- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2017-08-16
- Bylos Nr.
- A15.-3958-1053/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-05090-2011-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnė Gailiūnienė
- Pažeidėjas
- E. V.
- Nukentėjusysis
- J. G., S. G.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. V. 2017 m. balandžio 30 d., apie 22.46 val., Vilniuje, Lukšio - Žirmūnų gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Lexus RX400h“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta (neįvykdytos grąžinimo sąlygos), būdamas neblaivus (nustatytas 1,74 prom. girtumas), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir sankryžoje išvažiavęs į priešingą eismo juostą atsitrenkė į prieš sankryžą stovėjusio automobilį „Volvo S40“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), abu automobilius apgadino bei nežymiai sutrikdė vairuotojos J. G. sveikatą. Taip E. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. E. V. veika dalyje dėl vairavimo būnant neblaiviam kvalifikuota pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, kadangi dėl venų būklės kraujo mėginys paimtas nebuvo, todėl jo veiksmuose nenustatyta nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, ikiteisminis tyrimas nutrauktas.
E. V. teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų nepripažino. Nurodė, kad pripažįsta, kad sukėlė eismo įvykį, tačiau neigė buvęs neblaivus. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad nesuvaldė automobilio, kažkas su automobiliu buvo negerai. Po eismo įvykio nuvarė automobilį į autoservisą ir ten jam paaiškino, kad kažkas negerai su jo „šarnyru“, dešinysis ratas buvo nevaldomas. Taip pat E. V. nurodė, kad jam buvo atimtos užsienietiškos teisės, lietuviškų teisių jis neturėjo, nežino, kaip jam atsiimti, nuo naujųjų metų pradžios prašo grąžinti jam teises, tačiau teisių jam niekas negrąžina. Pripažino, kad buvo išgėręs vieną skardinę alaus, ir dar išgėręs valerijono lašų. Su alkotesterio parodymais nesutinka. Nukentėjusiųjų atsiprašė.
Nukentėjusioji J. G. teismo posėdžio metu parodė, kad ji važiavo namo, Žirmūnų gatve, sustojo prie šviesoforo. Užsidegus žaliai šviesai pradėjo važiuoti ir į jos automobilį atsitrenkė. Kelias minutes nesuprato, kas vyksta, buvo šoke. Buvo daug žiūrovų, atvyko policija, ji atsisakė greitosios, komisariate surašė pareiškimą, tačiau vėliau jai pasidarė bloga ir ji nuvažiavo į ligoninę. Įvykį sukėlęs vairuotojas buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio, ne vaistų kvapas. Kvapą ji pajuto, nes su juo bendravo. Ji įsitikinusi, kad jis buvo neblaivus, jis bandė susitarti. Į alkotesterį jis pūsti iš pradžių atsisakė, o po įvykio praėjus maždaug valandai pūtė. Ji nuo šio įvykio nukentėjo, patyrė žalos, iki šios dienos neturi automobilio, gyvena už Vilniaus, o be automobilio negali atvykti į Vilnių. Prarado pajamas, turėjo nedarbingumą. Draudimas atlygino dalį žalos.
Nukentėjusysis S. G. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pačio autoįvykio nematė, atvyko paskambinus D. R., kuri įvykio metu buvo kartu su jo mama J. G. automobilyje, praėjus maždaug dešimčiai minučių. Jis pamatė automobilius. Mama buvo šoko būsenoje. Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo buvo tikrai neblaivus, buvo alkoholio kvapas. Jis (E. V.) prašė, kad S. G. pakeistų savo parodymus, bet jis nesutiko. Automobilis, kurį vairavo jo mama J. G. priklauso jam, S. G.. Žmonės neturėtų girti vairuoti, šis žmogus vos nepražudė jo mamos.
