turi užtikrinti teisės aktuose numatytus reikalavimus ir, kad juose numatytos garantijos galėtų tapti visiškai veiksmingos. Pabrėžia, jog net iš pradžių teisėtas tikslių duomenų tvarkymas, praėjus tam tikram laikui, gali tapti neatitinkantis teisės aktų ir juose numatytų reikalavimų, jei duomenys nebereikalingi tais tikslais, dėl kurių buvo surinkti arba tvarkomi.

Šiuo atveju teigia, jog nuorodų į teisėtai paskelbtus tinklalapius, kuriuose yra su pareiškėju susijusios informacijos, įtraukimas į rezultatų sąrašą, rodomą atlikus paiešką pagal jo asmenvardį, atsižvelgus į konkrečiam atvejui būdingų aplinkybių visumą, atrodo neadekvati, nereikšminga, nebereikšminga ir perteklinė pagal paieškos variklio atliekamo tvarkymo tikslus. Mano, kad tam, jog būtų užtikrintos Chartijos 7 ir 8 straipsniuose nurodytos teisės, paieškos variklio eksploatuotojas (šiuo atveju Google) privalo iš rezultatų sąrašo, rodomo atlikus paiešką pagal asmens asmenvardį, pašalinti nuorodas į trečiųjų asmenų paskelbtus tinklalapius, kuriuose yra informacijos apie asmenį, taip pat tais atvejais, kai šis asmenvardis arba ši informacija nėra prieš tai ištrinti arba tuo pat metu ištrinami iš šių tinklalapių, ir tai padaryti net jei atitinkami duomenys šiuose tinklalapiuose paskelbti teisėtai.

Taip pat atkreipia dėmesį, kad Google jau yra ne kartą bausta už panašius pažeidimus dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo, duomenų subjektų prašymų „būti pamirštiems“ netenkinimo bei skaidrumo principo nesilaikymo, todėl teigia, kad jie yra piktybiški pažeidėjai, negerbiantys duomenų subjektų teisių į asmens duomenų apsaugą bei privatų gyvenimą, taip pat, nesiekiantys įgyvendinti jiems teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Dėl teisės būti pamirštam pažeidimo pareiškėjas nurodo, kad Inspektorius konstatuojamoje dalyje aiškiai nurodo, jog nusprendė atmesti pareiškėjo skundą dėl Google atliekamo asmens duomenų tvarkymo teisėtumo, tačiau visiškai nieko nepasisako dėl nagrinėjamo pareiškėjo skundo antrosios dalies dėl neįgyvendintos teisės reikalauti ištrinti duomenis („teisė būti pamirštam“). Atsižvelgiant į tai pareiškėjas nurodo, kad lieka neaišku, kodėl Inspektorius Sprendimo konstatuojamojoje dalyje nepriėmė jokio sprendimo dėl skundo dalies dėl „teisės būti pamirštam“.

Tarnyba nurodo, kad atlikdama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau –pažeistų jų neturtinių teisių, vertina, kaip informuojant visuomenę laikomasi VIĮ ir kituose visuomenės informavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų visuomenės informavimo principų, taip pat atlieka kitas įstatymų leidėjo jam priskirtas funkcijas. Teigia, kad asmens skundo pateikimas savaime nesuponuoja jo pagrįstumo, todėl tai, jog pareiškėjo skundas buvo atmestas, t. y., nepateisino pareiškėjo lūkesčių, jokiu būdu nereiškia Sprendimo neteisingumo, juo labiau, pareiškėjui nepalankaus Sprendimo nėra pagrindo laikyti nepagrįstu.

Tarnyba kategoriškai nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad Sprendime neteisingai nustatytas asmens duomenų tvarkymo tikslas, t. y. neteisingai nustatyta, jog Google pareiškėjo asmens duomenis tvarko žurnalistikos tikslu.

