- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 2-265-940/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07351-2014-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvida Jasaitytė-Pralgauskienė
- Pareiškėjas
- I. A., E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- L. V., A. K., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos atstovams, suinteresuotam asmeniui A. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. A. ir E. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims L. V., A. K., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybei, A. K., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos kreipėsi į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), jų motina N. L. K. yra įgijusi už asmenines lėšas ir valdė jį asmeninės nuosavybės teise nuo 1992-04-13 iki 2009-01-08. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra svarbus tam, kad pareiškėjos galėtų paveldėti minėtą butą.
Pareiškime nurodė (21-22 b.l.) ir teismo posėdžio metu pareiškėjos I. A. ir E. M. nurodė, kad kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė negalėjo išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į visą butą, nes butas N. L. K. buvo įgytas gyvenant santuokoje su P. M. K.. Notarė preziumavo, jog N. L. K. priklauso tik ½ dalis buto. M. N. L. Š. ir P. M. K. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Minėtas butas buvo suteiktas N. L. K. 1964 metais, kuriame ji visą laiką gyveno ir kuriame užaugo jos (pareiškėjos). Šiame bute ilgą laiką kartu su mama gyveno ir E. M. su sūnumi O. V.. Prasidėjus butų privatizacijai, P. M. K. ir E. Š., šiuo metu M., parašė pareiškimą, jog sutinka, kad buto savininku, įforminus pirkimo-pardavimo sutartį, bus N. L. K.. Kadangi butas buvo N. L. K., kuri santuokoje su P. M. K. buvo pragyvenusi tik apie tris metus, bendrų lėšų nesutaupė ir neturėjo, todėl už privatizuotą butą N. L. K. sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. P. M. K. atėjo gyventi pas jų (pareiškėjų) mamą tik su lagaminu, kuriame buvo jo asmeniniai daiktai. Jis neturėjo jokio nekilnojamojo turto, kurį būtų pardavęs, gyvendamas santuokoje ar asmeninių santaupų, todėl prie buto pirkimo neprisidėjo ir sutiko, kad buto savininkė būtų N. L. K.. Tik N. L. K. šiame susitarime išreiškė savo valią įsigyti asmeninės nuosavybės teise nuomojamą gyvenamąją patalpą. P. M. K. minėtame susitarime nurodė, kad nuomojamas butas bus privatizuojamas K., o ne kartu su ja gyvenančių nuomininkų ar sutuoktinių vardu. 1992-04-13 buto pirkimo - pardavimo sutartį su valstybės įgaliotu asmeniu taip pat sudarė N. L. K., kuri ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise išperkamą gyvenamąją patalpą. P. M. K. tiek įkainojant privatizuojamą patalpą, tiek ją įsigyjant iš valstybės, nedalyvavo ir pretenzijų dėl to nereiškė. Iš to seka, kad jis išreiškė savo valią, jog butas priklauso N. L. K., o tai reiškia, kad sutiko su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Butas Nekilnojamojo turto registre 1992-04-13 buvo įregistruotas N. L. K. vardu. Pripažintina, kad nuo to momento N. L. K. asmeninės nuosavybės teise pradėjo valdyti įsigytą butą, o kiti asmenys dėl to pretenzijų jai neturėjo. Jai priklausantį turtą N. L. K. valdė asmeninės nuosavybės teise iki mirties t.y. 2009-01-08. Valdymas pasireiškė tuo, kad N. L. K. nuo buto įsigijimo sudarė sutartis su Panevėžio šilumos tinklų įmone, su įmone „Panevėžio dujos“, su AB „Panevėžio energija“ ir mokėjo už butą visus mokesčius, rūpinosi buto priežiūra ir remontu. N. L. K. mirus, butu rūpinosi jos (pareiškėjos). P. M. K. vaikai su tėvu nebendravo, bute nesilankydavo, sergančio tėvo nelankė, jo neslaugė. Jį palaidojo pačios savo lėšomis. Prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto kitaip atkurti negalima, kadangi N. L. K. ir P. M. K. yra mirę, o sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė negali pasibaigti, kol turtas nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pagal įgijimo aplinkybes šis turtas nėra dalintinas – į jį pripažinta asmeninės nuosavybės teisė N. L. K..
Atsiliepimas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, jeigu pareiškėjos įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra (60 b.l.).
Suinteresuoto asmens Panevėžio miesto savivaldybės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Panevėžio miesto savivaldybė nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų po palikėjos mirties, todėl neprieštarauja dėl pareiškimo tenkinimo, jeigu pareiškėjos įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Teismo prašo sprendimą priimti savo nuožiūra (54-55 b.l.).
Suinteresuoti asmenys L. V., A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių pretenzijų dėl turto neturi, su pareiškimu sutinka.
Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (80-82, 93 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Ištyrus byloje esančius dokumentus nustatyta, kad N. L. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su P. M. K., gim. (duomenys neskelbtini). P. M. K. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas našliu. N. L. K. susilaukė trijų vaikų – pareiškėjų I. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei suinteresuoto asmens A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (31, 67 b.l.; paveldėjimo byla, 4-5, 8-13, 18-21 b.l.). P. M. K. susilaukė dviejų vaikų – L. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. K., gim. (duomenys neskelbtini) (46 b.l.; paveldėjimo byla, 22-34 b.l. ). Po P. M. K. mirties 2014-07-18 su prašymu dėl N. L. K. paveldėjimo bylos sustabdymo į Panevėžio miesto 3-ąjį notaro biurą kreipėsi L. V. ir A. K., nurodydami, kad kreipsis į teismą dėl termino palikimui po tėvo P. M. K. mirties priimti pratęsimo (paveldėjimo byla, 37, 41-42 b.l.). Iš N. L. K. paveldėjimo byloje esančių Testamentų registro išrašų matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų P. M. K. testamentų ir palikimo faktų (paveldėjimo byla, 51-53 b.l.). Po N. L. K. mirties liko jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš paveldėjimo bylos medžiagos matyti, kad po N. L. K. mirties 2010-02-17 į Panevėžio miesto 3-ąjį notaro biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą kreipėsi E. M., o 2014-07-08 – ir I. A. (paveldėjimo byla, 1-3, 45-50 b.l.). Nors pareiškėjos I. A. ir E. M. kreipėsi į notarą dėl palikimo, atsiradusio po jų motinos N. L. K. mirties, priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpėdiniams neišduotas (paveldėjimo byla, 15 b.l.). Pareiškėjos I. A. ir E. M. pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nurodo, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra įgyti iš N. L. K. asmeninių lėšų, todėl minėtas turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe.
CK 3.88 straipsnyje ir 3.89 straipsnyje yra detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl turto, įgyto galiojant Santuokos ir šeimos kodeksui (SŠK). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymą nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento - iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Gyvenant santuokoje už asmeninės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas vieno sutuoktinio įgytas turtas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.).
Kaip minėta, civilinėje byloje ir paveldėjimo byloje esantys dokumentai liudija, kad N. L. K. vardu yra registruotas šis nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį N. L. K. įsigijo 1992-04-13 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. III-3159 pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 pagrindu, būdama santuokoje su P. M. K.. Minėtą buto pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė pardavėja D. N. ir pirkėja N. L. K. (7-8, 10, 23-25, 56 b.l.; paveldėjimo byla, 6-7 b.l.). Už butą sumokėjo taip pat N. L. K. savo investiciniais čekiais (9, 12 b.l.). LAT senatas 1998-12-22 nutarimo Nr. 9 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nagrinėjant civilines bylas dėl privatizuojamų butų padalijimo“ 4 punkte yra nurodęs, kad investiciniai čekiai kvalifikuojami kaip asmeninės lėšos, asmeninis turtas. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninės nuosavybės teise, yra jo asmeninė nuosavybė. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad pareiškimu apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą kartu su N. L. K. minėtame bute gyvenę P. M. K. ir E. Š. raštu išreiškė sutikimą, kad privatizuojamas butas būtų perkamas N. L. K. vardu (11, 26 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad 1994-11-15 Atsiskaitymo už gamtinių dujų tiekimą sutartį Nr. 635949-7, 2005-09-19 Šilimos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį, 1994-11-15 Atsiskaitymo už butų šildymą ir karštą vandenį sutartį Nr. 635949-7 pasirašė tik buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė N. L. K. (13-16, 27-30 b.l.). Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos N. V. ir P. S. parodė, kad N.L. K. gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), ir šį butą privatizavo savo lėšomis. Jos sutuoktinis P. M. K. atsikėlė gyventi pas ją į šį butą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad N. L. K. už butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo jai asmeniškai priklausančiomis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (investiciniais čekiais) –11540 rublių (8-91 12 b.l.). Minėto buto įregistravimas VĮ “Registrų centras” Nekilnojamojo turto registre savo vardu taip pat patvirtina, kad N. L. K. jį siekė įgyti būtent asmeninės nuosavybės teise (56 b.l.).
CPK 197 straipsnis numato, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, paneigiančių, kad už ginčo butą valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis (investiciniais čekiais) sumokėti 11540 rublių nebuvo N. L. K. asmeninės lėšos, todėl pripažintina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra asmeninė jos nuosavybė.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, bei įvertinus pareiškėjų pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų reikalavimas yra teisėtas, įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra N. L. K. asmeninė nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimui gauti.
Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjų I. A. ir E. M. lygiomis dalimis priteistinos 25,54 Eur pašto išlaidos – iš kiekvienos po 12,77 Eur – į valstybės pajamas (2 b.l.) (Lietuvos Respublikos CPK 96 str.).
Prievolių dydis eurais perskaičiuotinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo nuostatomis (20 str., 7 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., 443 str. 6 d., 444 str. 2 d. 8 p., 88 str., 96 str., teismas
nusprendžia:
Prašymą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), yra N. L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą.
Priteisti iš pareiškėjų E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. A., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 12,77 Eur (dvylika eurų 77 euro ct) pašto išlaidų į valstybės pajamas, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.