- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1374-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31255-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- R. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo A. M. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 4054,70 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2011 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašytas skolos raštelis, kuriuo atsakovas įsipareigojo ieškovui sumokėti skolą iki 2011 m. gruodžio 31 d. Ieškovo teigimu atsakovas su juo neatsiskaitė ir šiuo metu ieškovui yra skolingas 4054,70 Eur sumą. Ieškovas, esant įstatymo numatytiems pagrindams, prašė priimti sprendimą už akių.
Atsakovui ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos CPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tačiau atsiliepimo atsakovas nustatytu terminu nepateikė, todėl teismas 2016-01-06 priėmė sprendimą atsakovui už akių, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino visiškai.
Šalies argumentai
Atsakovas teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti priimtą sprendimą už akių. Nurodė, jog atsakovas negavo jokių procesinių dokumentų, todėl negalėjo tinkamai apginti savo teisių, ieškovas, žinodamas, kad atsakovas gyvena užsienyje, sąmoningai to nenurodė ieškinyje, t.y. veikė nesąžiningai. Paaiškino, jog ieškovo pateiktas paskolos raštelis neturi įrodinėjimo galios, nes neatitinka tokio pobūdžio dokumentams keliamų reikalavimų.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu į atsakovo pareiškimą pašė palikti galioti priimtą sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 16 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas nurodė, kad byloje priimtas teismo įsakymas buvo įteiktas atsakovui asmeniškai pareiškime nurodytu adresu Pašilaičių g. 6-29, Vilniuje, šį adresą atsakovas nurodė ir pateikdamas prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Minėtu adresu buvo siųstas ir teismo priimtas ieškinys bei pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo, tačiau procesiniai dokumentai nebuvo įteikti. Nenustačius kitos atsakovo gyvenamosios ar darbo vietos, esant ieškovo prašymui, procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Atsakovui nepateikus atsiliepimo, 2016-01-06 teismas priėmė sprendimą už akių. Teismas laikė nepagrįstu atsakovo argumentą, kad teismas turėjo skirti byloje kuratorių, nes ieškovas tokio prašymo nebuvo pareiškęs. Teismas pripažino, kad atsakovas apie pradėtą teisminį procesą žinojo, bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo, atsiliepimo į pateiktą ieškinį nepateikė. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, turėjo pagrindą priimti sprendimą už akių.
Teismas įvertino ir atsakovo argumentus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Pažymėjo, kad pagal teismų praktiką paskolos raštelio ar kitokio skolos dokumento išdavimas patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Aplinkybė, kad skolos raštelio originalą turi būtent ieškovas, patvirtina, kad minėta skola nebuvo grąžinta. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (CK 6.65 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Pažymėjo, jog jokių atsakovo argumentus pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atsakovas nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl teismas sprendė, kad atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra netenkintinas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir grąžinti pirmosios instancijos teismui bylą peržiūrėti.
Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:
Teismo įsakymas atsakovui įteiktas Lietuvoje atsitiktinai, nes pastarasis buvo laikinai atvykęs į Lietuvą. Tvirtina, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo jis pateikė įrodymus, kad Lietuvoje negyvena. Prieštaravimą išsiuntė ne atsakovas, o jo pažįstamas, kuris netinkamai ir nurodė atsakovo adresą. Todėl mano, kad procesiniai dokumentai jam įteikti netinkamai.Teismas nepaneigė atsakovo teiginio, kad ieškovas žinojo atsakovo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą.Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad atsakovas žinojo apie pradėtą teisminį procesą, tačiau bylos nagrinėjimo eiga nesidomėjo, atsiliepimo nepateikė. Tvirtina, kad jis 2015-12-30 buvo nuvažiavęs į teismą, tačiau susipažinti su byla nepavyko, nes teisėja atostogavo. Atsakovas mano, kad byloje buvo pakankamai aktyvus, o atsiliepimo nepateikė, nes ieškinys jam nebuvo įteiktas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia atskirojo skundo teisiniai argumentai bei motyvai, jeigu šių ribų peržengimo nereikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju viešasis interesas nereikalauja peržengti atskirajame skunde apibrėžtų ribų, todėl teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal šią teisės normą, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra nei vienos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimo už akių atnaujinimui.
Atskiruoju skundu atsakovas nekvestionuoja teismo nutarties dalyje, kuria teismas konstatavo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, pripažindamas, kad skolos raštelio originalo turėjimas įrodo ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą. Todėl šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Atskirajame skunde apeliantas nurodo argumentus išimtinai dėl to, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Apelianto argumentai: apie teisminį procesą jis nebuvo tinkami informuotas; ieškovas žinojo atsakovo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą, žinojo, kad atsakovas yra užsienyje, tačiau šias aplinkybes nuslėpė; atsakovas tinkamai vykdė procesines pareigas – domėjos bylos eiga.
Sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos civilinio proceso kodekso 285 straipsnyje. Minėtas straipsnis numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ir kita šalis paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas apie teisminį procesą žinojo, nes teisė prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo. Be to, prieštaravimuose apeliantas nurodė savo adresą, kuriuo teismas ir siuntė procesinius dokumentus. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis tuo adresu negyvena, ar prieštaravimą išsiuntė ne atsakovas, o jo pažįstamas, kuris netinkamai ir nurodė atsakovo adresą, laikytina nepagrįsta, nes prieštaravimą, kuriame nurodytas jo adresas, pasirašė pats apeliantas. CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga dalyvaujantiems byloje asmenims pranešti apie adreso pasikeitimą. Atsakovas šios pareigos neįvykdė, todėl pats prisiėmė riziką dėl procesinių dokumentų neįteikimo. Teismas pagrįstai procesinius dokumentus siuntė būtent atsakovo nurodytu adresu, o nepavykus jų įteikti – procesinius dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu. Ieškovas nepagrindė įrodymais jo nurodytų aplinkybių, jog ieškovui buvo žinoma, kad atsakovas gyvena užsienyje. Kita vertus, ši aplinkybė nėra teisiškai svarbi, nes, kaip jau minėta, atsakovas jau dalyvavo teisminiame procese ir pats buvo nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesidomėjo bylos eiga, nors CPK 42 straipsnio 5 dalis tokią pareigą numato. Apeliantas tvirtina, kad buvo nuvykęs į teismą, siekdamas susipažinti su byla, tačiau jam tokia galimybė nebuvo suteikta, nes teisėja atostogavo. Apelianto argumentai laikytini nepagrįstais, neįrodytais (CPK 178 straipsnis). Be to, kiekviena šalis turi galimybę gauti informaciją tiek telefonu, tiek atvykus į teismą, todėl atsakovui turėjo būti lengvai prieinama informacija apie bylos eigą.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovui buvo žinoma apie procesą, atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, buvo prielaidos sprendimo už akių priėmimui. Atsakovas neįrodė, kad buvo CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo nutartį. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atmesti atskirąjį skundą.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį.