Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Radviliškio rajone iki 2007-09-30 mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą buvo mokamas kaip sutartinė prievolė už paslaugą ir buvo mokamas po paslaugos suteikimo, o jo dydis priklausė nuo suteiktos paslaugos apimties. Nemaža dalis šių atliekų turėtojų, piktnaudžiaudami šia sistema, nesudarė sutarties dėl komunalinių atliekų išvežimo, nemokėjo už jų tvarkymą, o šias atliekas dėjo į kolektyvinio naudojimo konteinerius arba išmesdavo jas draudžiamose vietose. Nuo 2007-09-01 Šiaulių rajone pradėjo veikti iš esmės kita komunalinių atliekų sistema, kurioje minėtas mokestis nebepriklauso nuo teršėjo perduotų atliekų kiekio ir net paties perdavimo fakto, tokiu būdu atliekų turėtojui nebenaudinga slėpti savo atliekų, t. y. teršti aplinką, kuri priklauso visiems. Mokestis buvo pakeistas vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau tekste – ir rinkliava), kuri yra įskaitoma į savivaldybės biudžetą ir yra privaloma įmoka. Įvedant rinkliavą preziumuota, kad visi gyventojai ir veikiantys juridiniai asmenys turi komunalinių atliekų, kurias jie deda į vieną ar kitą konteinerį, todėl apmokestinant juos rinkliava šios aplinkybės nebenustatinėjamos, tačiau siekiama užtikrinti, kad rinkliavą mokėtų jie visi. Rinkliavos dydis apskaičiuojamas, remiantis savivaldybės nustatytu vienos komunalinių atliekų tonos surinkimo ir sutvarkymo rinkliavos dydžiu, dauginamu iš metinės rinkliavos mokėtojui nustatytos atliekų susikaupimo normos kiekinės išraiškos, kuri nebūtinai turi atitikti konkretaus rinkliavos mokėtojo faktišką atliekų kiekį, nes ji yra vidutinė visiems atliekų turėtojams.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis nustato, kad vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, o 11 straipsnio l dalies 8 punktas – kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; 3 straipsnis – kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, o rinkliavos mokėjimo visuotinumo principo reikalavimas jiems nustatytas Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje „teršėjas moka“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 519 patvirtinto plano 204 punkte. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnį, savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijoje susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, o įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog tai, kaip vykdomi savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyti reikalavimai, kontroliuoja savivaldybių institucijos. Pagal Rinkliavų įstatymo bei Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas savivaldybių institucijų kompetencijai yra priskirta funkcija atitinkamos savivaldybės teritorijoje organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą bei suteikta teisė nustatyti vietinę rinkliavą už naudojimąsi šios sistemos paslaugomis (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009-11-30 nutartis administracinėje byloje Nr. 1-78-355/2010, išnagrinėtoje Šiaulių apygardos administraciniame teisme 2010-03-20).

Remdamasi tuo, Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama, vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2006-10-12 sprendimu Nr. T-885 patvirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau tekste – ir Nuostatai), kurių 10 punktas pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą ir kurie yra papildyti ir pakeisti sprendimais: 2007-11-29 Nr. T-236; 2008-05-15 Nr. T-401; 2008-06-26 Nr. T-450; Nr. T-451; 2009-12-17 Nr. T-868; 2013-06-27 Nr. T-536; 2013-08-22 Nr. T-573; 2014-10-09 Nr. T-856 bei 2014-12-18 Nr. T-913. Šie sprendimai yra viešai paskelbti http://www.radviliskis.lt ir, kaip nustatyta Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartimi administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010, taryba priėmė šiuos sprendimus „įgyvendindama savarankiškąsias savivaldybės funkcijas atliekų tvarkymo srityje“ bei, kad rinkliava „vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, taigi vietinė rinkliava ir jos dydis nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu; rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas“.

Pagal Rinkliavų įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir Nuostatų 42 punktą, rinkliavos lėšos iš pareiškėjo VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro, kaip rinkliavos administratoriaus, sąskaitos pervedamos į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 10 punktas nustato, kad pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras administruoja šią vietinę rinkliavą bei, be kitų, vykdo šias vietinės rinkliavos administravimo procedūras: apskaičiuoja vietinę rinkliavą ir siunčia pranešimą mokėtojui, kontroliuoja jos mokėjimą. Pagal Nuostatų 11 punktą, Atliekų tvarkymo įstatymo 31 straipsnio 1 dalį, Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1, 4, 18, 19, 20 dalis, 4 straipsnio 6 dalį, 5 straipsnio 1, 4 punktus, pareiškėjo veiksmai, vykdant šias funkcijas, yra „laikytini viešojo administravimo įgalinimus turinčio subjekto veiksmais viešojo administravimo srityje“ (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010-04-14 nutartis administracinėje byloje Nr. I-322-621/2010).

Rinkliava atsakovui skaičiuojama Nuostatų 4.2 ir 9.1 punktuose nustatyta tvarka pagal atsakovo turimo būsto gyventojų skaičių. Nuostatų 30 punktas nustato, kad nesumokėtą rinkliavą Administratorius (pareiškėjas) išieško Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir LR CK) 6.1. straipsnį, rinkliavos mokėjimas yra atsakovo prievolė, kuri turi būti vykdoma tinkamai (LR CK 6.38 str.) ir kurią vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.).

Atsakovas V. A. yra skolingas viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui 128,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2015 m. birželio 30 d.

Pareiškėjo atstovė Alma Jankauskienė teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėjas VšĮ ŠRATC teisės aktų nustatyta tvarka yra įgaliotas, įpareigotas apskaičiuoti ir surinkti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas V. A. yra deklaruotas (duomenys neskelbtini) ir pagal prašyme nurodytus pagrindus privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kurios jis gera valia nemoka. Todėl susidarė skola nuo 2008-07-01 iki 2015-06-30. Skola yra 128,66 Eur. Prašo iš atsakovo pareiškėjui priteisti nurodytą pinigų sumą. Pažymi, kad analogiški argumentai dėl Radviliškio rajono gyventojo skundo buvo kelti ir LVAT byloje Nr. A556-470/2014. LVAT 2014-04-15 nutartyje pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas rinkliavos mokėtoju, suponuoja jo pareigą nustatyta tvarka bei terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsakovo argumentai, jog jis nesinaudoja pareiškėjo paslaugomis (nėra pastatytas atliekų konteineris, kad turimas atliekas utilizuoja pats), nepaneigia atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Be to, nurodė, kad rinkliava įvesta nuo 2007-09-30, tačiau atsakovui dėl to, kad pradžioje kai kur buvo nesklandumų dėl konteinerių pristatymo, nebuvo pateikti konteineriai, todėl pareiškėjas apklausė vežėjus, kurie pateikė sąrašą ir pagal gautus duomenis perskaičiavo skolą už trumpesnį laikotarpį. Perskaičiuota suma yra iki konteinerio atsisakymo, kad nekiltų ginčo, jog pareiškėjas netinkamai kažką padarė.

Atsakovas V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad neturi pinigų mokėti rinkliavai, be to, neturi ir atliekų. Prašo pareiškėjos prašymo netenkinti.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Ji yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.