- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-30
- Bylos Nr.
- AS-588-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01601-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. K.
- Atsakovas
- Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 31 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovams Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas D. K. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. birželio 25 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) inicijuoti tyrimą dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (galiojusios iki 2020 m. balandžio 4 d.) atitikimo įstatymui; 2) pripažinti neteisėtu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 2-486, kuriuo pareiškėjas yra įtrauktas į linkusių pabėgti ir užpulti asmenų įskaitas bei nustatytas nuolatinis surakinimas antrankiais, išvedus iš gyvenamosios kameros.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 7 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2020 m. liepos 15 d. pašalinti skundo trūkumus. Teismas nurodė, kad kartu su skundu nepateikti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnyje nurodyti prie skundo (prašymo, pareiškimo) pridedami priedai, todėl teismas negali įvertinti, ar skundas atitinka ABTĮ 24 straipsnio reikalavimus, ar yra sumokėtas ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis, ar nėra praleistas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skundui paduoti; skundo reikalavimo pripažinti neteisėtu Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 2-486 formuluotė neatitinka ABTĮ 88 straipsnio reikalavimų, skunde nenurodyta, kokių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos punktų taikymu pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikti konkretūs neteisėti veiksmai (neveikimas). Teismas atkreipė dėmesį, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija nėra teritorinio ar savivaldybių administravimo subjektų priimtas norminis administracinis aktas, kurio tyrimas gali būti atliekamas apygardos administraciniame teisme.
Šalies argumentai
Pareiškėjo prašymu, terminą skundo trūkumams šalinti 2020 m. liepos 14 d. nutartimi teismas pratęsė iki 2020 m. liepos 21 d.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose 2020 m. liepos 16 d. gautas pareiškėjo patikslintas skundas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad teismui savaime turėtų būti suprantamas skundo galutinis reikalavimas ir skundo tikslas. Kartu su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 2-486 „Dėl Antrojo sektoriaus nuteistojo D. K. įrašymo į Linkusiųjų pabėgti ir Linkusiųjų užpulti įskaitas“ (toliau – ir Įsakymas) kopiją, Kalėjimų departamento 2020 m. gegužės 25 d. rašto Nr. 2S-1910 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Kalėjimų departamento raštas) kopiją, žyminio mokesčio (30 Eur) sumokėjimą patvirtinantį dokumentą, Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio kopiją, skundo teismui spausdintą egzempliorių.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Teismas nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais ir 2020 m. birželio 16 d. banke Swedbank pareiškėjo sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui.
Iš pareiškėjo patikslinto skundo ir jo priedų turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog būtų pripažintas neteisėtu bei panaikintas jo atžvilgiu priimtas individualus administracinis aktas – Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakymas Nr. 2-486 „Dėl Antrojo sektoriaus nuteistojo D. K. įrašymo į Linkusiųjų pabėgti ir Linkusiųjų užpulti įskaitas“, kurį Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsnyje nustatyta privaloma ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka pareiškėjas skundė Kalėjimų departamento direktoriui. Teismo turimais duomenimis, Kalėjimų departamento 2020 m. gegužės 25 d. raštas Nr. 2S-1910 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo, Pravieniškių PN-AK įteiktas 2020 m. gegužės 28 d., o pareiškėjui – 2020 m. gegužės 29 d., todėl teismas vertino, kad paskutinė diena skundui paduoti laikytina 2020 m. birželio 18 d.
Teismas, atsižvelgdamas į BVK 183 straipsnio 1–3 dalių nuostatose įtvirtintą bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarką, įvertinęs tai, kad iš Pravieniškių PN-AK pareiškėjo skundas išsiųstas tik 2020 m. birželio 25 d., darė išvadą, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neprašo šio termino atnaujinti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
III.
Pareiškėjas D. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį.
Pareiškėjo manymu, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka Įsakymą apskundė Kalėjimų departamento direktoriui, tačiau 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 2S-1910 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjo skundą išnagrinėjo Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus viršininkas. Pareiškėjo įsitikinimu, skundą teismui dėl Kalėjimų departamento rašto jis turėjo paduoti per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos, termino nepraleido, nes skundą teismui paštu išsiuntė 2020 m. birželio 25 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Kalėjimų departamento rašto paduoti, šio termino neprašo atnaujinti, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pareiškėjo įsitikinimu, termino skųsti Kalėjimų departamento raštą jis nepraleido, nes skundą teismui padavė per vieną mėnesį nuo šio rašto gavimo dienos. Pareiškėjas skundo padavimo terminą skaičiavo ne pagal BVK 183 straipsnio 3 dalį, bet pagal ABTĮ 28 straipsnio (šiuo metu 29 str.) 1 dalį, nes pareiškėjo skundą išnagrinėjo Kalėjimų departamento Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, o ne Kalėjimų departamento direktorius.
Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš jų – jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia nuginčyti Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2020 m. kovo 26 d. įsakymą Nr. 2-486, kuriuo yra įtrauktas į linkusių pabėgti ir užpulti asmenų įskaitas bei taikyti papildomi režimo reikalavimai. Šį įsakymą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui. Kalėjimų departamento Saugaus valdymo skyriaus viršininkas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2020 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 2S-1910 „Dėl informacijos pateikimo“ nusprendė, kad Įsakymas yra pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Nors pareiškėjas nei skunde, nei, šalindamas teismo nutartimi nustatytus skundo trūkumus, patikslintame skunde nesuformulavo konkretaus reikalavimo panaikinti minėtą Kalėjimų departamento raštą, tačiau iš skundo turinio matyti, kad su šiuo raštu nesutinka.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų pareigūnų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami atitinkamą bausmę vykdančios institucijos ar įstaigos vadovui. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (BVK 183 str. 3 d.). Taigi, šioje byloje turi būti taikomas specialiojo įstatymo (BVK) nustatytas dvidešimties dienų terminas, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo įteikimo dienos.
Pirmosios instancijos teismas nustatė ir dėl to nėra ginčo, kad Kalėjimų departamento 2020 m. gegužės 25 d. raštas pareiškėjui įteiktas 2020 m. gegužės 29 d. Vadovaujantis minėtomis BVK nuostatomis, paskutinė diena skundui dėl Kalėjimų departamento rašto panaikinimo paduoti buvo 2020 m. birželio 18 d. Pareiškėjas skundą teismui išsiuntė 2020 m. birželio 25 d. (b. l. 8), praleidęs BVK nustatytą dvidešimties dienų terminą skundui paduoti. Šiuo atveju aplinkybė, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo ne Kalėjimų departamento direktorius, o Saugaus valdymo skyriaus viršininkas, neturti teisinės reikšmės, nes Kalėjimų departamento rašte aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. skundą paduodant per dvidešimt dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011, 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-615-502/2019).
Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei atskirajame skunde nesuformulavo prašymo atnaujinti terminą skundo reikalavimams pareikšti, nenurodė jokių objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių skundas negalėjo būti pateiktas teismui anksčiau. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. pareiškėjui praleidus terminą ir neprašius jo atnaujinti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas. Pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti. Dėl išdėstytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.