Liudytojas T. M. (policijos pareigūnas) teismo posėdžio metu paaiškino, kad gerai įvykio neatsimena. Atsimena, kad buvo įvykis tarp Lexus ir Volvo. Jis bendravo su atsakomybėn traukiamu asmeniu, bet ką jis sakė neatsimena. Iš bendravimo asmuo atrodė blaivus, vieni žmonės išgėrę kalba nerišliai, kiti normaliai, taigi sunku iš bendravimo pasakyti. Pamena, kad tikrino blaivumą. Kraujo paimti nepavyko. Ar tikrino kitų asmenų blaivumą nepamena. Kai alkotesteriu tikrina kelių asmenų blaivumą, visada keičia antgalį, tada alkotesteris automatiškai išsivalo. Visada klausia, kada tikrinamas asmuo vartojo alkoholį, jei vartojo neseniai, pareigūnai palaukia ir tik tada duoda pūsti.
Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jos vairuojamas automobilis stovėjo iškart už nukentėjusios moters automobilio, užsidegus žaliai šviesai, ji negali pasakyti, ar nukentėjusi vairuotoja pajudėjo, ar tik atleido stabdžius, tačiau įvyko smūgis, įvažiavo kitas automobilis iš kitos gatvės. Ji išlipo, stebėjo situaciją. Įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas pasėdėjo, paskui išlipo. Jis jai nepasirodė neblaivus, kvapo nejuto. Ji vyrą matė 2-3 metrų atstumu, su juo nekalbėjo. Aplinkui buvo daug žiūrovų, žmonės kalbėjo, kad vairuotojas išgėręs. Iš esmės analogiški jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39).
Liudytoja M. P. teismo posėdžio metu parodė, kad ji ėjo į parduotuvę, išgirdo smūgį, priėjusi pamatė du susidūrusius automobilius, vienoje sėdėjo dvi moterys. Ji paklausė, ar viskas gerai, iškvietė policiją. Vyras sėdėjo savo automobilyje, kalbėjo rusiškai. Jis buvo neblaivus, taip sprendžia, nes jo, išlipusio iš automobilio, judesiai buvo nekoordinuoti. Iš esmės analogiški jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 42).
D. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, be kita ko, parodė, kad pagal gautą pranešimą su kolega T. M. nuvyko į Žirmūnų – Lukšio gatvių sankryžą, kur pamatė susidūrusius du automobilius Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini) ir Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini). Automobilio Lexus vairuotojas E. V. nurodė, kad iš Lukšio g. suko į dešinę į Žirmūnų g. degant žaliam šviesoforo signalui, kažkas atsitiko automobiliui ir jis jo nesuvaldė. Bendraujant su E. V. nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė. Jie su kolega apžiūrėjo eismo įvykio vietą, transporto priemones, jos buvo patrauktos į šoną, ir tada E. V. dar kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Alkotesteriu buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Pristačius asmenį į ligoninę, kraujo paimti nepavyko (b. l. 43). Iš esmės analogiški ir T. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 45-46).
Alkotesterio kvito duomenimis 2017m. balandžio 30 d. 23.32 val. E. V. nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 54). Alkotesterio patikros sertifikato duomenimis jis tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2017-08-10 (b. l. 55).
E. V. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju 2017-05-18 savo kaltės pradžioje nepripažino visiškai ir nurodė, kad automobilį vairavo ne jis, o R. K.. R. K. į priešingą eismo juostą išvažiavo todėl kad jam kelią užkirto troleibusas. Jis (E. V.) automobilyje apie 22.40 prieš pat įvykį išgėrė skardinę alaus. Iškart po įvykio jis (E. V.) išgėrė 20 lašų spirituoto valerijono ekstrakto. Todėl ir įpūtė 1,74 promiles. Pareigūnai tikrino ir kitų asmenų blaivumą (b. l. 64).
E. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2017-05-23 savo parodymus pakeitė. Kaltės nepripažino. Nurodė, kad automobilį Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, o sakydamas, kad vairavo R. K. melavo, nes norėjo išvengti atsakomybės. Išvažiavęs į priešingą pusę atsitrenkė į automobilį Volvo. Nesutinka su tuo, kad jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, nes pareigūnai jam į alkotesterį davė pūsti, kai jis buvo baigęs gerti alų prieš kokias 5 minutes, be to, dar kelios minutės iki pūtimo, išgėrė 20 lašų valerijono ekstrakto (b. l. 66).
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės I. G. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl to, kad nebuvo paimtas įtariamojo kraujo mėginys ir nenustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, o BK nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė asmeniui kyla tada, kai būtent kraujyje nustatoma didesnė nei 1,5 promilių alkoholio koncentracija, taigi nesant šių duomenų negali būti sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas (b. l. 73-77).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti automobilių „Lexus“ ir „Volvo S40“ išsidėstymas po eismo įvykio bei apgadinimai (b. l. 9-10); foto lentelėse (b. l. 11-12) ir transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose (b. l. 13-18) užfiksuoti automobilių apgadinimai. Automobilio Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini), techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole, be kita ko, nurodyta, kad automobilio būklė tvarkinga (b. l. 16-18)
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis Lexus, v. n. (duomenys neskelbtini), priklauso O. V. (b. l. 25).
Kitų objektų apžiūros protokole pateikta specialisto J. M. P. išvada, kad J. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 32).
Motyvuojamoji dalis
ANK 423 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). ANK 424 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones.
E. V. neigė vairavęs neblaivus. Tokią jo poziciją paneigia kitų byloje surinktų įrodymų visuma. Alkotesteriu jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Neblaivumo faktą patvirtina nukentėjusiųjų ir liudytojų tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad asmuo buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Nors E. V. teigė vartojęs alkoholį prieš pat patikrą, tokį faktą paneigia alkotesterio kvite nurodytas laikas (daugiau kaip pusė valandos po įvykio), taip pat nukentėjusios J. G. ir liudytojų D. M. ir T. M. ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kad jis iš pradžių tikrintis blaivumą atsisakė ir tikrinosi tik praėjus nemažai laiko, taip pat liudytojo T. M. parodymai teismo posėdžio metu, kad pareigūnai visada klausia, kada tikrinamas asmuo vartojo alkoholį, jei vartojo neseniai, pareigūnai palaukia ir tik tada duoda pūsti. Pažymėtina, kad E. V. nurodė alkoholį (vieną skardinę alaus) vartojęs dar iki įvykio.
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 202 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9, 14, 118, 119, 127 punktus.
Specialisto išvada dėl J. G. padaryto sveikatos sutrikdymo ir eismo įvykio schema, transporto priemonių apžiūros protokolai patvirtina, kad šio eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta J. G. sveikata ir apgadinta S. G. priklausanti transporto priemonė.
E. V. neturi teisės vairuoti, tai patvirtina administracinių nusižengimų registro išrašas ir jo paties parodymai. Tai, kad jam vairuotojo pažymėjimas nėra grąžintas, jo teigimu, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių, nėra reikšminga šioje byloje. Jis nėra įvykdęs teisės aktų keliamų reikalavimų asmenims, siekiantiems susigrąžinti teisę vairuoti, ir vairavo šios teisės neturėdamas.
Vertindamas šių įrodymų visumą teismas sprendžia, kad E. V. kaltė padarius padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 2 dalyje nustatytus administracinius nusižengimus įrodyta.
Skirdamas administracinę nuobaudą teismas įvertina, kad E. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padarytų nusižengimų pobūdį (jie kelia pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, yra itin šiurkštūs – E. V. vairavo automobilį, kai jam yra atimta teisė vairuoti, jam nustatytas didesnis nei lengvas neblaivumo laipsnis), į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius E. V. – dirbantis, anksčiau baustas administracine tvarka už šiukščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 69-70). Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad E. V. skirtinos baudos, lygios ANK 423 straipsnio 3 dalies, 424 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, E. V. už kiekvieną padarytą administracinį nusižengimą skirtinos nuobaudos atskirai, o galutinė nuobauda skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą gali būti skiriamas automobilio konfiskavimas. „Lexus RX400h“, v. n. (duomenys neskelbtini) priklauso ne E. V. (b. l. 19, 25), apie ANK 29 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, kada galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, byloje duomenų nėra, todėl automobilio konfiskavimas netaikytinas.
Už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą vadovaujantis ANK 423 straipsnio 4 dalimi yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. E. V. šį nusižengimą padarė neturėdamas teisės vairuoti. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl teisės vairuoti atėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Atsižvelgiant į tai E. V. skirtinas teisės vairuoti atėmimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
E. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 1300 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
E. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam 375 Eur baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, E. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą - 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 17069409732 ir įmokos kodą - 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).