Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2016-05-23 · Civilinė byla Nr. 2A-52-619/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-05-23
Bylos Nr.
2A-52-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-31755-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
UAB „Transtira“
Atsakovas
UAB „Viltron“
Trečiasis asmuo
A. S. Kolegija
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2A-52-619/2016Teisminio proceso Nr.2-68-3-31755-2013-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21.; 2.5.1.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Transtira“ apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo - UAB „Transtira“ ieškinį dėl žalos atlyginimo, 6 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui UAB „Viltron“, trečiasis asmuo A. S.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą - 6 305,95 Lt, 6 % (šešių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose nurodė, kad žala kilo vykdant 2012 m. kovo 8 d. sudarytą krovinių pervežimo sutartį Nr. TM20120308, kurios metu atsakovui (krovinio siuntėjui) netinkamai pritvirtinus krovinį buvo padaryta žala ieškovo transporto priemonei. Puspriekabės remontas kainavo 5961,67 Lt, 344,28 Lt už krovinio sutvirtinimą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko motyvuodamas tuo, kad nėra atsakovo kaltų veiksmų dėl krovinio tvirtinimo. Atsakovo nuomone, būtent ieškovas turėjo pareigą patikrinti ar prekės pakrautos ir pritvirtintos tinkamai (CK 6.256 str. 2 d.). Pažymėjo, kad siuntėjas Italijos įmonė pakrovė ir pritvirtino krovinį, ji veikė tinkamai ir rūpestingai. Šiuo atveju žala kilo dėl vežėjo nerūpestingumo, nes jis nepasirūpino tinkamu tvirtinimu (CMR Konvencijos 3 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Priteisė atsakovui iš ieškovo 1 500 Lt advokato pagalbai apmokėti. Priteisė valstybei iš ieškovo- UAB „Transtira“ išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu - 30,24 Lt. Teismas konstatavo, kad transporto priemonės, gabenančios krovinį, saugumu privalo rūpintis vežėjas (Kelių eismo taisyklių 19 p., Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 02 21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 6, 9, 10 p., CMR konvencijos 8 str. 1 d. b p.). Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą konstatavo, kad ieškovo vairuotojas nesidomėjo krovinio pakrovimu. Pažymėjo, kad ieškovo vairuotojo pareigų nevykdymas, priimant krovinį, buvo krovinio - medinio kabelio būgno (ritės) išsilaisvinimo iš sutvirtinimų ir žalos ieškovo transporto priemonei padarymo priežastis. UAB „Klaipėdos Netas“ raporto teismas nelaikė bylos įrodymu, nes nepateikti duomenys apie raportą surašiusio asmens kvalifikaciją, raporte nenurodyti atitinkamos krovinio rūšies ar apskritai krovinių gabenimą reglamentuojantys norminiai aktai, todėl jį laikė surašiusio asmens nuomone apie galimas žalos ieškovo turtui padarymo priežastis. Taigi, teismas nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, dėl ko ieškinys negali būti tenkinamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Transtira“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Nesutinka, kad ieškovas pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 6,9,10 punkto nuostatas. Šias taisykles teismas vertino tik atsakovo naudai, neatsižvelgdamas, kad jos nustato griežtas pareigas krovinio siuntėjui. Remiantis taisyklių 5 punktu, krovinio siuntėjas parenka transporto priemonę, krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus; remiantis 7-8 punktu, pakrauna, išdėsto krovinį ir jį pritvirtina, kad būtų garantuotas saugus vežimas. Krovinio vežėjas atsako už tai, kad transporto priemonė būtų tvarkinga, o tvirtinimo įranga tinkama, kontroliuoja išdėstymą ir tvirtinimą (6,9,10 punktai). Taigi, už krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdo parinkimą, krovinio pakrovimą atsakingas siuntėjas. Kadangi kabelių būgnai nėra pastoviai gabenama produkcija, o pakrovimą, krovinio išdėstymą ir tvirtinimo būdą parinko krovinio siuntėjas, vairuotojas buvo įsitikinęs tvirtinimo saugumu. Tačiau dar papildomai krovinį vežėjas suveržė turimomis įprastai naudojamomis tvirtinimo priemonėmis – diržais. Kaip nurodo atsakovas, siuntėjas Italijos įmonė pakrovė ir pritvirtino krovinį, tačiau įvertinus tai, kad krovinys atsilaisvino, laikytina, kad Italijos įmonė neveikė tinkamai ir rūpestingai. Pažymėjo, jog teismas neteisingai įvertino CMR Konvencijos 10 str. nuostatas. Kadangi krovinį netinkamai pakrovė ir pritvirtino krovinio siuntėjas, vežėjo vairuotojas nedalyvavo pakrovime ir tai įrašė CMR važtaraštyje, laikytina, kad už padarytą žalą atsakingas vairuotojas. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis CMR Konvencijos 17 str. 4 d. nuostatomis. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai nelaikė įrodymu UAB „Klaipėdos Netas“ raporto – ieškovas nėra kaltas dėl duomenų apie raportą surašiusio asmens kvalifikacijos nepateikimą ir nenurodymą, nes jį ruošė kvalifikuotas specialistas. Prašo prijungti prie bylos priedą prie Raporto ir Sertifikatą, vadovautis jais sprendžiant ginčą. Remiantis sutarties Nr. TM20120308 2.3.3 punktu atsakovui kyla pareiga atlyginti papildomas išlaidas atsiradusias krovinio gabenimo metu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Pažymėjo, kad taisyklės numato vežėjo pareigą užtikrinti krovinio gabenimo saugumą, kontroliuoti jo pritvirtinimą, todėl nepagrįsti ieškovo argumentai dėl atsakovo atsakomybės. Nurodo, kad remiantis važtaraščiu vairuotojas nereiškė pastabų siuntėjui dėl krovinio tvirtinimo atitikties kelių eismo taisyklių ir krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių reikalavimams, nepatikrino ar krovinys pritvirtintas taip, kaip numato teisės aktai. Todėl vežėjas prisiėmė su tuo susijusią visą riziką, tame tarpe ir galimą žalą dėl netinkamai pritvirtinto krovinio. Nurodė, jog ieškovas ieškinį grindė CMR konvencijos 10 str. nuostatomis, tačiau vėliau nurodė, kad žala atsirado ne dėl netinkamos pakuotės, o dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo, todėl atkreipia dėmesį, kad krovinio pakuotė ir jo pritvirtinimas nėra vienas ir tas pats dalykas. Akcentuoja, kad CMR konvencija nenumato krovinio siuntėjo atsakomybės prieš vežėją dėl netinkamo krovinio pritvirtinimo transporto priemonėje. Apeliantas atsakovo atsakomybę grindžia CMR konvencijos 17 str. 4 d., tačiau ši norma netaikytina, nes ji reglamentuoja vežėjo atleidimą nuo atsakomybės už padarytą žalą kroviniui, todėl apelianto argumentai nėra reikšmingi, nes kilo ginčas dėl krovinį transportavusios priemonės apgadinimo. Atsakovo tvirtinimu negalima remtis vairuotojo žyma važtaraštyje, nes byloje pateiktos važtaraščių kopijos yra skirtingos, todėl jie negali būti laikomi patikimais įrodymais. Pritaria teismo išvadai, kad raportas nėra laikytinas įrodymu byloje, ieškovas pats turėjo suvokti, jog jis privalo pateikti raportą surašiusio asmens kvalifikaciją pagrindžiančius įrodymus. Remdamasis CPK 314 str. mano, kad ieškovas nepagrindžia naujų įrodymų prijungimo būtinybės, todėl jie neturėtų būti prijungti prie bylos. Jeigu apeliacinės instancijos teismas prijungtų naujus įrodymus, atsakovas išreiškė atsiliepime abejones ar raportą surašė UAB „Klaipėdos Netas“ darbuotojas A. A., nes nėra pateikta įrodymų, kad šis asmuo dirba įmonėje. Tvirtina, jog raporte nurodyta informacija negalima remtis sprendžiant klausimą dėl atsakovo atsakomybes, nes nuotraukoje Nr. 12 nėra nurodyta, ką simbolizuoja raudonos linijos, o nuotraukoje nurodytas krovinio sutvirtinimo būdas neatitinka taisyklėse nurodytų tokio tvirtinimo būdų, todėl kyla klausimas dėl raportą surašiusio asmens kompetencijos. Pažymi, jog raportas surašytas tik remiantis ieškovo pateiktais dokumentais, neatlikti jokie skaičiavimai ar tyrimai dėl žalos atsiradimo priežasčių, todėl jis gali būti vertinamas tik kaip trečiojo asmens nuomonė. Raporte kategoriškai nurodytos žalos atsiradimo priežastys ir jų seka, tačiau tyrimo metu nebuvo apžiūrėta apgadinta puspriekabė, netirtos medžiagos bei kiti tvirtinimo elementai, duomenų apie krovinį gabenusio vilkiko stabdymo greitį ir kt.. Taigi, raportas, kuriuo ieškovas įrodinėja atsakovo atsakomybę yra niekuo nepagrįstas. Kadangi raportas nėra eksperto išvada, o tik trečiojo asmens nuomonė, nepagrįsta moksliniais tyrimais, ieškovo argumentai neturi būti pagrindas naikinti teismo priimtą sprendimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

