- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-02-14
- Bylos Nr.
- 2-428/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-0213-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Metoil“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovo turtui ir lėšoms civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios akcinės bendrovės bankas SNORAS ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Metoil“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 1 942 991,49 Lt skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas išdavė ieškovui du paprastuosius vekselius: 2011 m. spalio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 350 000 eurų sumai ir 2011 m. spalio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 350 000 eurų sumai. Atsakovas įsipareigojo suėjus nustatytam terminui, t. y. 2011m. lapkričio 18 d., apmokėti vekselius, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė.
Ieškovas, siekdamas užtikrinti reikalavimų įvykdymą, prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovo lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, o jų nesant, ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Nurodė, jog pagal vekselius prašoma priteisti suma yra itin didelė, atsakovui nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka. Iš 2011 m. balanso duomenų matyti, kad atsakovo turtas sudaro 50 877 311 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 49 912 836 Lt. Atsakovo 2011 m. veiklos rezultatas yra 1 864 488 Lt nuostolis. Kadangi atsakovo nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas apsunkinti hipoteka, todėl pirmiausiai areštuotinos lėšos ir turtinės teisės, o tik jų nesant ar nepakankant nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovo reikalavimams užtikrinti areštavo atsakovui UAB „Metoil“ priklausantį, tiek pas atsakovą, tiek pas kitus asmenis esantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą bei turtines teises neviršijant ieškinio sumos 1 943 000 Lt. Nesant ar nepakankant ieškiniui užtikrinti atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei turtinių teisių, areštavo atsakovo pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant ieškinio sumos. Leido iš areštuotų lėšų mokėti mokesčius valstybei (valstybinei mokesčių inspekcijai, valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai), atlyginimus darbuotojams bei atsiskaityti su ieškovu. Nurodė, kad ieškovo nurodyta ieškinio suma, atsižvelgiant į ieškovo argumentus bei pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę padėtį (balansą, pelno nuostolių ataskaitą), laikytina pakankamai didele, ir tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovo, tačiau atsakovui perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, sprendė, jog nėra pagrindo manyti, kad pateikti įrodymai negalėtų būti pagrindu ieškiniui tenkinti. Aplinkybė, kad atsakovo nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad jo areštas neužtikrintų būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo, kadangi nepateikti duomenys, jog pradėtas priverstinis išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas, reikalaudamas taikyti atsakovo turtui laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis bei atsakovo atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, kadangi prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimą – priteisti iš atsakovo skolą pagal paprastuosius vekselius Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurios atsakovas ginčija Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-5777-611/2012. Minėtoje civilinėje byloje 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas pritaikė ieškovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones, o būtent, areštavo ieškovo turtines teises pagal 2011 m. spalio 19 d. paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. spalio 28 d. paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 4 d. paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. lapkričio 10 d. paprastąjį vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant vykdyti bet kokias išieškojimo iš atsakovo procedūras. Be to, ieškovo nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis patvirtina taip pat ir tai, kad ieškovas turėjo galimybę vykdyti skolos pagal vekselius Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išieškojimą iš atsakovo kreipdamasis ne į teismą, tačiau į antstolį, kadangi vekselio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas savaime laikytinas vykdomuoju dokumentu ir papildomų teisminių procedūrų atlikti nereikia.
2. Skundžiama nutartimi teismas, pritaikęs atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemonės, suabsoliutino didelės ieškinio sumos kriterijų ir nepagrįstai nevertino visų kitų aplinkybių bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų. Atsakovas yra sėkmingai veikianti įmonė, savo veiklą vykdanti nuo 2004 metų. Atsakovui priklausančio turto vertė, kaip nurodė ieškovas ieškinyje, sudaro 50 877 311 Lt. Atsakovas neturi jokių jo turtui taikomų areštų, išskyrus ieškovo iniciatyva pritaikytą areštą. Tik dalis atsakovui priklausančio turto yra įkeista, t.y. įkeistas turtas, užtikrinant prievolių (apie 24 000 000 Lt) kreditoriui Nordea Bank Finland Plc įvykdymą. Atsižvelgiant į atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto vertės (50 877 311 Lt) ir atsakovo įsipareigojimų (apie 24 000 000 Lt) santykį, ieškinio suma (1 943 000 Lt) nėra didelė.
3. Atsižvelgiant į gerą atsakovo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia teisingumo, proporcingumo principus ir neužtikrina proceso šalių interesų pusiausvyros.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas BAB bankas SNORAS prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareikšto reikalavimo dydis, palyginus jį su atsakovo turimais įsipareigojimais, ūkine - komercine veikla, gaunamomis pajamomis, turimo turto verte bei elgesiu vykdant sutartines prievoles, sudarė pakankamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Bendra atsakovo skolos suma ieškovui pagal neapmokėtą 2011 m. spalio 19 d. vekselį Nr. 02V- 00033 ir neapmokėtą 2011m. spalio 28 d. vekselį Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) yra itin didelė. Atskirajame skunde atsakovas klaidina teismą, jog jo įsipareigojimai sudaro apie 24 000 000 Lt. Iš pateiktų finansinių ataskaitų matyti, kad atsakovo turtas iš viso sudaro 50 877 311 Lt, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai kreditoriams – 50 346 677 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos, t.y. per 2012 metus, sudaro 49 912 836 Lt. Atsakovo 2011 m. veiklos rezultatas yra 1 864 488 Lt nuostolis.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kad hipoteka apsunkinta tik dalis atsakovo turto, kadangi iš antstolio sudaryto turto aprašo matyti, kad įkeitimu neapsunkinti tik keturi automobiliai.
Ieškovas pažymėjo, kad siekdami įvykdyti skolinį įsipareigojimą, ieškovas su atsakovu buvo sutarę, jog atsakovas prievolių įvykdymo laikotarpiui, jų įvykdymui užtikrinti, įkeis ne mažesnės vertės nei neišpirktų vekselių suma vertės turtą – rapsų metilo esterio gamybos liniją ir gamybos linijos transportavimo ratus, tačiau atsakovas jam priklausantį ir įkeitimu neapsunkintą turtą įkeitė užtikrindamas prievolių kitam kreditoriui įvykdymą, o tai patvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą šioje civilinėje byloje.
Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentu, kad reikalaudamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas siekia išvengti 2012 m. rugsėjo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5777-611/2012 nustatytų įpareigojimų vykdymo, t.y. neatlikti dėl vekselių jokių išieškojimo veiksmų. Skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia ieškovui teisės vykdyti išieškojimo veiksmų iš atsakovo turto, o tik užtikrina ieškovui palankaus sprendimo šioje civilinėje byloje įvykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Laikinosios apsaugos priemonės yra kompleksas teismo taikomų po vieną ar kelias priemonių dėl atsakovui priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą bei kartu išvengti teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba pasidarymo nebeįmanomo.
Ieškovas šioje byloje pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 1 942 991,49 Lt skolą, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi bei suinteresuoto asmens prašymu teismas sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, t. y. ar ieškinio patenkinimo atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas galės būti realiai įvykdytas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele ieškinio suma. Pažymėtina, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones atsižvelgiama į didelę ieškinio sumą, tačiau kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma yra didelė. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas suabsoliutino didelės ieškinio sumos kriterijų ir nevertino visų kitų aplinkybių, tačiau įrodymų, pagrindžiančių jo atskirajame skunde nurodomą atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto ir įsipareigojimų santykį bei paneigiančių pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl atsakovo finansines padėties nepateikė (CPK 178 straipsnis).
Teisėjų kolegija taip pat atmeta atsakovo argumentą, kad tik dalis atsakovui priklausančio turto yra įkeista, kaip neįrodytą, kadangi iš ieškovo pateikto 2012 m. rugsėjo 26 d. antstolio turto aprašo matyti, kad nėra įkeistos tik atsakovui priklausančios transporto priemonės.
Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutartį ginčija ir tuo pagrindu, kad ji pažeidžia teisingumo, protingumo principus ir neužtikrina proceso šalių interesų pusiausvyros. Teisėjų kolegija nesutikdama su apelianto argumentu pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos taip, jog maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet kartu nesukeltų atsakovui nuostolių, arba šie nuostoliai būtų minimalūs. Kiekvienu atveju turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių apsaugos. Tai suponuoja ir būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Atsakovas neįrodė savo geros finansinės padėties, todėl pagrindo teigti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidė teisingumo, protingumo ir procesų šalių interesų pusiausvyros principus, nėra.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas kreipėsi į teismą turėdamas galimybę vykdyti skolos pagal vekselius išieškojimą iš atsakovo kreipdamasis į antstolį, nėra pakankama nuspręsti, kad šalis piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį, o tai reiškia, kad atsakovas procesinį dokumentą pateikė Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka. CPK normos numato kiekvieno asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymo saugomas interesas (CPK 5 straipsnis) bei galimybę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą.
Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, prašydamas panaikinti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė savo geros turtinės padėties bei teisingumo, protingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimų, todėl naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.