Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Vitalijos Gabartienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Plungės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, nedirbantis - registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)., teistas

1) Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį - viešųjų darbų bausme 6 mėnesiams, 2008 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pakeista į arešto bausmę 40 parų. 2009 m. balandžio 6 d. atliko arešto bausmę;

2) Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį - terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 metams, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 ir 2 dalis, 22 straipsnio 1 dalį ir 201 straipsnio 1 dalį - terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

4) Plungės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 302 straipsnio 1 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 3 dalimi - terminuotu laisvės atėmimu 1 metams. 2015 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu 2015 m. kovo 23 d. nuosprendis pakeistas, paskiriant 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliko 2016 m. sausio 6 d.;

5) Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. kovo 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta, 2015 m. birželio 25 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pakeista bausme, ir galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams;

6) Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2016 m. vasario 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams;

7) Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2016 m. birželio 23 d. Plungės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams.

8) Plungės rajono apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Bausmę atliko 2023 m. vasario 28 d.;

9) Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – areštu 56 paroms. Bausmę atliko 2023 m. gruodžio 8 d., teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. T. nesunkiai sužalojo žmogų: jis, 2024 m. sausio 13 d., apie 16.00 val., adresu: (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. A. į nosį, taip padarydamas nukentėjusiajam R. A. nosikaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir sukėlė nukentėjusiajam R. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Baudžiamoji atsakomybė už šią J. T. padarytą veiką yra numatyta BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo J. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis:

3.2.1. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 141/2024(03) nustatyta, kad R. A. nustatyta: nosikaulių lūžiai, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš pristatant į VšĮ Plungės savivaldybės ligoninę (2024 m. sausio 13 d., 21:05 val.) kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdos galvos plaukuotoje dalyje, padarytos prieš pristatant į VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninę (2024 m. sausio 13 d., 21:05 val.) kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi remiantis tyrimui pateiktų medicininių dokumentų duomenimis, mechaninių sužalojimų krūtinėje nėra, konstatuoti trauminės kilmės pneumotoraksui dešinėje nepakanka objektyvių duomenų (e. b. l. 42-44).

3.5. 2024 m. sausio 14 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl nustatytų įvykio aplinkybių“, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėja V. M. pranešė apie tai, kad 2024 m. sausio 13 d. dirbant su ikiteisminiu tyrimu 01-1-01767-24, kurioje įtariamasis Ramūnas A. K. apskrities VPK Plungės r. PK pareigūnų V. M. ir M. Š. buvo pristatytas į Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK laikino sulaikymo kameras. Tęsiant darbą su ikiteisminiu tyrimu, suformavus teisių įtariamajam išaiškinimo protokolą, išaiškinus teises dėl gynėjo bei suformavus įtariamojo laikino sulaikymo protokolą, prieš konvojuojant asmenį į Klaipėdos AVPK areštinę, įtariamasis buvo pristatytas į Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyrių, kadangi asmuo skundėsi skausmais krūtinės srityje, taip pat, matėsi, kad pastarojo nosis yra pradėjusi tinti. Asmuo sužalojimus patyrė namuose (duomenys neskelbtini), kai pastarajam, šio pažįstamas J. T., kilusio žodinio konflikto metu sudavė vieną kartą ranka į kairę akį bei vieną kartą spyrė iš kojos į krūtinės sritį. Toliau R. A. buvo smūgiuojama į įvairias kūno vietas, iš viso suduota ne mažiau penkių kartų. Tokie J. T. veiksmai sukėlė fizinį skausmą R. A.. 22 val. 20 min. Plungės r. savivaldybės ligoninės priėmimo skyriuje R. A. nustatytas nosies kaulų lūžis bei trauminis pneumotoraksas. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, dėl šio įvykio buvo pradėta IT medžiaga (M-1-01-02634-24) pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kai buvo nežinomi asmens sužalojimai. R. A. skirtas stacionarus gydymas. Įtariamasis nesulaikytas, kadangi įvykio metu pats R. A. teigė, kad dėl sužalojimų į medikus nesikreips, šis patyrė tik fizinį skausmą, tačiau pretenzijų niekam neturi. Minėtu laiku, gavus išvadas dėl patirtų sužalojimų, įtariamojo buvimo vietos nustatyti nepavyko (e. b. l. 11-12).

3.6. 2024 m. sausio 13 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl fizinio skausmo sukėlimo“, kuriuo Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK Reagavimo skyriaus tyrėjas V. M. pranešė apie tai, kad 2024 m. sausio 13 d., 16.16 val., iš Klaipėdos apskrities VPK budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute yra pašalinių asmenų, girtaujama. Buto savininkas nori pagalbos išprašyti iš buto pašalinius asmenis. Gyvena netoliese, prašo susisiekti prieš atvykstant, ateis prie namo. Įėjimas iš kiemo pusės, kodo nėra, 3 aukštas. Nuvykus nurodytu adresu juos pasitiko V. S., gyvenantis Plungėje, kuris paaiškino, kad bute (duomenys neskelbtini), kurį jis prižiūri, yra atėjęs pašalinis asmuo, kuris neišeina ir sukėlė muštynes. Minėtame bute gyvena jo motina L. J. su sugyventiniu R. A.. Pastarasis su pranešėju buvo lauke ir jam kraujavo iš galvos plaukuotosios srities, taip pat matėsi senesnių sumušimų. R. A. paaiškino, kad pas juos bute yra atėjęs pažįstamas J. T., kuris apie 16.00 val., minėtame bute, kilusio konflikto metu trenkė jam kumščiu du kartus į galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. R. A. teigė, kad, gindamasis, kažkiek smūgių sudavė J. T. atgal. Konfliktas buvo kilęs dėl jo sugyventinės L. J.. J. T. aiškino, kad su R. A. susimušė todėl, kad jis esą smurtavo prieš savo sugyventinę L. J., jam matėsi, kad kraujuoja iš dešinio skruosto. Visi konflikto dalyviai medikų pagalbos atsisakė. R. A. alkotesteriu Drager Alcotest 7510 Nr. ARPK-0220, patikros Nr. 1985391, nustatytas 2,69 promilių girtumas, J. T. nustatytas 2,52 promilių girtumas, L. J. nustatytas 1,42 promilių girtumas. Dėl įvykio pradėta ikiteisminio tyrimo medžiaga pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (e. b. l. 13-16).