Pažymi ir VIĮ) priežiūrą, nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl visuomenės informavimo priemonėse, kad tokius savo argumentus pareiškėjas grindžia tuo, jog Google tariamai nurodė kitokį asmens duomenų tvarkymo tikslą nei savo sprendime aprašė VDAI bei nustatė Tarnyba. Vis dėlto pabrėžia, kad tokie argumentai ne tik nepagrįsti, tačiau ir klaidingi. Visų pirma atkreipia dėmesį, kad Google atsakyme VDAI asmens duomenų tvarkymo tikslas expressis verbis nebuvo nurodytas, kadangi prašymas nurodyti asmens duomenų tvarkymo tikslą nebuvo suformuluotas. Nurodo, jog priešingai nei teigia pareiškėjas, atsakyme Google apibūdino BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytos teisėto asmens duomenų tvarkymo sąlygos laikymąsi, apibrėžė, kokį viešąjį interesą tenkino tvarkydamas pareiškėjo asmens duomenis. Pateiktame atsakyme aiškiai nurodyta, jog pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas absoliučiai būtinas siekiant užtikrinti, kad visuomenės nariai turėtų prieigą prie šios informacijos, kaip tai numatyta Chartijos 11 straipsnyje „Saviraiškos ir informacijos laisvė“. Teigia, jog įvertinusi tokius Google paaiškinimus Tarnyba, kaip kompetentinga priežiūros institucija, turinti BDAR nustatytus įgaliojimus, pagrįstai nustatė, kad Google pareiškėjo asmens duomenis tvarkė įgyvendindama saviraiškos laisvę bei veikdama žurnalistikos tikslu.

Taip pat pabrėžia, jog absoliučiai priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, žurnalistikos tikslas privalo būti aiškinamas plačiai. Tokia nuostata tiesiogiai nustatyta BDAR preambulės 153 punkte, kuriam įtvirtinta, kad tokias sąvokas, kaip žurnalistika, būtina aiškinti plačiai. Nurodo, kad tokios praktikos laikosi ir ESTT pripažindamas, jog duomenų valdytojas, tvarkantis asmens duomenis žurnalistikos tikslu, neprivalo būti profesionalus žurnalistas ar tradicinė visuomenės informavimo priemonė. Tikina, kad iš suformuotos praktikos matyti, jog „žurnalistikos veikla“ yra tokia veikla, kurios tikslas – bet kokiu perdavimo būdu visuomenei skleisti informaciją, nuomones ar idėjas. Šiuo atveju Google iš esmės užtikrina teisę gauti informaciją, prisidėdamas prie visuomenei aktualios informacijos suradimo ir susisteminto atvaizdavimo. Be to nurodo, jog ESTT laikosi pozicijos, kad Google, tvarkydama duomenis, įgyvendina saviraiškos laisvę bei užtikrina informacijos laisvę. Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Google, tvarkydamas asmens duomenis, iš esmės siekia vienintelio tikslo – skleisti visuomenei informaciją, pagal kurią visuomenė gali padaryti atitinkamas išvadas apie paieškos objektą net ir nesekant nuorodomis ir neapsilankant pirminiuose informacijos šaltiniuose.

Tarnyba taip pat atkreipia dėmesį, kad BDAR 85 straipsnio 1 dalis nustato, jog valstybės narės teisėje teisė į asmens duomenų apsaugą pagal šį reglamentą turi būti suderinta su teise į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant duomenų tvarkymą žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Pažymi, jog siekiant įgyvendinti šią nuostatą, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme (toliau – ir ADTAĮ) nustatytos su asmens duomenų tvarkymu susijusios išimtys. ADTAĮ 4 straipsnyje numatyta, kad kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos arba akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais, netaikomi BDAR 8, 12-23, 25, 30, 33-39, 41-50, 88-91 straipsniai. Todėl tais atvejais, kai įgyvendinama saviraiškos laisvė, teisė būti pamirštam yra netaikoma. Dėl šių priežasčių Tarnyba nurodo, kad pagrįstai nustačiusi, jog Google įgyvendina saviraiškos laisvę bei užtikrina teisę į informaciją ir tokiu būdu veikia žurnalistikos tikslu, objektyviai ir motyvuotai konstatavo, kad pareiškėjo atžvilgiu duomenų subjekto teisė reikalauti ištrinti duomenis nebuvo pažeista.

Taip pat pažymi, kad šiuo atveju visiškai nereikšmingi pareiškėjo argumentai dėl kitų valstybių skirtų baudų Google dėl neįgyvendintos teisės būti pamirštam. Akcentuoja, kad kiekviena valstybė narė turi teisę nustatyti BDAR išimtis, todėl tai, jog kitose valstybėse teisės būti pamirštam atžvilgiu nenustatyta išimtis tais atvejais, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu, nereiškia, kad šių valstybių sprendimais privaloma vadovautis visais atvejais.

Tarnyba pabrėžia, jog pareiškėjas ydingai traktuoja Tarnybos Sprendime pateiktus argumentus dėl teistumo išnykimo ir klaidingai nurodo, kad Google tvarkė specialių kategorijų pareiškėjo asmens duomenis.

Paaiškina, kad BDAR 9 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kokie duomenys laikytini specialiųjų kategorijų duomenimis. Šiuo atveju nurodo, kad Google tokių pareiškėjo duomenų netvarkė, be to, pats pareiškėjas dėl tokių duomenų tvarkymo nesiskundė. Pabrėžia, kad duomenys apie asmens teistumą nėra priskirtini prie specialiųjų kategorijų asmens duomenų. Priešingai, nei klaidingai nurodo pareiškėjas, ESTT duomenų apie apkaltinamuosius nuosprendžius taip pat nelaiko specialių kategorijų asmens duomenimis. Teigia, kad pareiškėjo nurodytoje byloje ESTT konstatavo, jog „informacija apie teismo procesą, pradėtą prieš fizinį asmenį, kaip antai informacija apie ikiteisminį tyrimą arba procesą, o tinkamais atvejais – po jo priimtą nuosprendį, yra su „nusikalstamomis veikomis“ ir „apkaltinamaisiais nuosprendžiais“ susiję duomenys, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 95/46 8 straipsnio 5 dalies pirmą pastraipą ir BDAR 10 straipsnį, neatsižvelgiant į tai, ar per teismo procesą buvo faktiškai įrodytas pažeidimas, dėl kurio asmuo buvo patrauktas atsakomybėn“. Šioje byloje nesama jokių ESTT argumentų, kuriais būtų pripažinta, jog duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius būtų priskiriami specialių kategorijų duomenims. Todėl mano, kad tokie pareiškėjo argumentai dėl specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo ne tik nepagrįsti, bet ir klaidingi.

Tarnyba kartu pažymi, jog Sprendime nepateikė jokių teisės aktams prieštaraujančių išaiškinimų dėl teistumo asmeniui išnykimo. Nurodo, kad Sprendime pakartojo BK nuostatas, kuriose apibrėžiami teistumo išnykimo terminai, bei nurodė, kad teistumo išnykimo faktas nereiškia, kad asmuo praeityje nėra padaręs nusikalstamų veikų. Teigia, jog jokiu būdu nepaneigė fakto, kad Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas buvo laikomas neteistu, vis dėlto tai nereiškia, jog pareiškėjas praeityje buvo nuteistas dėl nusikalstamų veikų padarymo. Be to, kaip konstatuota Sprendime, tokia informacija, net jei ji ir istorinė, tenkina visuomenės interesą ją žinoti.

Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjo argumentais, kuriais suabsoliutinama teisė į asmens duomenų apsaugą bei teigiama, kad pareiškėjo asmens duomenų tvarkymas buvo neteisėtas, kadangi visuomenės interesas žinoti jo asmens duomenis nebuvo viršesnis už duomenų subjektų teises.

Teigia, jog viešasis interesas paprastai yra susijęs su klausimais, kurie daro poveikį visuomenei tokia apimtimi, kad ji gali teisėtai jais domėtis, kurie traukia jos dėmesį ar kurie reikšmingai jai rūpi, ypač tuo, kad jie daro poveikį gyventojų gerovei ar bendruomenės gyvenimui. Taip pat yra su klausimais, dėl kurių gali kilti didelių prieštaravimų, kurie yra susiję su svarbiu socialiniu klausimu ar problema, apie kurią visuomenė turėtų interesą būti informuota

Paaiškina, jog kaip pažymėta Sprendime, pareiškėjas iš esmės nesutinka ne su visų nuorodų, susijusių su jo asmenvardžiu, skelbimu Google paieškoje, tačiau tik tų, kurios nukreipia į įvairių visuomenės informavimo priemonių skelbtas publikacijas apie pareiškėjo galimai padarytas nusikalstamas veikas bei sąsajas su nusikalstamo pasaulio grupuote. Taip pat paieškos rezultatuose miniatiūrų forma pateikiamos pareiškėjo nuotraukos iš esmės susijusios tik su baudžiamųjų bylų nagrinėjimu (nuotraukos iš teismo posėdžių, ikiteisminio tyrimo medžiagos). Pabrėžia, jog pareiškėjas už 1999 m. sausio 10 d. nusikalstamos veikos padarymą 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pripažintas įtariamuoju/kaltinamuoju už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 9 punktą; pareiškėjas už 1999 m. sausio 10 d. nusikalstamos veikos padarymą 2020 m. rugsėjo 23 d. yra pripažintas įtariamuoju/kaltinamuoju už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką nužudymą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą; pareiškėjas už 2001 m. lapkričio 24 d. nusikalstamos veikos padarymą yra 2020 m. rugsėjo 23 d. pripažintas įtariamuoju/kaltinamuoju už nužudymą pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir 9 punktą. Taip pat pareiškėjas pripažintas kaltu ir nuteistas už 1990 m. birželio 12 d. padarytą nusikalstamą veiką prievartavimą, taip pat pripažintas kaltu ir nuteistas už 2009 m. lapkričio 24 d. padarytą nusikalstamą veiką turto prievartavimą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2022 m. sausio 4 d. suteiktais duomenimis ikiteisminis tyrimas Skundo pateikimo metu pareiškėjo atžvilgiu dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti tebebuvo atliekamas. Šios aplinkybės demonstruoja tai, kad pareiškėjas praeityje yra padaręs ne vieną nusikalstamą veiką ir yra įtariamas padaręs itin sunkų nusikaltimą (nužudymą), todėl net ir praėjus tam tikram laiko tarpui tokia informacija vis dar pagrįstai domina visuomenę.

