Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos K. B. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimo K. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji, būdama bausta 2014 m. kovo 28 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 1 dalį ir turėdama neišnykusį administracinį baustumą, 2014 m. lapkričio 21 d. apie 10 val. 45 min. (duomenys neskelbtini), savo bute, neteisėtai, neturėdama licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, pardavė nepilnamečiui A. K., gim. (duomenys neskelbtini), 8 vienetus cigarečių „M. C.“, su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, be Lietuvos Respublikoje Finansų ministro nustatyto pavyzdžio banderolių, kurių muitinė vertė, įskaitant importo mokesčius, yra 3,32 Lt, kas sudaro 0,026 MGL, tuo pažeisdama Tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, Akcizų įstatymo 30 straipsnį ir LR Ūkio ministro 2004-05-26 įsakymu Nr. 4-21 patvirtintų ,,Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių“ (2013-08-27 įsakymo Nr.4-759 redakcija) 3.2 punktą.

Skunde taip pat teigiama, jog vaikai, nurodydami kad cigaretes pirko pas K. B., nenurodė tikslios vietos, kas kelia abejonių dėl K. B. kaltės. Duomenų, dėl kurių tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Visi neaiškumai vertinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Kaip matyti, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 163² straipsnio 5 dalį, būtina įrodyti, kad asmuo, būdamas baustas pagal ATPK 163² straipsnio 1 dalį, pažeisdamas nustatytą tvarką realizavo akcizais apmokestinamas prekes ar prekiavo tokiomis prekėmis. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad K. B. neva pardavė 8 vienetus cigarečių „M. C.", su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Tačiau byloje nėra patvirtinančiu objektyviu duomenų, kad cigaretės yra paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Pas nepilnamečius buvo rasti 6 vienetai cigarečių be įpakavimo (pakelio). Nesant cigarečių pakelio byloje, neįmanoma nustatyti cigarečių ženklinimo akcizo ženklais pažeidimo, juolab Europos Sąjungos, kaip ir Lietuvos rinkoje yra leidžiama prekyba iš trečiųjų šalių legaliai importuotais tabako gaminiais. Teismas, vadovaudamasis tik cigarečių pavadinimu, nepagrįstai nutarė, kad cigaretės paženklintos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, o ne Lietuvos Respublikos.

K. B. pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą remiantis nepilnamečių liudytojų A. K. ir E. J. abejotinais paaiškinimais. Akcentuotina, jog administracinis procesas nereglamentuoja nepilnamečių apklausos atlikimo, nenustato, kas turi atstovauti nepilnamečio interesams, todėl byloje taikytinos nuostatos, reglamentuojančios baudžiamąjį procesą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal savo prigimtį yra artimesnės baudžiamosioms byloms (LVAT nutartys Nr. N62-3107/2010, Nr. N3-520/05, Nr. N14-1893-05). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 186 straipsnis nustato, jog nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas. Proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva į jaunesnių kaip 18 metų liudytojo arba nukentėjusiojo apklausą privalo būti kviečiamas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas arba psichologas, kurie padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdami į jo socialinę ir psichologinę brandą. Nepilnamečio liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą turėtų atlikti turintis specialiųjų žinių, besispecializuojantis dirbti su nepilnamečių baudžiamosiomis bylomis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras. Šiuo atveju nepilnamečių apklausoje nors ir dalyvavo mokyklos socialinė pedagogė, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad nepilnamečių apklausose socialinio pedagogo dalyvavimas negali būti prilyginamas tinkamo nepilnamečio atstovo dalyvavimui bylose (LVAT nutartis Nr. A-492-2265-12). Atsižvelgiant į nepilnamečių amžių (12 m. ir 14 m.) socialinis pedagogas nėra tinkamas atstovas, galintis užtikrinti vaikų teises proceso metu.

Pirmos instancijos teismas atmetė K. B. paaiškinimus, kuriuose ji nurodė, jog vaikams cigarečių nepardavė. A. K. ir E. J. ją apkalba, arba sąžiningai klysdami nurodo, kad cigaretes pirko pas K. B., kadangi nė vienas nenurodė buto numerio, kuriame cigaretes neva pirko, o butas, kur gyvena K. B., yra koridorinio tipo laiptinėje, ketvirtame aukšte, kur yra apie 16 butų ir paprasčiausiai vaikai galėjo cigaretes pirkti (jeigu pirko) pas kitą asmenį, kitame bute.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančiu, jog protokolą surašiusi institucija buvo pakankamai aktyvi siekiant objektyviai nustatyti byloje tiesą. Teigiama, jog teismui nustačius inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo požymius, yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kurios leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nurodo, kad paskyrus itin didelę, už mažareikšmį pažeidimą, 5500 Lt (1592,91 EUR) baudą, ne tik K. B., bet ir ją išlaikantiems asmenims, tai sukeltų neadekvačias pasekmes, o sumokėti baudos ji negalėtų ilgus metus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Administracinės nuobaudos atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Motyvuojamoji dalis

K. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tačiau šioje byloje apylinkės teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą ir nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino surinktų įrodymų pakankamumą, jų logiškumą, įrodymų šaltinių patikimumą. Priimdamas sprendimą dėl K. B. kaltės, padarius ATPK 163² straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas nesiaiškino visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalino byloje iškilusių prieštaravimų, nesurinko visų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę patvirtinančių ar paneigiančių įrodymų.

Aukštesnysis teismas pritaria apeliacinio skundo argumentui, kad apylinkės teismas pripažino K. B. padarius administracinį teisės pažeidimą vien tik remiantis nepilnamečių liudytojų A. K., gim. 2002-08-15, ir E. J., gim. 2000-11-03, abejotinais paaiškinimais. Minėtų liudytojų paaiškinimai nėra patvirtinti kita bylos medžiaga, be to, minėti liudytojai nebuvo apklausti teisme.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, negalima konstatuoti, kad K. B. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog buvo namuose su mama, tačiau teigia cigarečių vaikams nepardavusi, vertintini kaip jos siekimas išvengti atsakomybės. Kilę neaiškumai tarp A. K., E. J. ir K. B. paaiškinimų privalėjo būti pašalinti. Nors yra akivaizdu, kad pas A. K. buvo rastos ir paimtos cigaretės „M. C.“ (6 vnt.), tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, byloje esančių duomenų nepakanka daryti vienareikšmę išvadą, kad rastas cigaretes „M. C.“ A. K. ir E. J. pardavė K. B.. Šiai aplinkybei išsiaiškinti, apylinkės teismas privalėjo papildomai surinkti neginčytinų įrodymų ir tuo tikslu teismo posėdyje apklausti A. K. ir E. J., įvertinti A. K. ir E. J. duotų paaiškinimų patikimumą, nustatyti iš kur minėti vaikai pažįsta K. B. ir pan. Be to, iš naujo nagrinėjant bylą būtina pagrįsti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą teiginį, jog K. B. pardavė cigaretes, pažymėtas Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, o ne cigaretes „M. C.“ su Lietuvos Respublikos Finansų ministro nustatyto pavyzdžio banderolėmis.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis). Dėl paminėtų procesinių teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu.

Teisingam bylos išnagrinėjimui būtina surinkti papildomų įrodymų. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 straipsnio 3 dalis, todėl pats negali pašalinti apylinkės teismo padarytų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimas yra naikinamas. K. B. administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nutarimą ir grąžinti K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.