Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. 2021 m. sausio 22 d. apie 14:05 val. Kauno r., Užliedžių sen., Sausinės k., kelio A-1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 105-ame kilometre, kelkraštyje, tarpe tarp krovininio automobilio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėto tarnybinio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankoje laikydamas ir atvirai demonstruodamas 100 eurų banknotą, tiesiogiai pasiūlė savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui - Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyriausiajam patruliui S. S. 100 eurų kyšį, siekdamas neteisėtos šio valstybės tarnautojo veikos, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad vežė birios frakcijos skaldos krovinį, neuždengtą specialiu tentu, o pareigūnui jį įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už papirkimą, tęsė savo nusikalstamus veiksmus – sėdėdamas krovininiame automobilyje „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) davė vyriausiajam patruliui S. S. 100 eurų kyšį, įdėdamas 100 eurų banknotą į tachografo registracijos lapus ir paduodamas jam į rankas, siekdamas neteisėtos šio valstybės tarnautojo veikos, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, tokiu būdu davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. apie 14 val. vyko iš karjero su įmonės automobiliu „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo pagal pakrovimo – iškrovimo dokumentus iškrauti apie 8 tonų krovinį Jonavoje. Tačiau jį vežė iš Kauno į Kėdainius, nes taip nurodė darbų vadovas. Vežė skaldą. Žinojau, kad reikia krovinį uždengti, kad jis nedulkėtų, skubėjo ir neuždengė, nors žinojo, kad yra toks reikalavimas. Sustabdė kelyje policija, prie tokio baro (duomenys neskelbtini). Jis pasimetė, todėl norėdamas išvengti protokolo surašymo, pasiūlė pareigūnams pinigų – 100 eurų. Buvo blaivus, policija netikrino blaivumo. Iš pradžių pasiūlė vienam pareigūnui, pareigūnas pasakė, kad taip negalima. Tada pinigus įdėjo prie paprašytų pateikti topografo lapų, tada policija jį sulaikė. Jis suprato, kad davė kyšį. Norėjo papirkti, kad nebaustų dėl tento. Po to atvyko kiti policijos pareigūnai ir užfiksavo jo neteisėtą poelgį. Vertina savo poelgį labai blogai, tai pamoka visam gyvenimui. Nori, kad už jį laiduotų žmona, nes ji jam gali daryti įtaką, ji su žmona gyvenu 33 metus.

Kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Kaltinamasis sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu, sutinka su ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų apklausose nustatytomis aplinkybėmis.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja prašoma skirti A. V. parodė, kad yra kaltinamojo žmona, kartu nugyveno 33 metus, užaugino du vaikus. Jų santykiai geri, vyras darbštus, visą gyvena dirbo vairuotoju, tik gal kažkiek lėtokas, nes turi lėtinių ligų. Tokį vyro poelgį vertina neigiamai ne tik ji, bet ir vaikai, nes tai padarė jų šeimai gėdą. Jis pasielgė neteisingai ir dėl to labai gailisi. Garantuoja, kad daugiau tai nepasikartos, todėl prašo perduoti vyrą jos atsakomybei pagal laidavimą. Apie įvykį sužinojo dar tą pat vakarą, kai jis įvyko. Garantuoja už vyrą, kad daugiau tai nepasikartos. Ji dirba sesele, per koroną jos atlyginimas padidėjo ji neteista, nebausta, užstatui sumokėti neturi jokių finansinių galimybių, mano, kad ir be taikymo bus vyrui ši byla teigiamas efektas (b. l. 125).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. S. parodė, kad 2021 m. sausio 22 d. kartu su vyresniuoju specialistu A. R. tarnybiniu automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dirbo Kauno apskrityje. 2021 m. sausio 22 d. 14.05 val. Kauno r., kelio A-1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 105 kilometre, prie įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) k., pastebėjo keliu važiuojantį krovininį automobilį „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo pakrautas birios frakcijos skaldos kroviniu. Krovinys buvo pakrautas virš kėbulo bortų ir neuždengtas specialiu tentu. Įsijungę tarnybinio automobilio šviesos ir garsinius signalus, minėtą krovininį automobilį susistabdė. Priėjęs prie vairuotojo, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės dokumentus, pateikti krovinio važtaraštį bei tachografo registracijos lapą. Vairuotojui liepė nedelsiant uždengti krovinį, pašalinti nuo bortų skaldą, kuri kelia grėsmę kitų eismo dalyvių saugumui bei pradėjo pildyti administracinių nusižengimų protokolą dėl to, kad krovinys buvo nedengtas specialiu tentu (ANK 459 straipsnio 1 dalis). Kartu su kolega tikrindami dokumentus pastebėjo, kad krovinio važtaraštyje Nr. VAZ-MK0001468 nurodyta, jog vežama 8,010 tonos granito skaldos, nors akivaizdžiai matėsi, kad automobilis pakrautas daugiau. Krovininio automobilio vairuotojas A. V. nepaaiškino, kodėl važtaraštyje nurodyta išsikrovimo vieta yra Jonava, o jis važiuoja priešinga kryptimi. Telefonu susisiekė su Transporto saugos administracija, kad būtų galima pasverti krovinį (kalbama buvo lauke, prie tarnybinio automobilio). Tai išgirdęs vairuotojas A. V. pasakė, kad „čia jau jį visai nurengs“ ir pasiūlė susitarti kažkaip kitaip, kad nereikėtų pildyti protokolų. Vairuotojas A. V. visą laiką buvo tai savo automobilyje, tai buvo išlipęs iš savo transporto priemonės, į tarnybinį transportą jis įlipęs nebuvo. Išgirdęs, kad bus susisiekta su Transporto saugos administracija, A. V. akivaizdžiai su ranka iš kelnių kišenės išsitraukė ir jam parodė vieno šimto eurų kupiūrą, kurią norėjo paduoti jam į rankas. Tai buvo pirmas kartas, kada asmuo parodė pinigus ir bandė jam juos paduoti. Duodamas pinigus asmuo pasakė, kad nereiktų pildyti protokolo ir jam būtų galima padėti, paimtų duodamus pinigus. Į tai jam atsakė, kad tai yra draudžiama ir už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė. Vairuotojas dar kelis kartus pakartotinai buvo garsiai ir aiškiai perspėtas, kad pinigų davimas policijos pareigūnams užtraukia atsakomybę, bet į tai jis nesureagavo. Dar kelis kartus pasiūlė jam ir kolegai pinigų. Pakartotini pasiūlymai duoti pinigų buvo dar mažiausiai du, t. y. du kartus buvo siūlyta duoti pinigų. A. V. minėtus du kartus, jau nerodė jiems pinigų, kuriuos parodė pirmą kartą, tačiau jam ir kolegai pasiūlė eiti už jo transporto priemonės, kad niekas nieko nematytų. Aiškiai buvo galima matyti, kad asmuo puikiai suprato, kad siūlo kyšį, nors buvo perspėtas to nedaryti. Jam paprašius pateikti papildomus tachografo registracijos lapus, vairuotojas A. V. sulenkęs tarp lapų įdėjo bei padavė 100 Eur kupiūrą. Jis pats matė kaip A. V. tarp tachografo lapų įdėjo 100 eurų kupiūrą ir tik tada jam padavė minėtus lapus, jau su pinigais. Tai pastebėjęs, jis iš karto pranešė ekipažo vyresniajam A. R., kuris pinigų padavimo fakto nematė. Jis kolegai parodė tachografo registracijos lapus su 100 eurų kupiūra Nr. (duomenys neskelbtini) . Vairuotojui paaiškino, kad pastarasis bus laikinai sulaikytas už kyšio davimą policijos pareigūnui. Kyšis buvo paduotas prie krovininio automobilio „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo durelių. Jis pats buvo prie durelių, o vairuotojas sėdėjo transporto priemonėje. Kūno kamerų jie su kolega neturi, jos jiems nepriklauso. Vaizdo įrašas, kuris galėjo užfiksuoti kyšio padavimą, gali būti fiksuotas tik transporto priemonės vaizdo kamera. Telefonu buvo informuotas Kauno AVPK budėtojas, į įvykio vietą iškviesti nusikalstamų veikų tyrėjai, kuriems buvo perduotas vairuotojas A. V.. Susisiekus telefonu su Transporto saugos administracija, pastarieji paaiškino, kad galimybės atvykti į vietą šiuo meta nėra, todėl transporto priemonė pasverta nebus. Visa informacija buvo perduota Transporto saugos administracijai el. paštu (b. l. 22–25).

Liudytojas A. R. parodė analogiškai, kaip ir jo kolega liudytojas S. S. (b. l. 27–30).

Iš 2021 m. sausio 22 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad LKPB LKPT vyr. patrulis S. S. tyrimui pateikė 100 eurų kupiūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33–37).

Iš 2021 m. sausio 22 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta 100 eurų nominalo kupiūros Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu kupiūra nufotografuota, sudaryta fotolentelė (b. l. 38–43).

2021 m. sausio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėti 2021 m. sausio 22 d. vaizdo ir garso įrašai, padaryti Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus tarnybinio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo ir garso įrašymo įranga. Aplanke pavadinimu „20210122_162855.mp4“ esančiame įraše nufilmuotas vaizdas policijos tarnybinio automobilio vidine priekine kamera. Kelyje su skiriamąja juosta, kelkraštyje matosi stovintis krovininis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro šalį pravažiuoja automobiliai. Matosi kaip uniformuotas policijos pareigūnas stovi prie krovininio automobilio vairuotojo pusės ir po kurio laiko sugrįžta prie policijos tarnybinio automobilio, rankose laikydamas popieriaus lapus/dokumentus. Iš krovininio automobilio išlipęs vyriškis, laikydamas abejas rankas kelnių kišenėse, ateina paskui policijos pareigūną. Įrašo pabaigoje matyti kaip vyriškis nueidinėja nuo policijos tarnybinio automobilio. Aplanke pavadinimu „20210122_164319.mp4“ esančiame įraše užfiksuotas tarp stovinčių krovinio automobilio ir policijos tarnybinio automobilio stovintis uniformuotas policijos pareigūnas ir vyriškis. Matosi, kad tarp asmenų vyksta pokalbis. Pareigūnas rankose laiko popieriaus lapus/dokumentus. Vyriškis kairėje rankoje taip pat kažką laiko (b. l. 52–55).

