Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui M. P. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau jis per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. P., gim. 2010 m. gruodžio 21 d. tėvas yra atsakovas M. P., motina – ieškovė S. V. (dabartinė pavardė – K). Klaipėdos apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2651-729/2016 buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, kuria šalys susitarė, kad M. P. nepilnametės dukros E. P. išlaikymui teiks kas mėnesį po 180 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Ieškovė turi dar vieną nepilnametį vaiką – J. K., gim. (duomenys neskelbtini), yra sudariusi santuoką. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „SGS Klaipėda LTD“, pagal darbo sutartį numatytas 11 Eur valandinis atlygis. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas. Atsakovo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. Iš išrašo iš Antstolių informacinės sistemos registro nustatyta, kad atsakovas turi finansinių įsiskolinimų įvairioms kredito įstaigoms, išieškomų antstolių. Iš išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 5 d. nustatyta, kad atsakovas nuo 2009 m. dirba akcinės bendrovės Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos filiale „Klasco Towage Assistance“, taip pat laikotarpiu nuo 2017 iki 2021 m. dirbo Aplinkos apsaugos agentūroje. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad atsakovas ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra susimokėjęs. Atsakovas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už transporto priemonės vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Iš ieškovės pateikto banko išrašo nustatyta, kad atsakovas 2018 m. nepilnamečiui vaikui teikė išlaikymą po 180 Eur, 2019 m., 2020 m. – po 200 Eur, 2021 m. – po 230 Eur, 2022 m. – po 260 Eur. Taip pat išlaikymas buvo išieškomas ir antstolio bei pervedamas iš atsakovo darbovietės.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2651-729/2016 iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai dydį nuo 180 Eur iki 350 Eur per mėnesį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra numatyta imperatyvi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (CK 3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Ieškovė, prašydama padidinti priteisto išlaikymo dydi nepilnamečiui vaikui nuo 180 Eur iki 350 Eur, ieškinyje bei duodama paaiškinimus teismo posėdyje nurodė, kad vaiko poreikiai iš esmės yra padidėję. Nustatyta, kad 180 Eur išlaikymas nepilnamečiui vaikui buvo priteistas prieš 7 metus, vaikui neužilgo sueis 13 metų. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko mėnesio išlaidas sudaro: maistas mokykloje – 50 Eur, maistas namuose – 300 Eur, vitaminai, įvairūs maisto papildai, dantų priežiūra gydymas – 20 Eur, higienos reikmenys, kosmetika – 30 Eur, išlaidos įvairioms gydymo priemonėms, vaistams ligos metu – 20 Eur, išlaidos patalynei, merginos baldams – 30 Eur, aprangai – 150 Eur, kitoms būtinoms išlaidoms 50 Eur, gimtadienio dovanoms, neformaliam švietimui, užklasinei veiklai – 50 Eur. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad augant vaikui, žymiai padidėjo ir jo išlaikymo išlaidos, pvz., bylos nagrinėjimo metu reikėjo vaikui keisti akinių rėmelius, nes vaikas išaugo, užsakyti kontaktinius lęšius, pakeisti vaiko lovą ir pan. Nurodė, kad atsakovas jokiais kitokiais būdais prie vaiko išlaikymo neprisidedą, šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas – neturi informacijos apie vaiko mokyklą, vaiko neveža į būrelius, pas gydytojus ar pan., per praeitas Šv. Kalėdas nedovanojo dovanų. Taigi laikytina, kad nepilnamečio vaiko poreikiai per pastaruosius 7 metus išaugo, jam reikalingas didesnis išlaikymas.

Pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo (pakeitimo), teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Šiuo atveju atsakovas yra darbingo amžiaus (39 metų), yra dirbantis, gauna apie 1 000 Eur darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad taip pat per mėnesį uždirba apie 200-300 Eur neoficialių pajamų. Bylos duomenimis bei iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas anksčiau dirbo dar viename darbe, jam pavykdavo suderinti darbą dvejose darbovietėse. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad yra suinteresuotas įsidarbinti dar viename darbe, uždirbti didesnes pajamas. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra sveikas, darbingas, tačiau šiuo metu susiduria su dideliais finansiniais sunkumais. Atsakovas registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi, iš jo darbo užmokesčio yra išieškomi įsiskolinimai kreditoriams. Yra baustas administracine tvarka, pagal laidavimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad, antstoliams atlikus atskaitymus iš jo darbo užmokesčio, jis per mėnesį turi gyventi iš 300 Eur gaunamo atlyginimo.

Tuo tarpu ieškovė taip pat yra dirbanti, jos darbinės pajamos sudaro apie 1 400 Eur, atskaičius mokesčius. Ieškovė turi sukūrusi šeimą, augina dar vieną mažametį vaiką. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neseniai baigė mokslus, netrukus planuoja įsidarbinti antrame darbe, deda pastangas daugiau uždirbti.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad ieškovė turi dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką ir, nors turi nekilnojamojo turto ir uždirba kiek daugiau nei atsakovas, ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis laikytina lygi. Sutiktina ir su ieškovės atstovo teismo posėdžio metu išsakyta pozicija, kad dėl savo prastos turtinės padėties yra atsakingas ir pats atsakovas, nes turėjo susimokėti jam paskirtas administracines baudas, dėl vairavimo neblaiviam jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas, taip pat iš jo valstybei buvo perleistas automobilis, kurį jis pirko iš skolintų lėšų. Pažymėtina, kad kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą turi būti ginamas prioritetiškai, tokiu būdu, jei atsakovo netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, jis privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą (papildomą, kitą geriau apmokamą) ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą.

Vadovaujantis tuo, kas aptarta, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, proporcingumo tarp vaiko poreikių bei jo tėvų turtinės padėties principu bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės prašymas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (padidinimo) tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui 320 Eur dydžio išlaikymas, mokamas periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka. Atkreiptinas atsakovo dėmesys į tai, jog pareiga indeksuoti priteistą išlaikymą kyla būtent jam.

Priteisto išlaikymo tvarkymas uzufrukto teise iki vaiko pilnametystės pavestinas ieškovei (CK 3.185, 3.190 straipsniai). Jai išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad jeigu ateityje pasikeis vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeis tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (91 proc.), tačiau atsižvelgus į atsakovo procesinį elgesį, kad atsakovas per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti papildomus dokumentus, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo priteistinos pilna apimtimi.

Ieškovei buvo suteikta 100 proc. apmokama antrinė teisinė pagalba. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Finansų skyriaus 2023 m. liepos 25 d. pažymos Nr. APD-2023-12324 nustatyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 200 Eur. Šios išlaidos valstybės naudai priteistinos ir atsakovo.

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl iš atsakovo priteistinas 86 Eur žyminis mokestis valstybei.

Byloje susidarė 28,57 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo (dabar – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų) 2016 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2651-729/2016 priteistą išlaikymą ir priteisiant iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai E. P., gim. 2010 m. gruodžio 21 d., mokamą periodinėmis išmokomis po 320 Eur (trys šimtai dvidešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 7 d., iki jos pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skiriant lėšų, skirtų nepilnametei dukrai išlaikyti, tvarkytoja.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200 Eur (du šimtai eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, nurodant mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 86 Eur (aštuoniasdešimt šeši eurai) žyminio mokesčio ir 28,57 Eur (dvidešimt aštuoni eurai 57 ct) pašto išlaidų valstybei, iš viso 114,57 Eur (šimtas keturiolika eurų 57 ct). Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.