3.7. 2024 m. sausio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedai ( fotolentele) nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) namas yra 5 aukštų, mūrinis bendrabučio tipo pastatas. Įėjimai į pastatą yra iš vakarų pusės šiauriniame namo gale ir rytų pusės pietiniame namo gale. Įėjus pro vakarinėje namo pusėje esančias duris lipama laiptais į ketvirtą aukštą. Ketvirto aukšto koridoriaus durys medinės, nerakinamos. Įėjus pro duris patenkama į ketvirto aukšto koridorių, kurio grindys yra išklotos akmens masės plytelėmis. Koridorius apšviestas lempomis. Dešiniajame koridoriaus gale yra durys į balkoną. Koridoriuje pasukus į kairę, kairėje pusėje matomos rudos spalvos durys, kurios paženklintos Nr. 315, tai yra trečios durys nuo įėjimo iš laiptinės. Durų rankena nulaužta iš abiejų durų pusių. Užėjus pro duris patenkama į koridorių, kuriame matoma netvarka, kiliminė danga sujaukta, išmėtyti daiktai, šlepetės, dešinėje rūbų kabykla, prie jos raudonos spalvos lagaminas. Iš koridoriaus tiesiai patenkama į virtuvę, palei kairės pusės sieną virtuvinis komplektas, viduryje kėdės, palei dešinę sieną virtuvinis stalas, ant kurio stiklinė, stikliukas, lėkštė su maisto likučiais, peleninė, ant šono nuvirtusi dirbtinių gėlių puokštė su vaza. Matosi girtavimo požymiai. Pro dešinėje pusėje esančias duris patenkama į salono kambarį, kuris taip pat netvarkingas. Kambaryje ištiestas miegamas kampas ant kurio sujaukta patalynė, ant fotelio ir grindų numestas pledas. Lovoje netvarkingai sudėti minkšti žaislai. Kambaryje girtavimo pėdsakų ar grumtynių požymių nesimato. Bute statybinių peilių ar panašių aštrių daiktų nerasta. Įvykio vietoje ir jos prieigose vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą ir jos perimetrą nusikaltimo įrankių ar pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, nematoma. (e. b. l. 21-32).

5. Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo J. T. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, surinkti įrodymai patvirtina jo įvykdytą nusikalstamą veiką, kadangi jis smurtavo prieš nukentėjusįjį R. A., t. y., tyčia sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam R. A. į nosį, taip padarydamas nukentėjusiajam R. A. nosikaulių lūžius, poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke ir sukėlė nukentėjusiajam R. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo duoti parodymai, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nekelia abejonių dėl kaltinamojo kaltės, todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį kvalifikuota pagrįstai ir teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

6. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytą žalą, veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę – anksčiau teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas (e. b. l. 119-120), nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje.

7. Kaltinamojo J. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

8. Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją įvykdžiusį asmenį, atsižvelgęs i atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, jos dydį nustatant kiek didesnį nei bausmės vidurkis, paskiriant įpareigojimus. Paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis. Būtent tokia bausmė, teismo vertinimu, leis įgyvendinti bausmės tikslus ir turės teigiamą poveikį kaltinamajam J. T..

9. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kaltinamajam paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios (e. b. l. 114-117).

Dėl civilinio ieškinio

10. Šiaulių teritorinė ligonių kasa ieškinyje (e. b. l. 49-52, 67) nurodo, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už R. A. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, būtinas dėl neteisėtos veikos metu patirtų sužalojimų, VšĮ Plungės rajono savivaldybės ligoninei sumokėjo 736,35 Eur, prie ieškinio pateikė pažymą, patvirtinančią šias išlaidas, ir prašo turėtas išlaidas priteisti iš kaltinamojo, nes R. A. buvo sužalotas dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų.

11. Ieškinys tenkintinas. Dėl R. A. nesunkaus sužalojimo yra kaltas kaltinamasis, todėl jis turi atlyginti gydymo išlaidas (CK 6.263 str. 1 ir 2 d.).

12. Institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, turėtas apdrausto asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, jei draudiminis įvykis pagal Sveikatos draudimo įstatymo 5 straipsnį įvyko dėl juridinių ar fizinių asmenų neteisėtos veikos, turi teisę išieškoti Valstybinė ligonių kasa ar teritorinės ligonių kasos, socialinio draudimo įstaigos, kaip socialinį draudimą-privalomąjį sveikatos draudimą-vykdančios institucijos pagal savo kompetenciją. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusįjį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymas nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 str. 1 d.).

13. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys ginant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus yra pagrįstas, nes Valstybinė ligonių kasa sumokėjo už R. A. gydymą 736,35 eurus, todėl ieškinys tenkintinas, nes po patirtų sužalojimų gydymas R. A. buvo būtinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 641, 65, 721 straipsniais, 140 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, be intensyvios priežiūros, įpareigojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

J. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš J. T. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įmonės kodas 191351679, buveinė Europos aikštė 1, Vilniuje, 736,35 eurus R. A. gydymo išlaidų.

Išaiškinti J. T., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.