Išnagrinėjusi bylą, šalių procesinius dokumentus, pateiktus įrodymus, kolegija nesutinka su pirmosios instancijos sprendime pateiktu įrodymų vertinimu taikant ginčo santykius reguliuojančias teisės normas, kas sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkinti apeliacinį skundą bei priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Apeliantas teismui pateikė naujus įrodymus – priedą prie Raporto BV2158.14 ir raportą surašiusio asmens kvalifikaciją patvirtinantį sertifikatą. Tvirtina, jog jis nėra kaltas dėl duomenų Raporte apie raportą surašiusio asmens kvalifikaciją nepateikimą ir nenurodymą, nenurodymą krovinių gabenimą reglamentuojančių norminių aktų, nes raportą ruošė kvalifikuotas specialistas. Kadangi priedas prie Raporto ir Sertifikatas pateikti po sprendimo priėmimo, prašo juos prijungti prie bylos. Pažymėtina, jog pagal CPK 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Kaip matyti iš prašomų prijungti dokumentų, dalis iš jų yra surašyti po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo ir yra susiję patikslinimu aplinkybių, susijusių su asmens kvalifikacijos bei krovinių gabenimą reglamentuojančių teisės aktų išdėstymu. Atsižvelgiant į tai, jog teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas prijungia naujus įrodymus prie bylos.

