- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-12
- Bylos Nr.
- eI-2276-189/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00269-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Bronius Januška
- Pareiškėjas
- Vilniaus
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
- Trečiasis asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Henrikas Celencevičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus arkivyskupijos skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir Registro duomenų tvarkytojas) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. VILRS-2148 „Atsisakyti įregistruoti žymas nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir Sprendimas); 2) priimti naują sprendimą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymas apie 2015 m. birželio 25 d. sutartį dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų (su papildomais susitarimais).
Nurodė, kad su skundžiamu Sprendimu nesutinka, nes pagal teismų praktiką sisteminis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1,75, 4.253, 4.254 straipsnių nuostatų aiškinimas suponuoja, kad viešame registre turi būti registruojami sandoriai, kuriais iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės. Siekiant nustatyti, ar sutartimi keičiamos iš esmės keičiamos registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės, turi būti įvertintas sutarties turinys.
Pareiškėjos teigimu, šalims sutarus dėl žemės sklypų valdymo ir naudojimo jais galimybių pakeitimo iš esmės, ji įgijo teisę kreiptis į atsakovą dėl duomenų apie šią sutartį įtraukimo į viešąjį registrą, o atsakovas turi pareigą įregistruoti šią sutartį išviešinimo tikslu be teisės atsisakyti.
Nurodė, kad įstatymuose nenustatyta atsakovo atsisakymo nuo privalomo sutarties registravimo galimybė, todėl iš esmės keičiamų registruojamo daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybių pobūdžio juridiniai faktai registruotini registre. Todėl, pareiškėjos teigimu, skundžiamas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo prašomas įregistruoti juridinis faktas (sutartis) registruotinas registre.
Pažymėjo, kad Žemės sklype Nr. 1 kita sutarties šalis vykdys naują statybą - planuoja statyti naujus gyvenamuosius namus, kurių butus išparduos tretiesiems asmenims. Todėl pareiškėja siekia užsitikrinti, kad viešajame registre išviešintos sutarties sudarymo faktą galėtų panaudoti prieš minėtus trečiuosius asmenis. Tuo tarpu skundžiamas Sprendimas sudaro nepagrįstas kliūtis pareiškėjai pilnai realizuoti šias teises ir teisėtus interesus bei dėl to juos pažeidžia.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 63–66).
Nurodo, kad atsakovas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir NTRĮ) 29 straipsnio 7 punktu, 2016 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą - atsisakyti įregistruoti žymas 1,0281 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1,1521 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro įrašuose, kadangi 2015 m. birželio 25 d. sutartimi Dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei 2016 m. liepos 29 d. Papildomu susitarimu Nr. 1 Vilniaus arkivyskupija ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkė UAB „Misionierių namai“ susitarė dėl pritarimo Specialiajam planui, nusistatė tarpusavio teises ir pareigas jo įgyvendinimo metu, o tokio juridinio fakto registravimo Nekilnojamojo turto registre nenumato nei NTRĮ 15 straipsnis, nei CK 4.254 straipsnis.
Atsakovo teigimu, 2016 m. spalio 25 d. Sutartis, reg. Nr. 1-12775, bei šios sutarties sudėtinės dalys: 2015 m. birželio 25 d. sutartis Dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei šią sutartį keičiantis 2016 m. liepos 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1, jau yra paviešintos viešajame registre, todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja viešinti sutarties priedus, kurie kaip sutarties sudėtinės dalys jau yra paviešinti.
Nurodo, kad nei viename teisės akte nenumatyta teisė Nekilnojamojo turto registre registruoti įstatymų nenustatytus pareiškėjų pageidaujamus juridinius faktus ar įrašyti teisės aktų nereglamentuojamą informaciją ar žymas, o juo labiau perteikinėti pareiškėjų sudarytų įvairaus pobūdžio sutarčių turinį.
Be to, atsakovo teigimu, pareiškėja žymą apie 2015 m. birželio 25 d. sutartį Dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei šią sutartį keičiantį 2016 m. liepos 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 prašo įrašyti performuoto ir nebeegzistuojančio 1,0281 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), registro įraše, todėl šis reikalavimas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad atsiliepimo teismui pateikimo metu Nekilnojamojo turto kadastre ir registre buvo įregistruotas tik pats nekilnojamasis daiktas - 1,0323 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), tačiau teisės į šį žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos, kadangi, kaip jau nurodė atsiliepime, atsakovui nebuvo pateikta Žemės įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje nustatyta notaro patvirtinta sutartis ar kitas dokumentas dėl 1,0323 ha ploto žemės sklypo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo.
