- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-19
- Bylos Nr.
- A20.-370-1156/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-000328-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Donata Šimkutė
- Advokatai
- Laurynas Biekša
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei Janinai Brovko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro (toliau – URC) teikimą dėl sulaikymo taikymo (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. URC teikimu prašoma taikyti sulaikymą. URC atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti, sulaikyti trims mėnesiams, nes užsienietis du kartus neišvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl nėra galimybės taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Nors užsienietis nurodė galintis nusipirkti bilietą kelionei į kilmės šalį, tačiau nėra garantijų, kad asmuo atlygins šias išlaidas, nes bilietai vykdant išsiuntimo procedūrą yra brangesni nei įprastai, be to, nėra tiesioginių skrydžių į kilmės šalį, o vykdant išsiuntimą būtina gauti šalių, pro kurias keliaujama vizas, todėl išsiuntimo procedūros įvykdymas gali užsitęsti.
2. Užsienietis nurodė, kad per septynias dienas neišvyko, nes neturėjo pinigų bilietui, tačiau šiuo metu jau turi pinigų ir sutinka pats įsigyti bilietą, kad tik greičiau įvyktų išsiuntimo procedūra. Nori kuo greičiau grįžti į kilmės šalį. Neprieštarauja, kad būtų taikomas sulaikymas iki jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Mano, kad trys mėnesiai sulaikymo yra pernelyg daug ir prašo šį terminą sutrumpinti.
3. Užsieniečio atstovas prašė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC netaikant judėjimo suvaržymų, nes ši priemonė padės pasiekti tų pačių tikslų kaip ir sulaikymas. Sulaikymas negali būti taikomas kaip bausmė už neišvykimo per nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas iš dalies.
4. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.
5. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis A. A. turėjo daugkartinę Šengeno visą, išduotą (duomenys neskelbtini), galiojusią nuo 2023 m. sausio 16 d. iki 2023 m. vasario 28 d. Pasibaigus vizos galiojimui jis neišvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo užsienietį iki 2023 m. gegužės 29 d. savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, nes užsienietis Lietuvos Respublikoje yra pasibaigus vizos galiojimo laikui. Per nustatytą terminą užsienietis neišvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl 2023 m. liepos 17 d. 12.10 val. buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 114 straipsnio 1 dalį.
6. Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 2 dalyje, 2 dalyje, 5 dalies 2–5 punkte numatyti pagrindai sulaikyti užsienietį, nes jis neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 23 straipsnio 2 punktas), be to, jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, per nustatytą terminą savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia priemonė, numatyta Įstatyme (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3688-968/2021, 26 punktas). Byloje nėra duomenų, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jo asmenybė nustatyta, nes jis turi galiojantį pasą. Taip pat nėra duomenų, kad asmuo nebendradarbiautų su kompetentingų institucijų darbuotojais, priešingai, pateikė savo pasą ir pats siūlosi padėti apmokėti bilieto įsigijimo išlaidas, siekdamas pagreitinti išsiuntimo procedūrą. Teismo vertinimu, Įstatymo tikslų galima pasiekti taikant alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 3 (trims) mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 5 dalies 2–5 punktais, 140¹⁸ straipsniu, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nusprendžia:
iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą.
Skirti (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečiui A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – 3 (trims) mėnesiams, bet ne ilgiau nei bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.