Dėl vežėjo atsakomybės

Byloje nustatyta, kad vežimo paslaugas užsakė atsakovas (t.1, b.l.5-6), pagal kurias ieškovas įsipareigojo pagal jo pateiktą užsakymą organizuoti krovinio gabenimą, atliekant šiuos veiksmus: skirti tinkamai paruoštą transporto priemonę transporto paraiškoje nurodytoms prekėms parvežti ir garantuoja transporto atvykimą nurodytu laiku, nurodytose vietose; atvykti į pakrovimo (iškrovimo) vietą paraiškoje nurodytu laiku. Pagal sutarties 4.5 punktą kilusius ginčus šalys sprendžia derybų būdu, vadovaujantis Lietuvos Respublikoje galiojančiais įstatymais bei tarptautinėmis kelių konvencijomis. Krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose: siuntėjas – Italijoje, gavėjas – Lietuvoje, vežėjas – Lietuvoje. Taigi, pagal CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punktą, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė, kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai taikomos CMR konvencijos nuostatos. Tiek, kiek šių klausimų nereguliuoja CMR konvencijos nuostatos, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos teisės aktais (Sutarties Nr. TM20120308 4.5 punktas).

Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė CMR konvencijos 10 str. nuostatomis, nustatančiomis, kad siuntėjas atsako prieš vežėją už nuostolius, padarytus asmenims, įrengimams ar kroviniams, taip pat už išlaidas, atsiradusias dėl netinkamos krovinio pakuotės, išskyrus atvejus, kai priimant krovinį pakuotės pažeidimas vežėjui buvo žinomas ar akivaizdus, tačiau apie tai jis važtaraštyje neįrašė atitinkamų pastabų. Ieškovo tvirtinimu, žala kilo dėl nepakankamo krovinio sutvirtinimo ir įpakavimo, todėl siuntėjas privalo atlyginti padarytą žalą.