Be to, pareiškėja atsakovui 2017 m. gegužės 25 d. pateikė naujus dokumentus dėl 1,0323 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Atsakovas jam pateiktų dokumentų pagrindu Nekilnojamojo turto registre į 1,0323 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. gegužės 26 d. įregistravo Vilniaus Arkivyskupijos bendrosios dalinės nuosavybės ir kitas daiktines teises bei atitinkamai išregistravo Vilniaus Arkivyskupijos nuosavybės teises, į 1,0281 ha ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti, papildomų paaiškinimų iš esmės nepateikė (2017 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).
Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 19). Atsiliepime į skundą savo argumentų nepateikė.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime prašo teismo spręsti dėl skundo pagrįstumo, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytas aplinkybes (b. l. 132–135).
Nurodė, kad VĮ Registrų centras kaip viešojo administravimo subjektas, privalo savo funkcijas vykdyti, laikydamasis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų. CK nurodo, kas yra registruojami objektai. CK 4.254 straipsnyje išvardintas baigtinis Nekilnojamojo turto registre registruotinų juridinių faktų sąrašas. NTRĮ 15 straipsnio 2 dalyje pateiktas taip pat tikslesnis juridinių faktų, kurie gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre sąrašas.
Pažymėjo, kad remiantis NTRĮ 5 straipsnio 2 dalimi, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą; Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 77 straipsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. VILRS-2148 „Atsisakyti įregistruoti žymas nekilnojamojo turto registre“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagoje nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus arkivyskupija, viena iš 2,1812 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių ir šio žemės sklypo valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkė UAB „Misionierių namai“ 2015 m. birželio 25 d. sudarė sutartį Dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų (b. l. 45–62) bei šią sutartį keičiantį 2016 m. liepos 29 d. Papildomą susitarimą Nr. 1 (b. l. 40–44). Tiek 2015 m. birželio 25 d. sutartyje, tiek jos papildomame susitarime šalys susitarė pritarti Specialiajam planui dėl žemės sklypo pertvarkymo ir nustatė kiekvienai šaliai teksiančius įsipareigojimus, įgyvendinant specialiajame plane numatytus sprendinius (b. l. 40–62).
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2016 m, rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą Nr. 49SK-1814-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), pertvarkymo atidalijimo būdu, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo bei servituto nustatymo“, kuriame buvo patvirtintas 2,1812 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), pertvarkymas į du naujus žemės sklypus - 1,0281 ha ploto žemės sklypą ir 1,1521 ha ploto žemės sklypą (b. l. 75–76, 137–138).
Žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai - Vilniaus Arkivyskupija ir valstybinės žemės patikėtinė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, 2016 m. spalio 25 sudarė sutartį (reg. Nr. 1-12775), kurioje buvo nustatytas dviejų naujų žemės sklypų bendraturčių nuosavybės teise valdomų dalių dydis, naudojimosi tvarka bei kitos sąlygos. Sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad Vilniaus arkivyskupijos ir valstybinės žemės sklypo dalies nuomininkės UAB „Misionierių namai“ sudaryta 2015 m. birželio 25 d. sutartis Dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei 2016 m. liepos 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 yra neatskiriamos šios sutarties dalys (b. l. 24–39, 139–152).
Pareiškėja 2016 m. spalio 28 d. atsakovui pateikė prašymus (registracijos Nr. 12750467, Nr. 12750771) įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises bei žymas į nekilnojamuosius daiktus - 221/10281 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. l), 11282/11521 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas Nr. 2), suformuotų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 49SK-1814-(14.49.109.) bei 2016 m. spalio 25 d. sutarties, reg. Nr. 1-12775, pagrindu pertvarkius nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), padalijimo būdu į du žemės sklypus, bei kartu su prašymu pateiktus dokumentus (b. l. 73-74).
Atsakovas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimu Nr. VILRS-2148 „Atsisakyti įregistruoti žymas nekilnojamojo turto registre“ nusprendė pareiškėjos prašymą tenkinti dalinai: 1) įregistruoti Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus - 221/10281 dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), 11282/11521 dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. 49SK-1814-(14.49.109.) bei 2016 m. spalio 25 d. sutarties, reg. Nr. 1-12775, pagrindu; 2) atsisakyti Nekilnojamojo turto registre minėtų nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti žymas apie 2016 m. birželio 25 d. sutartį dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei prie jos sudarytą 2016 m. liepos 29 d. papildomą susitarimą Nr. 1, pridėtus prie 2016 m. spalio 25 d. sutarties, reg. Nr. 1-1277, kadangi minėta sutartis (jos pagrindu kylantys įsipareigojimai) nėra Nekilnojamojo turto registro objektas registruojamas Nekilnojamojo turto registre (b. l. 13, 67).
Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. VILRS-2148 „Atsisakyti įregistruoti žymas nekilnojamojo turto registre“ dalimi, kurioje atsakovas atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymas apie Sutartį, 2016 m. gruodžio 5 d. skundu kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centrą, prašydama panaikinti atsakovo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. VILRS-2148 „Atsisakyti įregistruoti žymas nekilnojamojo turto registre“ ir priimti naują sprendimą bei įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymas apie 2015 m. birželio 25 d. sutartį dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų (su papildomais susitarimais) pridėtą prie 2016 m. spalio 25 d. sutarties, reg. Nr. 1-1277 (b. l. 20–22).
Valstybės įmonė Registrų centras, išnagrinėjęs pareiškėjos 2016 m. gruodžio 5 d. skundą, 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. csprl-287, paliko galioti atsakovo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. VILRS-2148 (b. l. 9–10).
Nagrinėjamoje ginčas iš esmės kilo dėl 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. VILRS-2148 „Atsisakyti įregistruoti žymas nekilnojamojo turto registre“ dalies (2 punkto), kuria atsakovas atsisakė Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žymas apie Sutartį, t. y. įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymas apie 2015 m. birželio 25 d. sutartį dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų (su papildomais susitarimais) pridėtą prie 2016 m. spalio 25 d. sutarties, reg. Nr. 1-1277 (b. l. 20–22).
Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis, 11521 kv. m ploto žemės sklypas žemės sklypas kadastro, Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: 239/11521 - Lietuvos Respublikai patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos; 11282/11521 - Vilniaus arkivyskupijai. 10281 kv. m ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso: 10060/10281 - Lietuvos Respublikai patikėjimo teise valdomai Nacionalinės žemės tarnybos; 221/10281 nuosavybės teise priklauso Vilniaus arkivyskupijai (b. l. 106–130).
Daiktų, daiktinių teisių ir juridinių faktų registravimas reglamentuojamas CK 4.253–4.262 straipsniuose. CK 4.253 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad registruojami daiktai yra nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre (CK 4.253 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 4.254 straipsnio nuostatomis, viešame registre turi būti registruojami su daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję šie juridiniai faktai: 1) sandoriai ir sprendimai, kuriais keičiamas registruojamo daikto teisinis statusas ar iš esmės keičiamos jo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo galimybės; 2) registruojamo daikto bendraturčių sutartys dėl bendro daikto; 3) registruoto daikto paveldėjimas; 4) registruoto daikto areštas; 5) registruoto daikto (dydžio, paskirties ir pan.) ir daiktines teises į jį turinčių asmenų pavardės, juridinių asmenų pavadinimo pasikeitimai; 6) civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso iškėlimo faktas; 7) įsiteisėję teismo sprendimai, turintys įtakos registruojamo daikto teisiniam statusui, bei atitinkamos teismo nutartys; 8) turto administravimo faktas; 9) naujo daikto suformavimo ar buvusio daikto išnykimo faktas. Juridinių faktų registravimo viešame registre teisiniai pagrindai nustatyti CK 4.255 straipsnyje, kuriame numatyta, kad juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šie juridiniai faktai registruojami viešame registre, be kita ko, yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas, rašytiniai sandoriai, kiti įstatymų nustatyti dokumentai (atitinkamai CK 4.255 straipsnio 1, 7, 9 dalys).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnyje nustatyta nekilnojamojo turto registro paskirtis, t. y. kad nekilnojamojo turto registras steigiamas nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridiniai faktai, susiję su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais, registruojami padarant šio straipsnio 2 dalyje numatytą žymą atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše. NTRĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos apie: 1) pirkimo-pardavimo sutartis; 2) mainų sutartis; 3) dovanojimo sutartis; 4) nuomos sutartis; 5) panaudos sutartis; 6) rentos sutartis; 7) bendrąją jungtinę nuosavybę; 8) nekilnojamojo daikto priskyrimą šeimos turtui; 9) sugyventinių turto bendrą naudojimą; 10) nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu; 11) įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, turinčius įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui; 12) civilinių bylų dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 13) hipoteką; 14) sandoriuose numatytus daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymus; 15) išlaikymo iki gyvos galvos sutartis; 16) įregistruoto nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštą; 17) nekilnojamojo daikto įrašymą į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; 18) nekilnojamojo daikto buvimą nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba jų apsaugos zonoje; 19) nekilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento ar specialių naudojimo sąlygų nustatyti daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą suvaržymai; 20) kitus juridinius faktus, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai.
Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 “Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo” 13 punkte nustatyta, kad registro objektai – Nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinių teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys.
Iš teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad teritorinis registratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis juridinių faktų registravimą reglamentuojančiais teisės aktais, Nekilnojamojo turto registre turi teisę registruoti tik teisės aktų nustatytus juridinius faktus.
Atsakovas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 7 punktu, skundžiamo sprendimo 2 punktu nusprendė atsisakyti Nekilnojamojo turto registre minėtų nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti žymas apie 2016 m. birželio 25 d. sutartį dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei prie jos sudarytą 2016 m. liepos 29 d. papildomą susitarimą Nr. 1, pridėtus prie 2016 m. spalio 25 d. sutarties, reg. Nr. 1-1277, kadangi minėta sutartis (jos pagrindu kylantys įsipareigojimai) nėra Nekilnojamojo turto registro objektas registruojamas Nekilnojamojo turto registre.
NTRĮ 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.
NTRĮ 29 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą, be kita ko VĮ Registrų centrą, įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje akcentavo, kad veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas - negalimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14- 1166/2005).
Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379 „Dėl Nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 13 punkte nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro objektai yra Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatyme nurodyti nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir su nekilnojamaisiais daiktais, teisių į juos suvaržymais bei daiktinėmis teisėmis susiję juridiniai faktai, taip pat įmonių dovanojimo, pirkimo-pardavimo ir nuomos sutartys (b. l. 13, 67).
Pažymėtina, kad 2015 m. birželio 25 d. sutartis Dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei šią sutartį keičiantis 2016 m. liepos 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1 yra neatskiriamos 2016 m. spalio 25 d. Sutarties, reg. Nr. 1-12775, dalys. Teismui pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai (b. l. 112–125) patvirtina, kad 2016 m. spalio 25 d. Sutartis, reg. Nr. 1-12775, nurodyta tiek prie Lietuvos Respublikos ir Vilniaus arkivyskupijos nuosavybės teisių įregistravimo pagrindų, tiek prie Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patikėjimo teisių įregistravimo pagrindų, tiek prie UAB „Misionierių namai“, UAB „Start Vilnius“ nuomos teisių įregistravimo pagrindų, tiek prie juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 10 punktas) įregistravimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad 2016 m. spalio 25 d. Sutartis, reg. Nr. 1-12775, bei šios sutarties sudėtinės dalys, t. y. 2015 m. birželio 25 d. sutartis Dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei šią sutartį keičiantis 2016 m. liepos 29 d. Papildomas susitarimas Nr. 1, jau yra paviešintos viešajame registre, todėl pareiškėja nepagrįstai reikalauja viešinti sutarties priedus, kurie kaip sutarties sudėtinės dalys jau yra paviešinti.
Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimo Nr. VILRS-2148 „Atsisakyti įregistruoti žymas nekilnojamojo turto registre“ 2 punktu pagrįstai nusprendė atsisakyti Nekilnojamojo turto registre minėtų nekilnojamųjų daiktų registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti žymas apie 2016 m. birželio 25 d. sutartį dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų bei prie jos sudarytą 2016 m. liepos 29 d. papildomą susitarimą Nr. 1, pridėtus prie 2016 m. spalio 25 d. sutarties, reg. Nr. 1-1277, kadangi minėta sutartis (jos pagrindu kylantys įsipareigojimai) nėra Nekilnojamojo turto registro objektas registruojamas Nekilnojamojo turto registre pagal Nekilnojamojo turto registro nuostatų 13 punktą, o tokio juridinio fakto registravimo Nekilnojamojo turto registre nenumato nei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnis, nei CK 4.254 straipsnis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. VILRS-2148 „Atsisakyti įregistruoti žymas nekilnojamojo turto registre“ ir Valstybės įmonė Registrų centro 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. csprl-287, kuriuo paliktas galioti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimas Nr. VILRS-2148, yra tinkamai pagrįsti tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis), priimti nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Teismas nenustatė kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų aktų panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat teismo prašo priimti naują sprendimą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymas apie 2015 m. birželio 25 d. sutartį dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų (su papildomais susitarimais). Šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo Sprendimo. Teismui konstatavus sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl naujo sprendimo priėmimo - įregistruoti Nekilnojamojo turto registre žymas apie 2015 m. birželio 25 d. sutartį dėl pritarimo specialiajam planui sąlygų (su papildomais susitarimais).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus arkivyskupijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.