- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 1A-135-134-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-89-1-00984-2010-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronė Vidzėnienė (pirm.), Sigitas Bagdonavičius, Valdas Petras Meidus
- Nuteistasis
- V. N.
- Nukentėjusysis
- A. Š.
- Advokatai
- Žygimantas Rutkauskas, Kęstutis Rakauskas
Pranešėja Bronė Vidzėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-135-185-2013
Teisėja Zita Gavėnienė Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00984-2010-3
Procesinio dokumento kategorija 2.4; 2.4.6.3.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. kovo 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nukentėjusiojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 1 d. ir, pritaikius BK 62 str. 1 d. nuostatas, nubaustas laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, V. N. įpareigotas per bausmės atlikimo laiką atlyginti A. Š. padarytą turtinę žalą – 9128,67 litus ir toliau tęsti darbą.
Priteista A. Š. iš V. N. 9128 (devyni tūkstančiai šimtas dvidešimt aštuoni) Lt 67 ct turtinės žalos, 30 000 (trisdešimt tūkstančių) Lt neturtinės žalos bei 3100 (trys tūkstančiai vienas šimtas) Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
V. N. nuteistas už tai, kad naktį iš 2010 m. gruodžio 23 d. į gruodžio 24 d., tikslus laikas nenustatytas, Vokietijos Federacinės Respublikos, Šiaurės Reino - Vestalijos žemėje, važiuodamas UAB „Modus“ autobuse keleiviu iš Hurt miesto keliu nuo Kelno miesto Diuseldorfo miesto kryptimi, tame kelio ruože, tiksli vieta nenustatyta, užpykęs ant kartu važiavusio keleivio A. Š., kad pastarasis užsistojo už V. T., su kuriuo jis konfliktavo, kumščiu ne mažiau kaip du kartus smogė A. Š. į veidą ir padarė akių obuolių sumušimą, kairės akies ragenos plyšimą su krumplyno iškritimu, kraujo išsiliejimu priekinėje kameroje bei visoje akyje, junginės plėštinę žaizdą, vokų kraujosruvas, kairės pusės priekinės žandinio ančio sienos bei apatinio orbitos krašto lūžį ir 17, 23, 24 bei 47 dantų vainikų nuskėlimą, dėl ko A. Š. neteko regos (apako) kaire akimu, prarado 35 procentų bendro darbingumo ir buvo sunkiai sutrikdyta jo sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Š. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti, sugriežtinti V. N. skirtą bausmę ir padidinti iš V. N. priteistos neturtinės žalos atlyginimą iki 80000 litų. Apeliantas mano, kad šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes teismas kaltinamajam V. N. paskyrė pernelyg švelnią bausmę bei sumenkino jo patirtą neturtinę žalą, įvertindamas ją tik 30000 litų.
Skunde nurodoma, kad teismas nepagrįstai taikė kaltinamojo V. N. atžvilgiu BK 62 str. l d. nuostatas, nesant visų šio straipsnio 1 dalyje įvardintų sąlygų. Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą kaltinamasis V. N. nei savo noru atvyko, nei pranešė apie nusikalstamą veiką. Apeliantas įsitikinęs, kad įvykį buvo stengiamasi nuslėpti, nes jis sužalotas ir be sąmonės buvo vežamas iš Vokietijos į Lietuvą, nesuteikiant net būtinos medicininės pagalbos. Kaltinamojo elgesyje nematė jokio nuoširdaus gailėjimosi dėl įvykdytų veiksmų. Žadėdamas pilnai atlyginti žalą, kaltinamasis nuolat prašė pasigailėti jo paties ir jo šeimos, nes bijojo atsidurti laisvės atėmimo vietoje, nors dvejų metų laikotarpyje atlygino tik 6000 litų patirtos turtinės žalos, iš jų 2000 litų po teismo nuosprendžio priėmimo. Kaltinamasis V. N. realiai nieko nepadėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui aiškinantis jo atžvilgiu įvykdytą nusikalstamą veiką. Todėl minėta materialinės teisės norma, apelianto manymu, taikyta netinkamai.
Nors nuteistasis V. N. teisme pilnai pripažino ieškinius ir neginčijo jų dydžio, teismas, tinkamai neįvertinęs suluošinimo mąsto bei patirtų dvasinių išgyvenimų, neturtinės žalos dydį sumažino iki 30 000 litų. Apeliantas mano, kad toks teismo sprendimas neatitinka nei sąžiningumo nei teisingumo principų.