Atsakovas atsikirtinėjo į ieškinį aplinkybe, kad krovinys buvo pakrautas ir pritvirtintas tinkamai, krovinio priėmimo metu vežėjas važtaraštyje jokių pastabų nepažymėjo (Konvencijos 9 str. 2 p.). Taip pat tvirtina, kad ieškovas kaip vežėjas profesionalas nepasirūpino, kad krovinys būtų tinkamai paruoštas vežimui, pritvirtintas, todėl jo veiksmai/neveikimas lėmė atsiradusią žalą.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vežėjas privalo rūpintis transporto priemonės saugumu (Kelių eismo Taisyklių 19 p., krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 6,9,10 punkto nuostatos, CMR Konvencijos 8 str. 1 d. b punktas), laikė įrodytu, kad ieškovo vairuotojas nesidomėjo krovinio pakrovimu, nevykdė pareigos tinkamai patikrinti krovinį ir šie veiksmai teismo vertinimu buvo padarytos žalos ieškovo transporto priemonei priežastis. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nenustatęs atsakovo veiksmuose neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.

Remiantis bylos medžiaga, pervežamas krovinys – 2 mediniai kabelių būgnai, 4770 kg. Šiuo atveju žala padaryta ne kroviniui, o transporto priemonei, kuri buvo sugadinta dėl krovinio netinkamo pritvirtinimo.

CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti: a) ar teisingai važtaraštyje nurodytas krovinio vietų skaičius, jo ženklinimas ir numeracija; b) krovinio ir pakuotės išorinę būklę. Taigi pagal šią CMR konvencijos nuostatą, vežėjas neturi pareigos tikrinti, ar krovinys pakraunamas teisingai. Konvencijos nuostata, kad vežėjas, priimdamas krovinį, privalo patikrinti krovinio ir pakuotės išorinę būklę nereiškia jo pareigos patikrinti, ar tinkamai sudėtas ir sutvirtintas krovinys. Logiška, kad krovinio siuntėjas žino vežamo krovinio specifiką, o jos gali nežinoti vežėjas. Kita vertus, jeigu išoriškai akivaizdus netinkamas krovinio pakrovimas, vežėjas turėtų su siuntėju, pakraunančiu krovinį, derinti jo pakrovimą arba atsisakyti vežti krovinį.

Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad CMR konvencija nereguliuoja krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūrų, todėl sutarties šalys gali dėl to susitarti. Nesant tokio susitarimo, krovinio pakrovimas yra siuntėjo reikalas. Vežėjas tokiu atveju nėra įpareigotas tikrinti bei prižiūrėti, ar krovinys yra kraunamas tinkamai, nes, minėta, negali kontroliuoti pakrovimo proceso. Taigi, jei vežimo sutarties šalys nesusitarė kitaip, pakrovimo metu krovinys yra prižiūrimas siuntėjo, ir vežėjas turi galimybę, jei bus nustatyti pakrovimo defektai, kurie galėjo turėti įtakos krovinio sugadinimui, gintis remdamasis CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunkčiu. Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad krovinį pakrovė siuntėjas, tokią teismo išvadą pagrindžia ir vežėjo įrašas CMR važtaraštyje, kuriame vairuotojas pažymėjo „18. Vežėjo sąlygos ir pastabos krovinį pagal schemą išdėstė krovinio siuntėjai ir jie patys jį tvirtino. O aš šitame nedalyvavau“. Šios aplinkybės neneigia ir atsakovas, nurodydamas, kad siuntėjas, Italijos įmonė pakrovė ir pritvirtino krovinį. Remiantis 2008-02-21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 5 punktu, krovinio siuntėjas parenka krovinio išdėstymo ir tvirtinimo būdą, atitinkantį gamintojo reikalavimus, 7-8 punktais – pakrauna krovinį į transporto priemonę, išdėsto ir jį pritvirtina taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vairuotojas taip pat privalo patikrinti ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus (10 p.).

