Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Stiebas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui UAB „Stiebas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo P. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Č. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Stiebas“ 1 050 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad jis yra automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas. 2015-02-02 ieškovas paliko šį automobilį remontuoti trečiajam asmeniui P. T. autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini) A. Š. patalpos priklauso atsakovui. Kai automobilis buvo suremontuotas, trečiasis asmuo P. T. pastatė automobilį autoserviso kieme esančioje aikštelėje, kuri taip pat priklauso atsakovui ir ribojasi su atsakovui priklausančia atramine betonine siena. 2015-04-03, apie 19 val., ieškovas atvyko pasiimti automobilio ir pamatė, kad ant automobilio yra užkritęs betoninės sienos blokas. Šio įvykio metu buvo sugadintas automobilio variklio dangtis, stogas ir visas dešinės pusės šonas, sudaužytas priekinis stiklas. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr.15-504-02 nustatyta, kad automobilį remontuoti netikslinga, nes remonto kaštai – 3 726 Eur, viršija šio automobilio rinkos vertę – 1 523 Eur. Automobilio likutinė vertė pagal Transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr.15-504-02 yra 473 Eur. Todėl ieškovui yra padaryta 1 050 Eur žala, kuri apskaičiuota iš automobilio rinkos vertės atėmus likutinę vertę.

Pagal CK 6.266 str. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1d. numatytos aplinkybės, t.y. nenugalima jėga ar nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Nustatyta, kad atsakovui priklausančios betoninės sienos blokas nukrito ne dėl nenugalimos jėgos, o dėl to, kad atsakovas nevykdė betoninės sienos techninės priežiūros - siena buvo sutrūkinėjusi, vietomis atsivėrusi armatūra. Todėl atsakovas turi atlyginti ieškovui 1 050 Eur žalą.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad trečiasis asmuo iš atsakovo nuomoja tik autoserviso patalpas, tačiau neturi teisės naudotis šalia autoserviso patalpų esančia atsakovui priklausančia aikštele, ir ši aplinkybė ieškovui buvo žinoma. Jei ieškovas būtų pasinaudojęs šalia esančia mokama automobilių stovėjimo aikštele, automobiliui žala nebūtų padaryta.

Ieškovas neįrodė, kad dėl įvykio jis patyrė 1 050 Eur žalą, nes automobilio rinkos vertės buvo apskaičiuota neįvertinus, jog automobilio varikliui buvo reikalingas kapitalinis remontas, taip pat neįvertinus kitų iki įvykio buvusių automobilio sugadinimų, kurie ženkliai įtakojo automobilio rinkos vertę.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-02-01 sprendimu ieškinį visiškai patenkino.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015-02-02 ieškovas perdavė trečiajam asmeniui remontuoti ieškovui priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) autoservise, esančiame (duomenys neskelbtini). 2015-04-03 ieškovas buvo informuotas, kad automobilis yra suremontuotas. Automobilis buvo pastatytas autoserviso kieme esančioje aikštelėje prie atraminės betoninės sienos, kuri priklauso atsakovui. 2015-04-03, apie 19 val., ieškovas, atvykęs pasiimti automobilio, pamatė, kad ant automobilio yra užkritęs betoninės sienos blokas. Buvo sugadinti automobilio variklio dangtis, stogas ir visas dešinės pusės šonas, sudaužytas priekinis stiklas. Kilnojamojo turto vertintojas G. V. nustatė, kad automobilį remontuoti netikslinga, nes automobilio vertė (1 523 Eur) yra mažesnė už automobilio atkūrimo kaštus (3 726 Eur). Pagal VĮ Registrų centras išrašą, atsakovas yra aikštelės, unik.Nr.4400-2605-2751, ir tvoros, unik.Nr.4400-2605-2740, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Vilniaus savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyrius, 2015-08-12 patikrinęs įvykio aplinkybes vietoje, nustatė, kad atsakovui priklausančioje teritorijoje 2015-04-03 atskilo dalis atraminės betoninės sienos ir nukrito ant ieškovo automobilio. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad atraminė betoninė siena sutrūkinėjusi, vietomis atsivėrusi armatūra, dalies sienos nėra. Atsakovas buvo įpareigotas suremontuoti ar demontuoti atraminę betoninę sieną, kad nebūtų keliamas pavojus žmonėms ir aplinkai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog žala ieškovui atsirado dėl nenugalimos jėgos, ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagal CK 6.266 str. yra atsakingas už žalą, padarytą ieškovo automobiliui, nes atsakovas nevykdė jam priklausančios atraminės betoninės sienos techninės priežiūros, betoninė siena buvo sutrūkinėjusi, vietomis matėsi armatūra, todėl betoninės sienos dalis (betoninis blokas) 2015-04-03 užkrito ant ieškovo automobilio ir padarė ieškovui 1 050 Eur žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-10 sprendimo, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Atsakovas nesutinka su ieškinio suma ir automobilio vertinimo metodika, nes, bylos duomenimis, automobilis ir iki įvykio buvo netvarkingas. Trečiojo asmens paaiškinimais apie automobilio būklę nėra pagrindo remtis, nes ieškovas ir trečiasis asmuo yra draugai, ieškovas automobilį įsigijo iš trečiojo asmens.