Teigia, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pripažinęs jog visuomenė buvo suinteresuota ne tik būti informuota apie aktualų įvykį, bet ir turėti galimybę ieškoti informacijos apie praeities įvykius, nes visuomenės suinteresuotumo baudžiamaisiais procesais laipsnis bet kuriuo atveju yra nepastovus ir gali kisti laikui bėgant, atsižvelgiant, be kita ko, į bylos aplinkybes. Taip pat nurodo, jog visuomenė turi teisę žinoti, o viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) turi pareigą informuoti visuomenę apie padarytas nusikalstamas veikas, taip pat jas padariusius asmenis. Pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) yra pažymėjęs, kad demokratinėje visuomenėje visuomenės informavimo priemonės atlieka labai svarbų vaidmenį kovojant su nusikalstamumu. Todėl viešosios informacijos rengėjų (skleidėjų) galimybių skelbti apie nusikaltimus darančių, įtariamų, kaltinamų, nuteistų asmenų veiklą, vertinti jų elgesį ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, ribojimas prieštarautų viešajam interesui ir keltų pavojų demokratijos vertybėms, nes visuomenė prarastų labai svarbų ginklą kovojant su asmenimis, kurių veikla kelia pavojų tiek visuomenei, tiek pačiai demokratijai. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, interpretuodamas žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumo principą, konstatavo, jog asmuo, darydamas nusikalstamas ar kitas teisei priešingas veikas, neturi ir negali tikėtis privatumo. Žmogaus privatumo ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais nusikalstamai ar kitaip neteisėtai pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei. Nusikaltimu įtariamas/kaltinamas, nuteistas asmuo pats atsisako nuo teisės į privatų gyvenimą ta apimtimi, kurią nulemia jo daromas nusikaltimas.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, Tarnyba tikina, jog Sprendime pagrįstai konstatavo, kad visuomenės teisė žinoti pareiškėjo, kaip anksčiau nusikalstamas veikas padariusio, siejamo su nusikalstama grupuote bei esančio įtariamu nužudžius bei pasikėsinus nužudyti kitus asmenis, asmens duomenis yra viršesnė nei pareiškėjo teisė į asmens duomenų apsaugą. Šiuo atveju Google paieškos sistema, padedanti surasti publikacijas apie pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas bei įtarimus nužudžius bei pasikėsinus nužudyti kitus asmenis, reikšmingai prisideda prie operatyvaus visuomenės informavimo apie visuomeniškai svarbias pareiškėjo asmenines savybes. Pabrėžia, jog su visuomenės informavimo apie nusikalstamų veikų netoleravimą ir kovos su nusikalstamumu tikslais nesuderinamos situacijos, kuomet pirminiuose informacijos šaltiniuose informacija neginčijama ir išlieka, tačiau tampa nesurandama skaitytojams. Kartu pažymi, kad informacijos apie nusikalstamų veikų padarymą reikšmingumas neišnyksta su teistumo už jas išnykimu ir visuomenei bei potencialiems partneriams išlieka aktuali netgi praėjus ilgam laiko tarpui nuo jų padarymo. Teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas ne tik yra padaręs kelias nusikalstamas veikas ir už jas nuteistas, tačiau ir skundo pateikimo metu buvo pripažintas įtariamuoju dėl nužudymo ir pasikėsinimo nužudyti, todėl tokia informacija pagrįstai ir teisėtai domina visuomenę, reikšmingai prisideda prie viešojo intereso užtikrinimo. Be to, kaip ir savo atsakyme pareiškėjui nurodė Google, pareiškėjas yra verslininkas, aktyviai vykdantis veiklą, todėl neabejotina, jog būsimiems klientams ir partneriams aktuali informacija apie tai, kad pareiškėjas yra praeityje pripažintas kaltu dėl turto prievartavimo ir buvo siejamas su nusikalstamo pasaulio grupuote. Taigi išdėstytų aplinkybių pagrindu Sprendime pagrįstai ir motyvuotai nustatyta, jog sudarydamas galimybę skaitytojams surasti informaciją apie pareiškėjo padarytas teisei priešingas veikas bei įtarimus dėl tokių veikų padarymo, Google teisėtai tvarko pareiškėjo asmens duomenis, įgyvendindamas BDAR 6 straipsnio 1 dalies f punkte nustatytą teisėtumo sąlygą.

Tarnyba pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau ir LVAT) savo praktikoje yra išaiškinęs, Tarnybos sprendimo dalys negali būti vertinamos atskirai, nes sprendimas yra vientisas administracinis aktas, t. y. tam, kad būtų galima teigti, jog sprendime nėra aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, turi būti vertinamas visas sprendimas, neapsiribojant tik rezoliucine dalimi, o vertinant ir kitas, neatsiejamai susijusias sprendimo dalis. Atkreipia dėmesį, kad Sprendime pateikti motyvai ir argumentai dėl teisės būti pamirštam neįgyvendinimo bei aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, jog pareiškėjo atžvilgiu šios duomenų subjekto teisės pažeidimas nekonstatuojamas. Sprendimo rezoliucinėje dalyje apibendrintai visi Google veiksmai įvardinti asmens duomenų tvarkymo veiksmais (įskaitant ir teisės būti pamirštam neįgyvendinimą) bei nurodyta, kad vadovaujantis ADTAĮ nuostatomis skundas atmetamas. Taigi iš viso Sprendimo turinio aišku ir suprantama, kad skundas atmestas visa apimtimi.