Tačiau kolegijos vertinimu, netinkamo krovinio pakrovimo veiksnys nelaikytinas savarankiška aplinkybe, kurios vežėjas negali išvengti. Jei nustatoma vežėjo tyčia ar neatsargumas vežant krovinį, vežėjas pripažintinas atsakingu, nes jo pareiga saugoti vežamą krovinį apima ir pareigą imtis įmanomų priemonių, kurios užkirstų žalos atsiradimą arba sumažintų žalą dėl rizikos veiksnių, jei tik jis apie juos sužino. Pareigingas vežėjas, pastebėjęs netinkamą krovinio pakrovimą, keliančią grėsmę krovinio saugumui, turėtų atsisakyti vežti krovinį arba padaryti atitinkamą žymą važtaraštyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. IĮ v. UAB „SBA Transekspedicija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-328/2004). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad vežėjo pareigos siuntėjui kraunant krovinį apsiriboja tik išorinių ir aiškiai matomų krovinio savybių patikrinimu bei krovinio išdėstymo automobilyje kontrole (CMR konvencijos 8 straipsnio 1 punktas); ar vežėjas šias pareigas įvykdė, sprendžiama pagal sąžiningo ir rūpestingo vežėjo elgesio standartą. Pažeidus pirmiau nurodytas pareigas bei nenurodžius atitinkamų pastabų važtaraštyje, vežėjui pagal CMR konvencijos 9 straipsnį perkeliama pareiga įrodyti, kad važtaraštyje nurodyto krovinio ir pakuotės išorė priėmimo metu buvo netinkamos būklės, krovinio vietų skaičius, jo žymėjimas ir numeracija neatitiko važtaraščio įrašų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Darvydas“ v. J. K. IĮ ( - ), J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2012).

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, vežėjo vairuotojo pareigų nevykdymas priimant krovinį buvo krovinio – medinio kabelio būgno ritės išsilaisvinimas iš sutvirtinimų ir žalos padarymo transporto priemonei priežastis, todėl teismo vertinimu nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų nėra teisinio pagrindo ieškinio tenkinimui. Tokią išvadą teismas grindė trečiojo asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais. Šiuo atveju nustatinėdamas žalos kilimo priežastį teismas nevertino UAB „Klaipėdos Netas“ raporto, nelaikydamas jo įrodymu, kadangi nepateikti duomenys apie raportą surašiusio asmens kvalifikaciją, nenurodyti atitinkamos krovinio rūšies ar apskritai krovinio gabenimą reglamentuojantys norminiai aktai, todėl raportą laikė atitinkamo asmens nuomone apie galimas žalos ieškovo turtui padarymo priežastis. Taigi, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad atsakovo veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygos neteisėto veiksmo, nes tinkamai patikrinti krovinį buvo ieškovo prievolė ir jis šios prievolės neįvykdė, ko pasekoje kilo žala transporto priemonei.

Su minėta išvada apeliantas nesutinka, laikydamas ją nepagrįsta, taip pat nurodo, jog teismas nepagrįstai siurvejerio raporto nelaikė įrodymu byloje, o tik trečiojo asmens nuomone apie galimas žalos padarymo priežastis. Šie skundo argumentai pripažįstami pagrįstais.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymai yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba, kad jų nėra.

Iš A. S. paaiškinimo dėl įvykio aplinkybių (T.1, b.l. 19-20) nustatyta, kad vairuotojas nurodė, jog krovinį išdėliojo, taip pat jį sutvirtino pagal savo schemą krovinio siuntėjas, jis tame nedalyvavo, nes neleido. Kai krovinio siuntėjas įtvirtino krovinį, vairuotojas jį papildomai suveržė diržais. Vairuotojas nurodė, jog važiuodamas autostrada į kitą pakrovimo vietą pastebėjo, kad krovinys nutrūko nuo ramsčių ir krisdamas sužalojo puspriekabės CN 782 užpakalinius vartus. Tvirtina, kad krovinys nutrūko nuo tvirtinimo konstrukcijos dėl drėgnos medžiagos, iš kurios krovinio siuntėjas įrengė tvirtinimo konstrukciją.