2. Trečiasis asmuo neturėjo leidimo statyti automobilio atsakovui priklausančioje ir dėl vykdomų statybos darbų automobilių stovėjimui netinkamoje naudoti aikštelėje. Apie draudimą statyti aikštelėje automobilius įspėjo specialūs skydai. Trečiasis asmuo ir ieškovas apie draudimą statyti automobilius atsakovui priklausančioje aikštelėje žinojo, tačiau tyčia šių draudimų nesilaikė. Todėl atsakovas nėra atsakingas už žalą ieškovo automobiliui.

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala automobiliui buvo padaryta eismo įvykio metu. Siena be automobilio poveikio eismo įvykyje dalyvauti negalėjo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriama, ar automobilis neigiamu poveikiu neišjudino sienos konstrukcijos.

Ieškovas su apeliaciniu skundu nesutiko. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais.

1. Ieškovui padarytos žalos dydį patvirtina Transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr.15-504-02, kurią parengė šios srities specialistas – kilnojamojo turto vertintojas G. V.. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šioje ataskaitoje nustatytas aplinkybes apie automobilio rinkos vertę.

2. Atraminė betoninė siena, kurios dalis nukrito ant ieškovui priklausančio automobilio, priklauso atsakovui. Pagal CK 6.266 str. atsakovas yra atsakingas už žalą, padarytą dėl šios sienos sugriuvimo, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Atsakovui priklausančios sienos dalis sugriuvo ne dėl ieškovo ar trečiojo asmens veiksmų, o dėl to, kad siena buvo techniškai netvarkinga, t.y. atsakovas sienos neprižiūrėjo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015-04-03, apie 19 val., ant ieškovui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio atsakovui priklausančioje aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), užkrito atsakovui priklausančios atraminės betoninės sienos blokas. Buvo sugadinti automobilio variklio dangtis, stogas, dešinės pusės šonas, sudaužytas priekinis stiklas. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr.15-504-02 nurodyta, kad automobilį remontuoti netikslinga, nes automobilio rinkos vertė iki sugadinimo (1 523 Eur) yra mažesnė už automobilio atkūrimo kaštus (3 726 Eur).

Pagal CK 6.266 str. 1 d. žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių at kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokio jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Taigi, statinių savininkas (valdytojas) už žalą, padarytą dėl statinių sugriuvimo ar dėl kitokio jų trūkumų, atsako be kaltės. Jis gali būti atleistas nuo atsakomybės tik įrodęs, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo.

Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015-08-14 rašto Nr. A51-51-780/15(3.3.10.20EM4) „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), patikrinimo“ matyti, kad atsakovui priklausanti atraminė betoninė siena sutrūkinėjusi, vietomis atsivėrusi armatūra. Atsakovas buvo įpareigotas sutvirtinti, suremontuoti ar demontuoti atraminę betoninę sieną, kad nebūtų keliamas pavojus žmonėms ir aplinkai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad betoninės sienos dalis nukrito ne dėl netinkamos sienos būklės, o dėl nenugalimos jėgos ar dėl ieškovo tyčios ar didelio neatsargumo, pavyzdžiui, ieškovui automobiliu atsitrenkus į sieną (CPK 178 str.).

Nei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Būsto renovavimo skyriaus 2015-08-14 rašte Nr. A51-51-780/15(3.3.10.20EM4) „Dėl pastato (duomenys neskelbtini), patikrinimo“, nei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2015-04-15 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nėra duomenų, kad prie įvažiavimo į atsakovui priklausančią aikštelę ar prie atsakovui priklausančios atraminės betoninės sienos buvo pastatyti aiškūs ženklai, įspėjantys apie betoninės sienos keliamą pavojų ir draudžiantys aikštelėje statyti automobilius. Kad tokių įspėjamųjų ir draudžiamųjų ženklų nebuvo toje vietoje, kur stovėjo ieškovo automobilis, matyti iš kartu su ieškiniu pateiktų įvykio vietos nuotraukų. Todėl atsakovo nurodytos aplinkybės, kad trečiasis asmuo nenuomojo iš atsakovo aikštelės, todėl neturėjo teisės atsakovui priklausančioje aikštelėje statyti automobilių, ir ieškovas tai žinojo, nesudaro pagrindo konstatuoti didelio ieškovo neatsargumo ar tyčios ar trečiojo asmens kaltės dėl sienos sugriuvimu ieškovui padarytos žalos bei nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo atsakomybės dėl sienos sugriuvimu ieškovui padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovas jam padarytą žalą apskaičiavo kaip automobilio rinkos vertės iki sugadinimo (1 523 Eur) ir automobilio likutinės vertės (473 Eur) skirtumą, nes remontuoti automobilį dėl automobilio rinkos vertę viršijančių remonto kaštų (3 726 Eur) nėra tikslinga. Automobilio rinkos vertė iki sugadinimo, likutinė vertė ir remonto kaštai nustatyti ieškovo užsakymu atliktoje Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr.15-504-02. Iš šios ataskaitos matyti, kad buvo nustatyta ne tam tikros komplektacijos, modelio ar markės nepagadintos transporto priemonės vidutinė rinkos vertė, o ieškovo automobilio rinkos vertė. Ši rinkos vertė buvo nustatyta apžiūrėjus ieškovo automobilį, įvertinus automobilio savybes, reikšmingas rinkos vertei nustatyti, taip pat ir prieš sugadinimą buvusius defektus (ataskaitos dalis „Vertinamo turto aprašymas“). Į prieš sugadinimą buvusius automobilio defektus ir kitas automobilio savybes buvo atsižvelgta skaičiuojant automobilio rinkos vertę, t.y. buvo taikomi automobilio rinkos vertę mažinantys korekciniai koeficientai (ataskaitos dalis „Transporto priemonės rinkos vertės skaičiavimo detalizacija“).

Byloje nėra įrodymų, išskyrus niekuo nepagrįstus atsakovo teiginius, kad automobilio varikliui buvo reikalingas kapitalinis remontas, kad toks kapitalinis remontas nebuvo atliktas iki automobilio sugadinimo ir kad automobilis iki sugadinimo buvo nevažiuojantis. Priešingai, ieškovo automobilį remontavęs trečiasis asmuo nurodė, kad automobilis buvo važiuojantis, tačiau reikėjo pakeisti automobilio pagrindinį kuro siurblį ir vožtuvo dangtelį, trečiasis asmuo atliko automobilio remontą, o detales remontui nupirko ieškovas. Netikėti šiais trečiojo asmens parodymais tik dėl to, kad jis ir ieškovas yra pažįstami, nėra jokio pagrindo.

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr.15-504-02 nustatytų automobilio rinkos vertės iki sugadinimo, likutinės vertės ir remonto kaštų (CPK 178 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekama nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovo ieškovo naudai priteisiamos 190 Eur išlaidos už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą (CPK 98 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „Stiebas“ ieškovo V. Č. naudai 190 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.