Tarnybos atstovė teismo posėdžio metu dėl pareiškėjos atstovės teiginių, kad Sprendime pasisakyta apie naujus įtarimus, kurie buvo pareikšti jau po pareiškėjo kreipimosi į Google dėl nuorodų pašalinimo paaiškino, kad Tarnyba detaliai įvertino ir dėl tų nuorodų, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi, t. y. dėl tų veikų, dėl kurių pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, naujai pareikšti įtarimai demonstruoja pareiškėjo tam tikra charakteristiką, dėl kurios sustiprėja visuomenės poreikis tą informaciją žinoti; tiek senos publikacijos, kurių panaikinimo prašė pareiškėjas, yra susijusios su tu, kad pareiškėjas siejamas su nusikalstamo pasaulio grupuote, padaryti nusikaltimai susieti su nusikalstama grupuote. Visų aplinkybių visetas turėjo įtaką priimant Sprendimą ir dėl senesnių nuorodų. Dėl Google duomenų tvarkymo tikslo paaiškino, kad Google rašte VDAI paaiškino, kad pareiškėjo asmens duomenis tvarko įgyvendindama saviraiškos laisvę ir užtikrindama informacijos laisvę, o tai BDAR siejama su žurnalistikos tikslais. Dėl to, kad Sprendime nepasisakyta dėl kiekvienos iš nuorodų, kokiu tikslu kiekviena iš nuorodų buvo tvarkoma, Tarnybos atstovė paaiškino, kad pareiškėjas pats skundėsi dėl nuorodų į publikacijas, visos nuorodos susijusios su publikacijomis, kurių visos parengtos žurnalistikos tikslu; Google, sudarydama galimybes pasiekti tas publikacijas, padeda įgyvendinti saviraiškos laisvę. Inspektoriaus užduotis įvertinti, ar Google tvarkė pareiškėjo duomenis teisėtai, toks vertinimas atliktas teisėtai; Tarnyba neturi teisės tikrinti, ar Google išsamiai atsakė pareiškėjui. BDAR aiškiai apibrėžia, kokie duomenys priskirtini prie specialiųjų kategorijų duomenų; duomenys apie apkaltinamuosius nuosprendžius nepatenka tarp tokių duomenų. Akcentavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-11-16 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-296-1075/2023, svarbą nagrinėjamoje byloje. Šiuo atveju visuomenės teisė žinoti viršesnė nei duomenų subjekto teisė. Sprendimas yra teisėtas ir turi būti paliktas galioti. Pagal nuorodas yra sukuriamas tam tikras pareiškėjo profilis, iš kurio informacijos gavėjai gali gauti tam tikrą informaciją ir susidaryti nuomonę. Žurnalistikos tikslas nėra apibrėžtas jokiame įstatyme. BDAR nurodyta, kad tokias sąvokas kaip žurnalistika reikia aiškinti plačiai; valstybės narės turi suderinti teisę į informacijos laisvę, saviraiškos laisvę su asmens duomenų apsauga; tas ir yra padaryta ADTAĮ 4 straipsnyje, kuriame nustatytos išimtys, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslu.

Tretieji suinteresuotieji asmenys uždaroji akcinės bendrovė „Google Lithuania“ ir Google LLC atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Dokumentai tretiesiems suinteresuotiems asmenims įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

VDAI, atlikusi tyrimą, 2021 m. rugpjūčio 9 d. rašte, adresuotame Tarnybai, konstatavo, kad VDAI 2021 m. gegužės 24 d. gautas Google LLC atsakymas, kuriame, be kita ko, nurodyta, jog pareiškėjo asmens duomenys Google paieškos sistemoje tvarkomi siekiant užtikrinti, kad visuomenės nariai turėtų teisę gauti informaciją apie pareiškėją kaip tai numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje „Saviraiškos ir informacijos laisvė“. Taip pat nurodė, kad ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Žurnalistų etikos inspektorius stebi, kaip taikomas BDAR ir ADTAĮ, užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, kai asmens duomenys tvarkomi žurnalistikos tikslais ir akademinės, meninės ar literatūrinės saviraiškos tikslais. Vadovaujantis minėta ADTAĮ nuostata, ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 2 dalimi bei skundo nagrinėjimo metu nustačiusi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo asmens duomenys Google paieškos sistemoje yra tvarkomi siekiant užtikrinti, jog visuomenės nariai turėtų teisę gauti informaciją apie pareiškėją kaip tai numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 11 straipsnyje „Saviraiškos ir informacijos laisvė“ (Kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo įsitikinimus, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijoms nekliudant ir nepaisant valstybių sienų), VDAI persiuntė pareiškėjo skundą nagrinėti pagal kompetenciją Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai.

Pareiškėjas, susipažinęs su Tarnybai perduota tyrimo medžiaga, 2021 m. rugsėjo 29 d. Tarnybai pateikė rašytinius paaiškinimus.

Inspektorius, vadovaudamasis VIĮ 50 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 3 dalies 9 punktu, ADTAĮ 7 straipsnio 2 dalimi ir 27 straipsnio 1 dalies 2 punktu, priėmė 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (SK-224, 2021) SPR-21 „Dėl R. U. skundo“, kuriuo atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad VAAT 2022 m. lapkričio 24 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-3576-860/2022, kuriuo patenkino pareiškėjo skundą, panaikino Tarnybos 2022 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. (SK-224, 2021) SPR-21 „Dėl R. U. skundo“ ir įpareigojo Tarnybą pareiškėjo 2019-06-14 skundą nagrinėti iš naujo, priimant VAĮ reikalavimus atitinkantį sprendimą. VAAT sprendime konstatavo, kad Tarnybos inspektorius pažeidė pagrindines procedūra, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Taip pat nurodė, kad Inspektoriaus sprendimas akivaizdžiai neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, t. y. jis yra neaiškus, prieštaringas ir pan.

Atsižvelgiant į VAAT 2022 m. lapkričio 24 d. sprendimą, Žurnalistų etikos inspektorius 2023 m. kovo 20 d. priėmė sprendimą Nr. (SK-224, 2021) SPR-59, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė.

Dėl šio Sprendimo pareiškėjas kreipėsi į teismą. VAAT 2023 m. gruodžio 19 d. sprendimu (administracinė byla Nr. eI2-8748-1114/2023) pareiškėjo R. U. skundą patenkino iš dalies. Nutraukė bylą dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Žurnalistų etikos inspektorių duoti nurodymą Google iš savo paieškos pagal pareiškėjo asmenvardį rezultatų sąrašų, pašalinti nuorodas į pareiškėjo nurodytus straipsnius ir nutraukti juos vaizduojančių nuotraukų rodymą miniatiūrų pavidalu bei panaikino Žurnalistų etikos inspektoriaus 2023 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. (SK-224, 2021) SPR-59 „Dėl R. U. skundo“. Pareiškėjo R. U. prašymą priteisti iš atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas patenkino iš dalies.

Pareiškėjas iš esmės nesutinka ne su visų nuorodų, susijusių su jo asmenvardžiu, skelbimu Google paieškoje, tačiau tik su tokiomis, kurios nukreipia į įvairių visuomenės informavimo priemonių skelbtas publikacijas apie pareiškėjo galimai padarytas nusikalstamas veikas bei galimas sąsajas su nusikalstamo pasaulio grupuote.