Rašytiniai įrodymai – tai dokumentai, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokie raštai, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 197 str.). Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas pateikė teismui į bylą Raportą Nr. V218.14, kurį pasirašė UAB Klaipėdos Netas siurvejeris, atlikęs ieškovo pavedimu iš transportavimo pakuotės išriedėjusio medinio būgno padarytos žalos dokumentinį tyrimą, siekiant nustatyti nuostolių atsiradimo priežastis bei aplinkybes, nuostolių dydį. Dokumente nurodoma, kad raportas surašytas jo surašymo metu turima informacija, be jokio nusistatymo kurios nors šalių atžvilgiu. Raportas pasirašytas UAB Klaipėdos Netas direktoriaus Ž. Ž.. Iš papildomai pateiktų įrodymų (t.2, b.l. 8-12) nustatyta, kad išvada parengta darbuotojo A. A., kuriam išduotas IRU akademijos sertifikatas, tyrime nurodoma, kokių teisės aktų pagrindu šis tyrimas atliktas. Taigi, pateiktas įrodymas atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus, todėl byloje yra leistina įrodinėjimo priemonė. Raporte yra konstatuojama jog „pervežimo metu nebuvo eismo įvykio, todėl galima teigti, kad nebuvo inercinių jėgų, kurios viršytų įprastines jėgas veikiančias krovinį kelių transporto pervežimų metu. Nurodoma, kad kabelio būgnai buvo prikalti/sutvirtinti U formos medinėmis atramomis, tačiau vertikalios atramos nesutvirtintos tarpusavyje. Tvirtinimo lentos suskilusios/sulūžusios. Medinės kaladėlės/atsparos padėtos po būgnais nebuvo prikaltos prie treilerio grindų, jos pajudėjusios iš savo vietų, todėl transportavimo metu būgnai prarado stabilumą ir pajudėjo iš vietų. Daroma išvada, kad medinis kabelio būgnas pajudėjo iš vietos treileryje dėl netinkamo krovinio paruošimo transportavimui bei netinkamo sutvirtinimo treileryje, ką atliko krovinio siuntėjas“. Priede prie Raporto V218.14 (t.2, b.l. 8-9) pažymima, kad po parkrovimo kabelio būgnai transporto priemonėje siuntėjo jėgomis buvo sutvirtinti U formos medinėmis atramomis. Po pasikrovimo vairuotojas papildomai sutvirtino krovinį 2 diržais, spaudimo iš viršaus metodu. Sutvirtinti būgnus per šerdį galimybės nebuvo dėl skirtingų būgnų gabaritų. Kadangi sutvirtinimo netinkamumas nebuvo akivaizdus, vairuotojas pastabų jam neturėjo“. Taigi, šiuo atveju byloje esamų įrodymų visuma patvirtina, kad žalos atsiradimo transporto priemonei priežastis yra netinkamai atlikti krovinio sutvirtinimo darbai. Kolegijos nuomone, įvertinus žalos kilimo priežastis, negalima teigti, kad ieškovo sąmoningi nerūpestingi tyčiai ar neatsargumui prilyginti veiksmai lėmė ieškovo transporto priemonės sugadinimus. Atsakovas šiuo atveju nepateikė įrodymų, paneigiančių nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.). Taigi, šiuo atveju darytina išvada, kad žala ieškovui kilo dėl atsakovo kaip krovinio siuntėjo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė tuo, kad atsakovas nevykdė pareigos pritvirtinti krovinį taip, kad būtų garantuojamas jo saugus vežimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovo dėl transporto priemonės sugadinimo patirta žala sudaro 1826.32 Eur, kurią sudaro išlaidos, susijusios su krovinio sutvirtinimu bei už puspriekabės remontą (t.1, .b.l. 15-16, 22). Dėl nurodytų aplinkybių, ieškovui iš atsakovo priteistina 1826,32 Eur žalos atlyginimo bei 6 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2013-10-24 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Tai sudaro pagrindą naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintinas.

Patenkinus apelianto apeliacinį skundą ir ieškinį tenkinus, remiantis CPK 93 straipsnio nuostatomis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos pirmoje ir apeliacinėje instancijoje. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovas už ieškinį sumokėjo 189.18 Lt žyminio mokesčio, ieškovas taip pat patyrė pirmosios instancijos teisme išlaidas advokato pagalbai - 2500 Lt išlaidų (t. 1, b.l.66, 68). Už apeliacinį skundą ieškovas yra sumokėjęs 189.18 Lt žyminį mokestį (t.2, b.l.6). Viso ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 833.63 Eur (2878,36 Lt), jog priteistinos ieškovui iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinos 8,75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškovo ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Transtira“ (į.k. 122282884, buveinės adresas Vilniaus g. 4b, Grigiškės, Vilnius) iš atsakovo UAB „Viltron“ (į.k. 302687464, buveinės adresas M. K. O. g. 5-17, Vilnius) 1826,32 Eur žalos atlyginimo ir 6 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. spalio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovui UAB „Transtira“ (į.k. 122282884, buveinės adresas Vilniaus g. 4b, Grigiškės, Vilnius) iš atsakovo UAB „Viltron“ (į.k. 302687464, buveinės adresas M. K. Oginskio g. 5-17, Vilnius) 833.63 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo UAB „Viltron“ (į.k. 302687464, buveinės adresas M. K. Oginskio g. 5-17, Vilnius) į valstybės pajamas 8.75 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka