- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-05
- Bylos Nr.
- E1-254-978/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-08-3-00015-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Nuteistasis
- G. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstą Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos prašymą bei dokumentus dėl Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. B. Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį 11 metų (4018 dienų) laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis 2006 m. Imigracijos (Europos ekonominės erdvės) taisyklių 19(3)b taisykle, Vidaus reikalų tarnybos 2016 m. sausio 25 d. įsakymu nustatyta G. B. deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę. Nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. liepos 16 d., bausmės pabaiga – 2025 m. liepos 15 d. Nuteistasis G. B. šiuo metu atlieka bausmę išduodančioje valstybėje ir nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai.
2017 m. kovo 6 d. Panevėžio miesto apylinkės teisme gautas iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Tarptautinės teisės departamento persiųstas Jungtinės Karalystės nacionalinės kalėjimų tarnybos prašymas bei dokumentai dėl Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio G. B. pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Prokurorė teismo posėdžio metu prašė prašymą tenkinti.
Gynėja teismo posėdžio metu prašė prašymą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsnį, Jungtinė Karalystė (išduodančioji valstybė) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) nuosprendį, kuriuo G. B. nuteistas laisvės atėmimu 11 metų, įsakymą deportuoti, kuriuo nustatyta G. B. deportuoti iš šalies, draudžiant jam atvykti į Jungtinę Karalystę, ir liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir šio Kodekso VII dalies nuostatas.
Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio duomenimis, G. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. kovo 16 d., neteisėtai ir piktybiškai, su tikslu sukelti sunkius kūno sužalojimus, sužalojo A. Č.. Ši nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo požymius (sunkus sveikatos sutrikdymas iš chuliganiškų paskatų), už kurio padarymą BK 135 straipsnio 2 dalies straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio nenustatyta.
Bylos duomenimis, G. B. nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai, kadangi jis jau atliko 2 metų ir 8 mėnesių bausmę Jungtinės Karalystės kalėjimuose, be to, nurodo, kad jis buvo nuteistas Jungtinėje Karalystėje, ne Lietuvoje, todėl turėtų atlikti jam skirtą bausmę Jungtinėje Karalystėje. Dėl minėtų priežasčių jis nenori atlikti likusią bausmės dalį Lietuvoje.
Teismas pasisako, kad nenustatyta sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte, kurioms esant nepripažintinas ir nevykdytinas Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendis.
Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad Europos Žmogaus teisių konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 26 d. sprendimas Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimas Valašinas prieš Lietuvą).
Šiuo atveju konstatuoti, kad minėtų reikalavimų nuteistajam G. B. atliekant bausmę Lietuvos Respublikoje nebus laikomasi ar kad jo teisės ir teisėti interesai nebus užtikrinti, nėra objektyvaus pagrindo. Pats laisvės atėmimo bausmės atlikimo faktas įkalinimo įstaigoje, kas atitinkamai sąlygoja ir tam tikrų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, nereiškia asmens garbės ar orumo pažeidimo.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 173 straipsnis, reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį, buitinį aprūpinimą, reglamentuoja, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas (BVK 173 straipsnio 1 dalis), nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė (BVK 173 straipsnio 2 dalis), nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai (BVK 173 straipsnio 4 dalis). BVK 174 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų ambulatorinėms pirminės ir antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti pataisos įstaigose steigiamos sveikatos priežiūros tarnybos, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamoms antrinės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti steigiamos laisvės atėmimo vietų ligoninės. Be to, laisvės atėmimo bausmę arba areštą atliekančiam nuteistajam reikalingos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių suteikti pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybose ir laisvės atėmimo vietų ligoninėse nėra galimybių, sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro nustatyta tvarka teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose užtikrinant nuteistųjų apsaugą. Taigi kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, sveikatos priežiūra.
Be to, šiuo atveju nuteistojo sutikimas nėra būtina sąlyga pripažinti ir vykdyti Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį, nes yra priimtas sprendimas deportuoti asmenį iš Jungtinės Karalystės (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 3 straipsnio 1, 2 dalys).
Apibendrinant, kitų pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 8 str. 1 d., nepripažinti ir nevykdyti Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje, nenustatyta.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodoma, jog suderintos bausmės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę, o suderintos bausmės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tik tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką. Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu G. B. paskirta laisvės atėmimo 11 metų bausmė neviršija Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) numatytos laisvės atėmimo bausmės viršutinės ribos, todėl, suderinus Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) nuostatomis, G. B. paliktina paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė.
Į bausmės laiką įskaičiuotinas visas Jungtinėje Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės laikas, kardomojo kalinimo laikas (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ 9 straipsnio 6 dalis). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad iki 2017 m. sausio 6 d. G. B. yra atlikęs 1063 dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį, teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, parenka laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą – atvirąją koloniją, pataisos namus ar kalėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad G. B. yra nuteistas už veiką, atitinkančią labai sunkaus nusikaltimo padarymą, bausmė nustatytina atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 365 straipsniu, 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,
nutaria:
pripažinti Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendį ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, nuteistam Kembridžo karališkojo teismo 2014 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal 1861 m. Nusikaltimų prieš asmenį akto 18 straipsnį, paskirtą bausmę – 11 metų (vienuolikos metų) laisvės atėmimą suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalimi 8 punktu (2009 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. XI-303 redakcija) ir palikti paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų (vienuolikai metų).
Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2014 m. kovo 10 d.
Į bausmės laiką įskaityti G. B. jau atliktą bausmės laiką.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.