- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-08
- Bylos Nr.
- 1K-21-50/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Advokatai
- Raimondas Kivylius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Juozapas Surblys, sekretoriaujant Ainai Kuprijanovienei,
teismo posėdyje nagrinėdamas įtariamojo A. M. gynėjo skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007-02-20 nutarties, kuria jam paskirta kardomoji priemonė –suėmimas – vienam mėnesiui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. įtariamas, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršijo 250 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumą: 2007-02-18, apie 21.40 val., veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupe su M. C., (duomenys neskelbtini) esančiame garaže, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004-05-26 įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ 2.1.1. punktą, neteisėtai laikė akcizais apmokestinamas prekes – 54 811,20 litų vertės 18 540 pakelių cigarečių „Jin Ling“, nepažymėtų Lietuvos Respublikos banderolėmis.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo padaryti veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 199² str. 1 d. požymius.
Skunde gynėjas advokatas prašo panaikinti teismo nutartį ir paskirti kitą kardomąją priemonę, kadangi teismo motyvai, jog įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 str. 4 d., nes yra įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas neįvertino įtariamojo paaiškinimų, kad jis turi legalų pragyvenimo šaltinį – yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Taurų kedras“ ir nuo 2007-02-20 turėjo pradėti dirbti, be to, įtariamasis parduoda ir perka automobilius. Ikiteisminis tyrimas kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo įtariamas dėl nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 199² str. 1 d. požymius, nutrauktas. Įtariamasis teistas anksčiau nebuvo, nėra kaltinamas kelių nusikalstamų veikų padarymu, nėra duomenų apie tai, kad gyventų iš nusikalstamos veikos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Tai, kad A. M. įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, dar nėra pagrindas manyti, kas jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. M. galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Gynėjas nurodo, kad nei jam, nei įtariamajam nebuvo leista susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, dėl ko buvo pažeistos procesinės teisės normos, užtikrinančios rungimosi principo įgyvendinimą. Veika, kuria yra įtariamas A. M., nuo veikos, už kurios padarymą asmuo atsako administracine tvarka, skiriasi tik mastu. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių išankstinį susitarimą ir veikimą bendrininkų grupe.
Įtariamojo gynėjo skundas atmestinas: teismo priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismo priimtas sprendimas paskirti kardomąją priemonę – suėmimą – yra teisingas. Priimdamas tokį sprendimą, teismas nesprendė įtariamojo kaltumo ar nekaltumo klausimo, tačiau, remdamasis į bylą surinktų duomenų, kurie ikiteisminiame tyrime nevertinami kaip įrodymai, visuma bei vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 125 str. 2 d. 3 p. nuostatomis, padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra duomenų, kurie leidžia manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Teismo nutartyje teisingai teigiama, kad veika, kurią įtariamasis galėjo padaryti, yra kvalifikuojama kaip sunkus nusikaltimas, dėl ko gali būti paskirta laisvės atėmimo bausmė. Tokia teismo išvada yra pagrįsta dėl to, kad įtarimai yra siejami ne tik su veikos sunkumo apibrėžimu, bet ir su jos pobūdžiu, nes yra duomenų, kad veika buvo daroma bendrininkų grupės, kas savaime lemia veikos pavojingumo laipsnį. Įtariamojo pasiryžimas daryti tokią veiką rodo jo asmeninės motyvacijos bruožus, nes tokių veikų, kuri nurodyta pranešime apie įtarimą, darymas dažniausiai yra susijęs su nusikalstamais ryšiais, didelių pinigų sumų, skirtų nusikalstamai veiklai vykdyti, disponavimu. Tai patvirtina pranešime apie įtarimą nurodytos veikos mastas pinigine išraiška. Todėl visiškai teisingai Apylinkės teismas nurodė, jog įtariamasis, būdamas laisvėje, gali vėl daryti naujas nusikalstamas veikas. Teismas, remdamasis Baudžiamojo proceso kodekso 119 str. nuostatomis, priėmė logišką sprendimą – paskirti tokią kardomąją priemonę, kuri užtikrintų saugumą valstybėje ir visuomenėje, todėl kitokios kardomosios priemonės paskyrimas prieštarautų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų esmei.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo A. M. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis toliau neskundžiama.