2021 m. sausio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, nustatyta, kad įvykio vieta yra Kauno r., Užliedžių sen., Sausinės k., kelio A-1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ 105 kilometre. Apžiūros metu fotografuota, sudaryta įvykio vietos fotolentelė (b. l. 11–18)

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 227 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Pagal teismų praktiką kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį būtina nustatyti ne tik objektyvią papirkimo veiksmų išraišką, bet ir tiesioginę tyčią papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį. Sprendžiant asmens kaltumo klausimą, tokiais atvejais reikia nustatyti šio asmens realų ketinimą papirkti valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį siekiant, kad šis veiktų ar neveiktų jo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-540/2013, 2K-260/2014, 2K-506-788/2015, 2K-536-942/2015, 2K-439-788/2016).

Įvertinus visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo A. V. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištyrus liudytojų A. R. ir S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius ir daiktinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, kadangi kaltinamasis, turėdamas tikslą išvengti administracinės atsakomybės, davė policijos pareigūnui, kuris nustatė jo galimai padarytą pažeidimą, 100 eurų kyšį. Tokia A. V. veika yra tiesioginis kyšio davimas už pageidaujamą neteisėtą valstybės tarnautojo neveikimą – nustatyto administracinio nusižengimo neužfiksavimą. Kyšio davimo tikslas buvo akivaizdus iš susiklosčiusios situacijos, to neneigia ir pats kaltinamasis, tą patvirtina ir duoti pinigai, todėl kaltinamojo kaltė abejonių nekelia. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis padarė tyčinę nusikalstamą veiką, t. y. davė kyšį policijos pareigūnui už neteisėtą jo neveikimą. Byloje esantys duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. V. pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį žmonos A. V. atsakomybėn.

Prokuroras siūlė taikyti laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis A. V. administracine tvarka baustas, tačiau nustatyti pažeidimai nėra nuolatinio pobūdžio (b. l. 67–71). Kaltinamasis teigia ankstesnes nuobaudas įvykdęs, jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas (b. l. 66), psichiatro ir narkologo įskaitoje nėra (b. l. 73–76), jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių sunkesnių pasekmių, žala nepadaryta, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis ateityje galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas. Vien tik baustumo administracine tvarka faktas nelaikytinas pakankama aplinkybe, paneigiančia BK 40 straipsnio taikymo galimybę. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jo elgesio proceso metu matyti, jog kaltinamasis tikrai nuoširdžiai gailisi. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išvardintos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamojo žmona A. V. teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jos atsakomybėn be užstato. Laiduotoja nurodė, kad gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Ji yra neteista (b. l. 121), nebausta (b. l. 120), charakterizuojama išskirtinai teigiamai (b. l. 117–119), dirba slaugytoja, pasižymėjo savo teigiama veikla Covid-19 pandemijos metu, su kaltinamuoju išgyveno 33 metus, rūpinasi jo sveikata, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Kaltinamojo veiką vertina kritiškai ir mato, kad po veikos padarymo kaltinamasis nuoširdžiai gailisi ir neigiamai vertina savo poelgį. Kaltinamąjį ir laiduotoją sieja stiprus ryšys, jie nuolat bendrauja. Įvertinus visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad A. V. yra verta teismo pasitikėjimo būti kaltinamojo laiduotoja, nes pagal savo asmenines savybes, einamas pareigas, tarpusavio ryšį, ji gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, kad kaltinamasis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos asmenybes ir juos charakterizuojančias aplinkybes, kaltinamojo ir laiduotojos artimus tarpusavio santykius ir laiduotojos galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, į laiduotojos prašymą perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą, teismas sprendžia, kad nėra aplinkybių, kliudančių atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti, nes tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos (BK 40 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Nustatytinas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas be užstato, nes tokio poveikio priemonė bus pakankama užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 1, 4 dalys).

Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 40 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis). BK 71 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas, skirdamas įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kartu nustato šios įmokos sumokėjimo terminą. Šis terminas negali būti ilgesnis negu treji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, į padaryto nusikaltimo pobūdį – padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas, todėl, siekiant pataisyti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Atsižvelgiant į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamasis vedęs, turi du suaugusius vaikus, dirba, gauna pastovias pajamas, yra brandaus amžiaus, darbingas, nusikaltimu žala nepadaryta, nustatytinas truputį didesnis nei minimalus, tai yra 10 MGL įmokos dydis, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą įmokai sumokėti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

100 eurų, perduoti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą (b. l. 44–45, 48–49), konfiskuotini ir nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini valstybės nuosavybėn;

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 88–90), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laiduotojos A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir bylą nutraukti.

Išaiškinti A. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. V. ir laiduotojai A. V., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti A. V. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę ir asmens kodą, turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), Luminor bankas. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

100 eurų, perduotus į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, konfiskuoti ir nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti valstybės nuosavybėn;

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.