Nukentėjusysis nurodo, kad dėl atliktų keturių akies operacijų, teko patirti fizinį skausmą. Prarado regėjimą viena akimi visam likusiam gyvenimui ir neteko 35 procentus bendrojo darbingumo, o tuo pačiu ir darbo bei profesijos, nes nebegali toliau dirbti profesionaliu vairuotoju. Dėl to, nukentėjusysis yra įsitikinęs, kad jo patirta neturtinė žala turėjo būti įvertinta didesne pinigų suma.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą nuteistasis V. N. prašo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis nurodo, jog BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo: 1) pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) 2) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nuteistojo manymu, Anykščių rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo būtinų sąlygų BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui buvimą byloje, nes: nustatyta, jog jis nusikalto pirmą kartą; nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia; nuo pat pradžių, kai buvo nustatyti A. Š. padaryti sužalojimai, savo kaltės neneigė ir davė nuoseklius parodymus, tuo padėdamas ikiteisminio tyrimo pareigūnams išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nekeitė parodymų ir teisme. Be to, jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino nusikaltęs ir gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, iš dalies atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į BK 54 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimo pagrindus, kurios įpareigoja teismą skiriant bausmę atsižvelgti į visas byloje nustatytas aplinkybes, o taip pat į tai, jog jei sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Visa tai įvertinęs, teismas pagrįstai nusprendė, jog yra visos būtinos sąlygos jo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmę - laisvės apribojimą.
Nuteistasis atsikirtimu į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nukentėjusysis A. Š., tiek jo atstovas advokatas teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu prašė teismo neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, dėl kurios nukentėtų ir nukentėjusiojo A. Š. turtiniai interesai, nes jis - V. N., atlikdamas bausmę pataisos namuose negalėtų atlyginti nukentėjusiajam padarytos turtinės ir neturtinės žalos.
Nuteistasis nurodo, kad sprendžiant žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad veikos padarymui įtaką turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys. Nukentėjusysis A. Š. įsikišo į jo ir neblaivaus V. T. kilusį žodinį konfliktą. Nukentėjusiajam jis sudavė smūgį tik po to, kai šis pirmas sudavė ir pastūmė jį. Šią aplinkybę patvirtino liudytojai S. A. ir V. S.. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, nuteistojo manymu, teismas pagrįstai sumažino nukentėjusiajam prašomos neturtinės žalos dydį iki 30 000 litų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nuteistasis nurodo, jog siekia pagal savo finansines galimybes kuo greičiau atlyginti padarytą žalą: po nuosprendžio paskelbimo vėl sumokėjo dalį – 2000 Lt žalos atlyginimo nukentėjusiajam, teismo priteistus 4 534,55 Lt Valstybinei ligonių kasai prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos bei proceso išlaidas - 92,58 Lt (prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pridėti tai patvirtinantys dokumentai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis, jo gynėjas ir prokurorė prašė skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Nukentėjusysis A. Š. apeliaciniu skundu prašė sugriežtinti nuteistajam V. N. paskirtą bausmę bei padidinti jam iš nuteistojo priteistos 30 000 Lt neturtinės žalos dydį iki 80 000 Lt. Tačiau, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, A. Š. kategoriškai neprašė griežtinti nuteistajam skirtą bausmę, jo interesus labiau atitiktų su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, kurią atlikdamas nuteistasis galėtų dirbti ir atlyginti priteistą žalą. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų posėdžio metu matyti, kad griežtinti bausmę apeliaciniu skundu jis prašė tik todėl, kad nuteistasis nevykdė įsipareigojimo dalimis atlyginti žalą. V. N. paaiškino, kad dėl dalyvavimo teismo posėdžiuose neturėjo galimybės išvykti į reisus, todėl buvo laikinai sumažėjęs atlyginimas bei galimybė atlyginti sutartą žalos dalį.
Įvertinusi padaryto nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nuteistojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskirta V. N. švelnesne, negu įstatymo numatyta bausme. Pirmosios instancijos teismas motyvavo BK 62 straipsnio 1 dalies taikymui įstatymu nustatytų būtinų sąlygų buvimą byloje: nuteistojo prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, turtinės žalos dalinį atlyginimą. Be šių formalių minėto straipsnio taikymui būtinų sąlygų ne mažiau svarbios yra kitos bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės, kurios mažina kaltininko asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (Kasacinė nutartis Nr. 2K-713/2007). Iš bylos medžiagos matyti, kad V. N. teisiamas pirmą kartą (1 t., b.l. 166), administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 167), UAB “Modus” dirba nuo 2001 metų, tačiau per šį laikotarpį darbo pažeidimų nepadarė, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip sąžiningas, darbštus ir nekonfliktiškas darbuotojas (2 t., b.l. 173), padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Liudytojai S. A., V. T., A. B., S. R., G. G., V. B. ir kiti parodė, kad autobuse buvo girtaujama. Liudytojas V. J., atsakingas už saugų eismą UAB “Modus” parodė, nukentėjusysis A. Š. buvo neblaivus dar prieš sėdant į autobusą - dėl girtumo jis nesugebėjo nei pūsti alkotesterio, nei parašyti pasiaiškinimo, tuo tarpu nuteistasis V. N. buvo blaivus. Bevažiuojant, autobuse tarp keleivių kilo didelis triukšmas dėl darbo santykių, liudytojas S. A. parodė, kad atrodė, kad tuoj visi pradės muštis tarpusavyje. V. N. nuėjo raminti, todėl visų pyktis tuo metu pakrypo į V. N., daugelis pakilo ir šaukė ant jo. Nuteistasis tvirtino, kad jo nukentėjusiajam A. Š. suduoti smūgiai į veidą buvo atsakas į nukentėjusiojo suduotą smūgį, dėl kurio jis taip pat buvo sužalotas. Šiais nuteistojo V. N. parodymais pirmosios instancijos teismas nepatikėjo, įvertinęs juos kaip pasirinktą gynybos būdą. Tačiau ši teismo išvada neparemta jokiais argumentais ir byloje esančių įrodymų analize. Liudytojai S. A., V. S. ir A. N. tvirtino, kad nukentėjusysis, gindamas šalia sėdėjusį V. T., pirmas sudavė V. N. smūgį ir dėl nukentėjusiojo smūgio, V. N. atsitrenkė į autobuso lempas. Nors nukentėjusysis A. Š. neigia smūgio sudavimą, tačiau pripažįsta kad, gindamas V. T., V. N. pastūmė. Liudytojas V. T. parodė, kad nematė nurodyto konflikto aplinkybių. Taigi, nustatyta, kad V. N. sudavė ne mažiau dviejų smūgių A. Š. į veidą tik po to, kai šis panaudojo prieš jį smurtą. Sužinojęs savo veiksmų pasekmes, V. N. atvyko pas nukentėjusįjį, atsiprašė, atlygino dalį žalos ir toliau tarpusavio sutarimu ją moka dalimis pagal galimybes (1 t., 74, 2 t., b.l. 56, 57). Taigi, V. N. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, jo elgesys po nusikaltimo bei jį charakterizuojančios aplinkybės rodo jo kaip asmens bei jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 135 str. 1 d. sankcijos ribose paskirta bausmė neužtikrintų proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimo, o tai reiškia, kad nebūtų veiksminga, tai neatitiktų ir nukentėjusiojo lūkesčių, kuris nurodo, kad nuteistajam nebūtinai gali būti skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o tik pageidauja, kad V. N. nuolat mokėtų jam žalą iš gaunamo atlyginimo, o tai geriausia realizuojama nuteistajam netaikant laisvės atėmimo bausmės, o jam tęsiant darbą ir vykdant įpareigojimą per paskirtą terminą atlyginti nukentėjusiajam žalą.
Pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydis, kolegijos manymu, negali būti laikomas teisingu ir proporcingu nukentėjusiojo patirtiems praradimams bei išgyvenimams. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas A. Š. ieškinį, kuriuo prašė iš V. N. priteisti 80 000 Lt dydžio neturtinę žalą, tenkino iš dalies, priteisdamas 30 000 Lt. Pirmos instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą ir nustatydamas jos dydį nepakankamai įvertino nusikaltimo pasekmes ateities požiūriu, t.y. neatsižvelgta į nukentėjusiojo turėtų galimybių praradimą, į tai kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Kaip žinia, A. Š. nuteistojo tyčiniais veiksmais sveikata sutrikdyta sunkiai. Teismo medicinos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad dėl apakimo kaire akimi nukentėjusysis prarado 35 procentus darbingumo. Nukentėjusysis buvo profesionalus vairuotojas, todėl dalinis regos praradimas atėmė iš jo galimybę toliau dirbti ir pragyventi pagal savo profesiją, o tuo pačiu sumažėjo galimybės išlaikyti šeimą. Kaip žinia, A. Š. atlikta ne viena akių operacija, tačiau gydymas dar nebaigtas. Šios aplinkybės rodo, kad sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitiktų žymiai didesnė, nei pirmosios instancijos teismo priteista neturtinė žala. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad teisinga, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus atitinkanti kompensacija už patirtą neturtinę žalą A. Š. būtų 50 000 Lt, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).
Apeliacinio proceso metu nukentėjusiojo atstovas advokatas K. R. pateikė 2013 m. sausio 8 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 696842 už dokumento surašymą, pagal kurį sumokėta 300 Lt ir 2013 m. vasario 28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 696877 už atstovavimą bei kitas teisines paslaugas, pagal kurį sumokėta 500 Lt, prašydamas šias A. Š. turėtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme priteisti iš nuteistojo. BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009). Atsižvelgiant į tai, kad procesas vyko pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą, kurio reikalavimas buvo patenkintas tik iš dalies, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis mažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,
NUTARIA:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendį pakeisti.
Nukentėjusiajam A. Š. iš nuteistojo V. N. priteistos neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 50 000 (penkiasdešimties tūkstančių) Lt.
Priteisti iš nuteistojo V. N. 300 (tris šimtus) Lt nukentėjusiajam A. Š. jo turėtų proceso išlaidų atlyginimui.
Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.